Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Panevėžio vyskupijoje

Panevėžio dekanate

Bažnyčioje – eiliuota kūryba

Kun. Antano Strazdo bareljefas Karsakiškio bažnyčioje

Aktorius Algirdas Latėnas (dešinėje) bendrauja su žmonėmis prie Karsakiškio bendruomenės namų

Tiltagalių kultūros centro direktorė Renata Kopūstienė šnekučiuojasi su iš Karsakiškio parapijos kilusia dr. Violeta Meilūnaite

Smagus buvo Tiltagalių kultūros centro kaimo muzikos kvarteto pasirodymas

Iškilminga procesija apie bažnyčią

KARSAKIŠKIS. Birželio 9-ąją čia vyko ne vien Švč. Jėzaus Širdies atlaidai. Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje tikintieji klausėsi ir iškilių Aukštaitijos sūnų – poetų Pauliaus Širvio bei kun. Antano Strazdo – eiliuotų kūrinių. Juos skaitė vilnietis aktorius Algirdas Latėnas. Renginys, remiamas Lietuvos kultūros fondo, buvo skirtas 2013-iesiems – Tarmių – metams.

Šv. Mišias už bažnyčios geradarius, į Amžinybę išėjusius parapijiečius ir gyvenvietės bendruomenę bei du kartus Karsakiškyje dirbusį poetą kun. A. Strazdą aukojo Anykščių klebonas ir dekanas kan. Petras Baniulis (jis sakė pamokslą) ir Pasvalio vikaras kun. Miroslav Anuškevič. Jos prasidėjo kun. Antano Strazdo giesme „Pulkim ant kelių“. Ją giedojo Panevėžio grigališkojo choralo studija „Vox leatitae“, vadovaujama Jolantos Antanaitienės. Dalyvavusiems mišiose dėkojo Karsakiškio klebonas kun. Jonas Morkvėnas. Jis prašė nesiskirstyti ir aktyviai dalyvauti aktoriaus Algirdo Latėno aukštaitiškoje literatūrinėje popietėje. Kadangi šv. Mišios truko ilgiau, aktorius savo pasirodymą norėjo pradėti nuo kun. A. Strazdo kūrybos. Tačiau buvusių bažnyčioje gražiai paprašytas, svečias iš Vilniaus į savo kūrybinę programą įtraukė ir gražiai skambančias Pauliaus Širvio eiles. Aktorius prisipažino, kad truputį jaudinosi, kadangi scena jam tapo bažnyčia, kurioje pamokslus kadaise sakė pripažintas Lietuvos dainius. Puiki garbingo svečio vaidyba, nuoširdus jo įsijautimas į kun. A. Strazdo eilių esmę, žavėjo buvusius šventovėje. Daugybę kartų jie aktoriui plojo. Literatūrinė popietė truko apie valandą.

Po to pabendravimui visi ėjo į Karsakiškio bendruomenės namus. Čia jų laukė vaišės, kurias palaimino klebonas kun. J. Morkvėnas.

Apie lietuvių kalbos tarmes kalbėjo Lietuvių kalbos instituto darbuotoja dr. Violeta Meilūnaitė, kilusi iš Karsakiškio parapijos. Viešnia sakė, jog savi ir gražūs atrodo kun. A. Strazdo eilėraščiai, kadangi jie rašyti ne bendrine kalba. Ji perteikė pasakojimą, atėjusį iš Vytauto Didžiojo laikų. Ruošiantis Žalgirio mūšiui, valdovas nusprendė skirtingiems Lietuvos regionams duoti vis kitokias užduotis. Žemaičiams patikėjo gynybą: kur žemaitis stos, ten niekas nepražus. Dzūkus pastatė į puolimą – pirma dzūkas trenkia, paskui pasižiūri, reikėjo, nereikėjo, bet darbas padarytas. Aukštaičiams įpareigojo žvalgybą. Geras žmogus aukštaitis, jis priėjęs pašnekins, su kiekvienu pabendraus. Suvalkiečiams liko aukas po mūšio surankioti. Vadinasi, lietuviams susibūrus į krūvą, dailininkas nupieštų gražų paveikslą.

Maironiui skirtą knygą, kurioje nemažai medžiagos yra ir apie 1863 metų sukilimo vadą kun. Antaną Mackevičių, Respublikinės maironiečių draugijos pirmininkas Eugenijus Urbonas pirmajam dovanojo aktoriui A. Latėnui. Tiltagalių kultūros centro direktorė Renata Kopūstienė už kun. A. Strazdo kūrybos populiarinimą menininkui įteikė atlaidų kermošiaus lauknešėlį (jį dar spėjo papildyti ir vietos bendruomenės dovana). Iš tiesų nuobodžiauti nebuvo kada, mezgėsi kalbos, nepritrūko šnekos jau pažįstami. Nuotaiką skaidrino į sceną išėjęs Tiltagalių kultūros centro kaimo muzikos kvartetas, vadovaujamas Igorio Švedko. Kartu su klebonu salėje buvo Pasvalio vikaras kun. M. Anuškevič.

Bronius VERTELKA

Autoriaus nuotraukos

© 2013 „XXI amžius“