|
Kas pavogė laisvę, teisingumą, rinkimus?
Arvydas Akstinavičius
Neseniai vieno šalies dienraščio komentaruose radau tokius pastebėjimus: Paprasti amerikiečiai labai jautriai reaguoja, jei tik kas kėsinasi į jų laisves, teises ar privatumą. Toks jautrumas išsivysčiusių, civilizuotų demokratinių valstybių bruožas... Tiesa, Lietuvoje su slaptu pokalbių klausymusi daugelis, regis, jau susitaikę. Posakis nenoriu apie tai kalbėti telefonu tarsi įaugęs į kraują, nes spėjama, kad viską gali įrašinėti kaukėti dėdės iš A. Jakšto gatvės Vilniuje. Ir niekada nežinai, kas bus panaudota prieš tave. Bet dėl to Lietuvoje niekas, regis, nieko nedaro, netriukšmauja, pilietiškai nusiteikusių žmonių irgi su žiburiu reikėtų ieškoti.
Birželio 12 d. Maskvoje vyko daugiatūkstantinė demonstracija. Vienas jos dalyvių, paklaustas, kodėl protestuoja prieš Putiną, atsakė: Putinas pavogė laisvę, teisingumą, rinkimus.
LR Konstitucija gina žmogaus privatumą. 22-ajame straipsnyje parašyta: Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Dalis kitų LR Konstitucijos straipsnių gina piliečio teises ir laisves, o Lietuvos valdžios institucijos jau daugelį metų ignoruoja, nesilaiko ar kitaip pažeidinėja daug Konstitucijos straipsnių. Visuomenė neprotestuoja ir nekalba apie valdžios pavogtą laisvę, teisingumą, rinkimus. Pilietiškumu mes jau atsiliekame nuo Rusijos, kurioje vis drąsiau reikalaujama teisingumo, sąžiningų demokratinių rinkimų.
Neseniai Prezidentė perskaitė metinį pranešimą. Vertinimai ir komentarai patys įvairiausi: nuo liaupsių ir euforijos iki konstatavimo, kad buvo neskanu, nes komunistinį šleifą turinčios Prezidentės kalboje skambėjo tautiškumo ir patriotiškumo frazės. Visgi kyla klausimas: kada buvo neskaniau? Ar dabar, kai D. Grybauskaitė perskaitė šį pranešimą, ar prieš 45 metus, kuomet ji buvo renkama į LR Prezidento postą? Atrodo, kad tuomet po Lietuvą klaidžiojo euforijos šmėkla. Žinojome, ką renkame, bet principingumo stoka lėmė didžiosios tautos dalies pasirinkimą kaip ir prieš dvidešimt metų, kai vyriausiąjį okupacinės valdžios vietininką ir spec. tarnybų kuratorių, asmenį, lietuvišką trispalvę išvadinusį skuduru, daugiau kaip milijonas du šimtai tūkstančių žmonių išrinko Lietuvos Prezidentu.
Laisvė, teisingumas, sąžiningi demokratiški rinkimai yra pradžių pradžia piliečių gerovei, tačiau tauta, nepademonstravusi savo principingumo, besivadovaujanti savanaudiškais interesais ir pasyvi, neturės nei teisingumo, nei laisvės, nei gerovės, nei išsivysčiusios civilizuotos demokratinės valstybės.
© 2013 XXI amžius
|