|
Egzamino palengvinimas lenkams neteisėtas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) praėjusios savaitės antradienį nusprendė, kad švietimo ir mokslo ministro įsakymas, palengvinantis lietuvių kalbos egzaminą tautinių mažumų mokyklų abiturientams, pažeidžia Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas. Teismas paskelbė, kad nuostata, kuria panaikinamas švietimo ir mokslo ministro įsakymas, palengvinantis lietuvių kalbos egzamino laikymą tautinių mažumų abiturientams, įsigalioja nuo 2013 metų rugsėjo 1 dienos. Priimdamas sprendimą teismas pabrėžė, kad pagal Tautinių mažumų apsaugos pagrindinės konvencijos 4 ir 12 straipsnius šalys įsipareigojo pasiekti, kad tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims būtų sudarytos vienodos sąlygos įgyti vienodą išsilavinimą. Teismas akcentavo, kad ši nuostata turi būti įgyvendinama nepažeidžiant galimybių mokytis oficialios ir valstybinės kalbos, pripažindamas, kad šių teisių pusiausvyrą valstybė privalo garantuoti. LVAT priėmė galutinį ir neskundžiamą sprendimą, kad švietimo ir mokslo ministro įsakymas, kuris palengvino lietuvių kalbos valstybinį egzaminą tautinių mažumų mokyklų abiturientams, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui. Teismas akcentavo, kad valstybinė kalba yra itin gintina ir saugotina vertybė, kurios vartojimas valstybės viešajame gyvenime yra ir vienas iš valstybingumo garantų. Valstybė, viena vertus, turi pareigą sudaryti galimybes tautinių mažumų atstovams mokytis savo gimtosios kalbos, tačiau, kita vertus, jos turi teisę nustatyti ir reikalavimus tam tikru lygiu mokėti valstybinę kalbą. Tačiau įtvirtindama tokius reikalavimus, valstybė privalo sudaryti tinkamas sąlygas valstybinės kalbos mokymui.
Beje, dar kovo pabaigoje LVAT atmetė prašymą bylą nagrinėti skubos tvarka, argumentuodamas, kad nacionaliniuose teismuose bus sprendžiama pirmą kartą. Toks sprendimas paliko galioti švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio įsakymą, kuriuo tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje sumažintas nuo 500 iki 400.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) siūlymu padidintas pasirenkamų autorių skaičius. Teismui įsakymą apskundę Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovai tvirtino, kad įsakymu numatant išimtis atsisakoma bendro lietuvių kalbos ir literatūros egzamino.
Vis dėlto kai kurie politikai, atrodo, nepasimokė po teismo sprendimo, o rudenį LLRA planuoja naujas diskusijas ir siūlymus dėl lietuvių kalbos egzamino, kurios vėl gali virsti ultimatumais trauktis iš koalicijos. Lenkų frakcijos atstovo Seimo nario Jaroslavo Narkevičiaus teigimu, ypač po šalies vadovės Dalios Grybauskaitės pasisakymų galima buvo tikėtis visko. Kai buvo sukurta neigiama atmosfera tautinių mažumų atžvilgiu, ypač iš šalies vadovės, kai nelaukiant teismo sprendimo buvo išsakytos neigiamos nuostatos, buvo sunku tikėtis ko kito, kalbėjo jis. Mes koalicijoje buvome nutarę, kad tai, ką ministras padarė savo įsakymu, buvo sušvelninta situacija tiktai šitiems dvyliktokams, kurie baigė šiais metais. O ką daryti su tais vienuoliktokais, kurie dabar bus dvyliktokai, kurie laikys egzaminą kitais metais, bei su dešimtokais, kurie pradeda mokytis pagal suvienodintas programas, neatsižvelgiant į skirtumus? klausė J. Narkevičius. Kito Lenkų frakcijos atstovo, Seimo nario Juzefo Kvetkovskio, teigimu, teismas neįsigilino į realią situaciją. Esą lygios galimybės buvo pažeistos tuomet, kai prieš porą metų buvo priimtas sprendimas netaikyti pereinamojo laikotarpio tautinių mažumų moksleiviams. Jei abiturientai startavo ne vienodomis sąlygomis, tai kaip galima tikėtis lygių galimybių? klausė jis. Teismo sprendimas šališkas, jam įtakos turėjo tautinėms mažumoms nepalanki politinė situacija Lietuvoje.
Švietimo ir mokslo ministro pasirašytą įsakymą Vyriausiajam administraciniam teismui apskundė grupė Seimo opozicijos narių. Vienas iš jų Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras teigia, kad tikėjosi, jog ministro įsakymas bus pripažintas neteisėtu. Jeigu mes palengviname nelietuviškos mokyklos mokinukui egzaminą, tai kitame etape, sakykime, kolegijoje, universitete, jam jau gali būti sunkiau integruotis, laikyti egzaminus, lankyti užsiėmimus. Be to, kai kurie ne lietuvių tautybės mokiniai mokosi lietuvių mokyklose ir nemažas procentas. Tai jiems yra vienokie reikalavimai egzaminui, kadangi lietuviška mokykla, nors jie ir nebūtinai yra lietuviai, o tie, kurie nelietuviškose mokyklose, kur jau kita programa taikoma, egzaminą laiko pagal kitus reikalavimus, savo poziciją aiškina S. Šedbaras. Administracinis teismas išnagrinėjo bylą po egzamino ir įsakymo teisėtumas yra konstatuotas tik dabar, birželio 18 dieną, kada egzaminai jau yra pasibaigę ir stojimas prasidėjęs, tai vargu ar tuo principu galiojimo atgal būtų galima pasiremti, mano S. Šedbaras.
