Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Miesto šventė su Švč. M. Marija ir šv. Antanu

Aldona Kudzienė

Mons. dr. Andres Lavin, g. kan. Arūnas Užupis, kun. Antanas Vytautas Matusevičius kartu su organizatoriais ir atlikėjais džiaugėsi šventėje sulaukę nemažo alytiškių dėmesio

Pasibaigus šventei, poetės Emilija Krušinienė ir Scholastika Kavaliauskienė kartu su Alytaus dekanu g. kan. Arūnu Užupiu džiaugėsi tikėjimo vaisiais

Nuoširdžias eiles Dievo Motinai skyrė Šv. Benedikto gimnazijos skaitovės Kornelija Grėbliūnaitė, Giedrė Danisevičiūtė ir Eimina Petrauskaitė. Jų atidžiai klausėsi mons. dr. Andres Lavin

Konferencijos vedėja Šv. Benedikto gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Jaciunskienė su meile ir išradingai susiejo atskirus dalyvių pasisakymus

Alytaus Šv. Angelų Sargų parapijoje Šv. Antano atlaidus, sutapusius su miesto gimtadieniu, šiemet papildė VšĮ „Dienos namai“ inicijuota dvasinė konferencija „Marija – Motina ir Mokytoja“ bei Alytaus dekano garbės kanauninko Arūno Užupio pasvarstymai, kiek esame prie Dievo priartėję nuo 1995 metų birželio 15 dienos, kai Alytaus miestas buvo patikėtas Švenčiausios Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, globai.

Šv. Antano atlaidai

Atlaidų šv. Mišias aukojo Alytaus dekanas garbės kanauninkas Arūnas Užupis su svečiu iš Vilniaus, Šv. Kryžiaus ir „Opus Dei“ prelatūros regioniniu vikaru Baltijos šalims, monsinjoru dr. Andres Lavin. Svečias alytiškiams parengė pamokslą „Šventasis Antanas – uolus Dievo Motinos garbintojas“, kuriuo tikintiesiems tarsi atsakė į klausimą, kodėl ir šiandien neišblėsta žmonių meilė šv. Antanui Paduviečiui (1195 – 1231). Daugybe legendų apgaubtas šio šventojo kelias. Gimęs pasiturinčioje šeimoje Lisabonoje (Portugalija), dar būdamas penkiolikos metų paauglys, jis pajuto pašaukimą dvasiniam gyvenimui ir įstojo į augustinijonų vienuoliją, o vėliau perėjo pas brolius pranciškonus. Turėdamas didelių gabumų, mokėsi ir net nesulaukęs 24 metų jis gavo aukščiausius teologijos ir Bažnyčios teisės magistro laipsnius. Vėliau dirbo misijose Maroke, Prancūzijoje, Italijoje. Pasak prelegento, šv. Antanas laikomas našlaičių, kalinių, pasiuntinių, keramikų, puodžių, braškių augintojų globėju, į jį kreipiamasi prašant surasti pamestus daiktus. Dvasininko įsitikinimu, jo pamokslų lobynas buvo toks turtingas ir išraiškingas, kad popiežius Pijus XII 1946 metais suteikė šv. Antanui Bažnyčios mokytojo ir Evangelijos daktaro titulą. Didelio pamaldumo šventasis buvo uolus Dievo Motinos garbintojas. Šv. Antano žodžiais tariant, Marija jam kaip atlyginimą patikėjo savo gražiausią dorybę – Dievo Kūdikėlį, todėl paveiksluose šv. Antanas vaizduojamas kartu su Kūdikėliu Jėzum. Kiti atributai – baltos lelijos šakelė, knyga. Baigdamas savo įdomų pamokslą, mons. dr. A. Lavin pastebėjo, jog maldos bei pasitikėjimas Dievo Motinos užtarimu, padėjo šv. Antanui lengviau pasipriešinti blogiui, pakelti nelengvą gyvenimo rūpesčių naštą.