Beje, kaip teigia Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), LVAT sprendimas brandos egzaminus laikiusiųjų priėmimui studijuoti į aukštąsias mokyklas jokios įtakos neturi, nes teismo sprendimas įsigalioja nuo 2013 m. rugsėjo 1 d.
Buvęs Vilniaus Universiteto rektorius, dabar Seimo narys Benediktas Juodka sako, kad stojantieji į aukštąsias mokyklas ir kolegijas konkuruoja, todėl akivaizdu, kad ir reikalavimai turi būti vienodi. B. Juodka baiminasi, kad dėl politikų sprendimų gali nukentėti stojantieji į universitetus. Gimnazistų požiūriu, konkurencinėje kovoje, ypač stojant į studijų programas, kurios yra labai populiarios, yra aiškiai pažeistas lygios konkurencijos taisyklės. Ir, aišku, kai kurie gimnazistai nukentės, mano B. Juodka.
Lietuvos Universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas KTU rektorius Petras Baršauskas irgi įtaria, kad ministras nesugebėjo atsispirti valdančiosios koalicijos partnerių Lenkų rinkimų akcijos spaudimui. Politiniai motyvai neturėtų turėti įtakos turiniui, įstojimo sąlygoms, egzaminams, sakė P. Baršauskas. Jis pabrėžė esąs prieš bet kokias išimtis, nes jos visada pablogina situaciją. Pasak KTU rektoriaus, po teismo nutarimo situacija yra bloga, ir keistoka: kaip visada išeina lietuviškas jovalas. Žinoma, yra nepatogumų jauniems žmonėms. Vieni susiplanavę savo dalykus, kuriuos studijuoja vienaip, dabar gaunasi kitaip. Yra nukentėjusių iš abiejų pusių. Yra ir labai daug nukentėjusių lietuvių. Pavyzdžiui, jaunuolis ar jaunuolė, kurie studijavo Anglijoje, grįžo čia, ten lietuvių kalbos nesimokė ir staiga jie laikė be lengvatų, sakė LURK prezidentas P. Baršauskas. Jo teigimu, kaip į šį sprendimą reaguoti universitetams, rektoriai turėjo tartis birželio 26 dieną vykusiame LURK posėdyje. Teisės specialistai teigia, kad galimybės apskųsti stojimo į universitetus rezultatus tik teorinės.
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis neneigė, kad sprendimas palengvinti tautinių mažumų mokyklų abiturientų laikomą lietuvių kalbos egzaminą buvo priimtas valdančiosios koalicijos politinėje taryboje, sėdint visiems koalicijos vadams, tačiau jis tam neprieštaravęs, nes yra prasmės tame, kas buvo padaryta. Buvusios Vyriausybės sprendimai neužtikrino, kad tautinių mažumų mokyklose abiturientai lietuvių kalbos egzaminui būtų paruošti taip, kaip lietuvių mokyklose. Tikėjausi, kad bus panaši reakcija, bet kad bus Konstitucijos pažeidimas, tikrai negalvojau, sakė D. Pavalkis. Čia galbūt ir mano, ir visų koalicijos partnerių kaltė, bet manau, kad mes tas klaidas ištaisysime kitu įsakymu, kurį pasirašysiu, bus išdėstyta pamečiui, kaip tas egzaminas atrodys ir kada visi Lietuvos mokiniai laikys pagal vienodą programą rengiamą vienodai vertinamą lietuvių kalbos valstybinį egzaminą, teigė ministras D. Pavalkis. Beje, ŠMM atstovai tvirtino, jog egzaminas tautinių mažumų abiturientams turėjo būti palengvintas, kad jie nebūtų diskriminuojami. Esą tautinių mažumų abiturientai per visus dvylika mokymosi metų turėjo 818 valandų mažiau lietuvių kalbos pamokų negu lietuviškose mokyklose.
Buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius įsitikinęs, kad švietimo ir mokslo ministras D. Pavalkis turi atsiprašyti abiturientų ir koreguoti Konstitucijai prieštaraujančius teisės aktus. Akivaizdu, kad tai, ką priėmė švietimo ir mokslo ministras savo įsakymu, yra plikas politinis sprendimas, nepagrįstas jokiais ekspertiniais vertinimais. Tokie koaliciniai, politiniai, įtakų padiktuoti sprendimai daromi šiuometinių abiturientų sąskaita, įsitikinęs jis. Buvusio ministro manymu, teisėti abiturientų lūkesčiai buvo pažeisti: Laikydami lietuvių kalbos egzaminą abiturientai žino, kad jis vienintelis privalomas egzaminas stojant į bet kurią aukštąją mokyklą.
Seimo pirmininkas darbietis Vydas Gedvilas interviu Žinių radijui sakė, jog spaudimas švietimo ir mokslo ministrui D. Pavalkiui palengvinti lietuvių kalbos egzaminą tautinėms mažumoms buvo nemažas. Jo teigimu, anksčiau ar vėliau šis egzaminas nebeturėtų kelti diskusijų. Mes turime vienodai mokėti lietuvių kalbą, mes gyvename Lietuvoje, sakė V. Gedvilas.
Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius paminėjo, kad ministras turi prisiimti asmeninę atsakomybę dėl Konstitucijai prieštaraujančios situacijos Lietuvos švietimo sistemoje sukūrimo ir viešai atsiprašyti supriešintos visuomenės ir ypač abiturientų. Nuo šiol visiškai nebeaišku, ar universitetai baigiamojo lietuvių kalbos egzamino balus laikys teisėtais, kaip ir kokiais rezultatais remiantis abiturientus turės priiminėti aukštosios mokyklos.
© 2013 XXI amžius
|