„Mes šiandien išsirenkame Tave ypatinga Alytaus miesto Globėja...“

Po šv. Mišių dvasinės konferencijos globėjas ir rėmėjas dekanas g. kan. A. Užupis perskaitė oficialų, tik ypatingomis progomis pagarsinamą Alytaus Patikėjimo aktą. Tai – 1995 metų birželio 15 diena datuotas dokumentas, kuriuo miestas patikėtas Švenčiausios Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, globai. Aktą pasirašė miesto Garbės pilietis, kunigas salezietis Pranas Gavėnas ir tuometiniai miesto vadovai – Dobilas Kurtinaitis ir Ona Suncovienė.

Daug tuo metu tikėtasi, ypač daug malonių prašyta Alytaus jaunimui. Pasak dekano, šiandien galėtume pasvarstyti, kiek tai davė naudos, kiek yra einančių paskui Mariją ir kiek nuo jos jau nutolusių. Dvasininko teigimu, jei praėjusiomis miesto šventės dienomis niekas rimčiau nesusipyko, nesusimušė, neįvyko nelaimių, tai tikriausiai Marijos, Alytaus Globėjos, dėka. Žvelgdami į ją, visuomet turime galvoti, kaip mums savo elgesiu ir darbais kitus paskatinti atsigręžti į Dievą, patarė tikintiesiems dekanas. Malonių šiandien galime prašyti ne tik iš Marijos, bet ir iš ją gerbiančio šv. Antano.

Marijos tikėjimas ir vaidmuo pasaulio autoritetų gyvenimuose

Šv. Kryžiaus ir „Opus Dei“ prelatūros regioninis vikaras Baltijos šalims mons. dr. A. Lavin irgi buvo pakviestas kalbėti konferencijoje tema „Laiminga įtikėjusi... (Lk 1, 45)“. Prelegentas sakė: „Marija yra tikėjimo Mokytoja. Ji kaip niekas kitas giliai apmąstė pranašystes apie Mesiją. Viešpačiui patiko jos malda. Dievas paruošė jos širdį, pripildydamas ją malonių. Ji iš tiesų visą save atidavė Dievui, parodė visišką klusnumą, nors ir neaplenkė jos sunkumai“. Naujojo Testamento įvykiuose Marija skelbiama pirmąja laimingai įtikėjusia, nes tobulai įveikė jai siųstus išbandymus. Ji dabar ir mums gali pagelbėti kaip gilaus tikėjimo į Dievą pavyzdys. Marijos gyvenimas liudija, kad tik nuolankumu sugebėsime išsaugoti tikėjimą. Turime išmokti dovanoti savo laiką Dievui, priimti iš Jo rankų ne tik tai, kas gera ir malonu, bet ir pareigas, sunkumus. „Mums stinga tikėjimo“, – sakė šv. Jose Maria Escriva (1902–1975), dvasininkas, teologijos daktaras iš Argentinos, Katalikų Bažnyčios įstaigos „Opus Dei“ įkūrėjas. „Tą dieną, kai gyvensime šia dorybe, Dievas mūsų rankomis darys stebuklus“, – baigdamas savo turiningą pranešimą citavo šv. J. M. Escrivos žodžius svečias iš Vilniaus ir kreipėsi pagalbos į Jėzų bei Jo Motiną prašydamas, kad padėtų mums suvokti bei priimti nesuprantamus gyvenimo įvykius kaip Marija su ramiu, nepalaužiamu tikėjimu.

Miroslavo Švč. Trejybės parapijos klebonas kun. Antanas Vytautas Matusevičius išsakė mintis apie Mariją Bažnyčios ir kiekvieno krikščionio gyvenime. Pasak prelegento, Biblijoje Marija vaizduojama nuolanki ir tyli. Ir kai šiandien visas pasaulis yra pripildytas triukšmo bei skubėjimo, ta Dievo Motinos kontempliatyvi tyla yra iškalbinga ir patraukli, tai, ko pasauliui reikia, ką pasaulis šiandien prarado. Dvasininko žodžiais tariant, Viešpats padarė Mariją savo žmonijos atpirkimo plano bendradarbe ir bendraautore, nes ji su giliu tikėjimu priėmė Viešpaties žodį. Čia lektorius pastebėjo, kad šiandien daugelis žmonių Dievo žodžio dar nepažįsta ir jo nevertina, taip užkirsdami kelią Šventajai Dvasiai ateiti ir veikti jų gyvenimuose. Anot kunigo, Jėzus kalbėjo: „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio ir mano Tėvas jį mylės...“ (Jn 14, 23). Taigi, matome, kad Dievas labai trokšta mumyse gyventi, turėti su mumis labai artimą, nuoširdų santykį. Tokį santykį su Dievu turėjo Mergelė Marija ir daugelis ją mylinčių šventųjų. Kun. A. V. Matusevičius rėmėsi nesenos pasaulio istorijos pavyzdžiais – popiežiaus Jono Pauliaus II ir Motinos Teresės tikėjimo liudijimais. Vos tapęs popiežiumi, Jonas Paulius II (1920–2005) atidavė savo pontifikatą į Marijos rankas su šūkiu „totus Tuus“ (lot. „visiškai Tavo“). Pagijęs po pasikėsinimo 1981 metais į jo gyvybę, Šventasis Tėvas kalėjime aplankė teroristą. „Kodėl nepataikiau, juk šoviau iš taip arti?“ –  paklausė šis. Popiežius tikėjo, kad žudiko kulką pro šalį nukreipė Dievo Motina. Antrasis meilės Marijai pavyzdys, pasak Miroslavo klebono, yra motina Teresė (1910–1997). Dievo siunčiama, ji paliko gražiai įrengtą bei sutvarkytą Loreto (Italija) vienuolyną ir išėjo tarnauti į gatvę. Tai nebuvo tik pasivaikščiojimas Kalkutos (Indija) gatvėmis. Savo dienoraštyje ji rašė: „Kaip sunku žmogui pakelti neturtą“. Marija jai buvo kelrodė žvaigždė. Iš šių žmonių mes galime pasimokyti, kaip reikia mylėti Mariją. Kun. A. V. Matusevičius atkreipė tikinčiųjų dėmesį ir į Rožinio maldą, kuri yra paprasta ir labai galinga.

Vesk, Marija, tautą vien doros keliais...

Pamąstymais apie Dievo Motinos svarbą tremtinių gyvenime bei parengiant išleidimui garsiosios Kryžių Švč. M. Marijos, Rožinio Karalienės, šventovės istoriją ir savos kūrybos eilėmis konferencijos dalyvius pradžiugino apskrities literatų klubo „Tėkmė“ vadovė Emilija Lukšytė-Krušinienė, poetė Scholastika Kavaliauskienė.

Konferenciją vedė Šv. Benedikto gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Jaciunskienė ir šios įstaigos Tradicinių vertybių puoselėtojų sambūrio „Spindulys“ atstovės Kornelija Grėbliūnaitė, Aleksandra Ivanauskaitė, Ugnė Turauskaitė, Giedrė Danisevičiūtė, Eimina Petrauskaitė. Nuoširdi meilė Dievo Motinai tarp pasisakymų bei pranešimų liejosi eilėmis iš jaunų širdžių, pianino bei smuiko melodijomis. Jaunąsias atlikėjas paruošė ir atlydėjo „Spindulio“ vadovė – lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Irena Leščinskienė.

Renginio vedėja N. Jaciunskienė, daug tą popietę išsakiusi garbingų žodžių Marijai, tikino, kad Bažnyčios tradicija nuo seno Marijai yra suteikusi begalę vardų ir titulų, iš kurių mes galėtume nupinti ir vainiką. Jie atskleidžia Dievo Motinos grožį, garbę, galią ir reikšmę išganymo istorijoje.

Už turiningą šventę visiems dalyviams padėkojo dvasinės konferencijos sumanytoja ir organizatorė „Dienos namų“ direktorė Kristina Bondareva, ir šiltai įvertino šventėje pagausėjusias žengiančiųjų Marijos pėdomis gretas.

Alytus
Zenono Šilinsko nuotrauka

© 2013 „XXI amžius“