Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Švietimas
Teisėtvarka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Valstybės dieną – valstybiniai apdovanojimai

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanoja aktyvią antisovietinio pasipriešinimo judėjimo dalyvę ses. Reginą Teresiutę Džojos Gundos BARYSAITĖS (president.lt) nuotrauka

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanoja istorinio romano apie lietuvių tremtį į Sibirą „Tarp pilkų debesų“ autorę Rutą Elizabeth SEPETYS Džojos Gundos BARYSAITĖS (president.lt) nuotrauka

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašo Valdovų rūmų svečių knygoje Džojos Gundos BARYSAITĖS (president.lt) nuotrauka

Valstybės dienos proga Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė paskyrė ordinus ir medalius penkioms dešimtims Lietuvos ir užsienio piliečių. Prezidentūros salėje susirinkusiems apdovanotiesiems prezidentė kalbėjo: „Kiekvienas esame Lietuvos istorija, jos dabartis ir ateitis. Kiekvienas – Lietuvos kultūra, kalba ir trispalvė. Kartu esame ir nepailstantys kūrėjai, lipdantys stiprią ir vieningą valstybę. Labai norėtųsi, kad tvirtybė ir bendrystė, kurią patiriame šią dieną, lydėtų mus kiekviename žingsnyje, kad taip jaustumės kasdien. Valstybės dieną įvertiname tuos, kurie stengiasi, aukojasi ir dirba Lietuvai. Esate ištikimi valstybės kūrėjai, neatskiriantys savęs nuo Lietuvos, savais darbais stiprinantys pilietinę bendruomenę, saugumą ir gerovę, žmogiškumą ir kūrybiškumą, pasitikėjimą vienas kitu. Šiandien apdovanojame pačių įvairiausių sričių atstovus, taip pat užsienio piliečius, nuoširdžiai prisidedančius prie Lietuvos stiprinimo ir jos vardo garsinimo.“

Aukščiausias apdovanojimas – Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius – skirtas buvusiai JAV valstybės sekretorei Hillary Clinton už Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos tarpvalstybinių ryšių puoselėjimą (H. Clinton bei kitiems apdovanotiesiems, kurie negalėjo šeštadienį atvykti į teikimo ceremoniją, apdovanojimai bus įteikti vėliau). Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi apdovanotas Europos Komisijos narys, atsakingas už energetiką, Güntheris Hermannas Oettingeris, neseniai lankęsis Lietuvoje. Už aktyvų Lietuvos ir Lenkijos konstitucinių teismų bendradarbiavimo puoselėjimą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius skirtas Lenkijos Konstitucinio teismo pirmininkui Andrzejui Rzeplinski.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi apdovanoti keli užsienio piliečiai: Japonijos generalinis konsulas Jungtinėse Amerikos Valstijose Shigeyuki Hiroki, NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Gaboras Iklody (Vengrija), Japonijos ambasadorius Jordanijoje Junichi Kosuge, europarlamentaras Hansas Gertas Hermannas Potteringas (Vokietija). Šiuo aukštu apdovanojimu pagerbta ir buvusi Sąjūdžio atsakingoji sekretorė Angonita Rupšytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja, aktyvi istorinės atminties puoselėtoja, viena iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio akcijų, Baltijos kelio ir kitų renginių organizatorių ir koordinatorių.

Tarp apdovanotųjų šįkart buvo didelė grupė aktyvių antisovietinio pasipriešinimo judėjimo dalyvių ir buvusių politinių kalinių, partizanų ar jų ryšininkų. Lagle PAREK (Estija) buvo apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi. Ji yra viena iš Estijos tautinės nepriklausomybės partijos įkūrėjų, 1991–1992 metais Estijos Respublikos vidaus reikalų ministrė. Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi apdovanoti Jonas GRUZDZEVIČIUS (po mirties) – pogrindinės jaunimo organizacijos „Jaunieji Lietuvos partizanai“ įkūrėjas ir vadovas; Henrikas KLIMAŠAUSKAS – Didžiosios Kovos apygardos partizanas, ryšininkas, aktyvus 1991 metų sausio įvykių Kaune dalyvis, knygos „Bepročių pasaulyje“ autorius; Kazys DAPKUS – Kęstučio apygardos partizanas, ryšininkas, rėmėjas, 1953 metų Norilsko politinių kalinių sukilimo dalyvis; Stasys SURVILA (po mirties) – 1941 metų birželio sukilimo dalyvis, sukilėlių būrių Lentvario apylinkėse organizatorius ir vadas, miręs 1950 metais lageryje Magadano srityje; Monika GAVĖNAITĖ – Vyčio apygardos partizanų ryšininkė, vėliau pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ platintoja, aktyvi politinių kalinių rėmėja. Tokio pat apdovanojimo susilaukė ir aktyvi antisovietinio pasipriešinimo judėjimo dalyvė ses. Regina TERESIUTĖ – politinių kalinių ir tremtinių rėmėja, pogrindinės religinės ir tautinės literatūros platintoja. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi apdovanotas Jonas TRINKŪNAS – antitarybinės ir kraštotyrinės veiklos organizatorius, pogrindinės religinės ir tautinės literatūros platintojas – bei laikraščio „XXI amžius“ darbuotojai Edvardas ŠIUGŽDA ir Livija ŠIUGŽDIENĖ – antisovietinio pasipriešinimo judėjimo dalyviai, pogrindinės religinės ir tautinės literatūros leidėjai ir platintojai. Vyčio Kryžiaus ordino medaliu apdovanoti antisovietinio pasipriešinimo judėjimo dalyviai: kunigas Rokas PUZONAS (Žiežmarių klebonas) – pogrindinės religinės ir tautinės literatūros platintojas – ir Ona PRANSKŪNAITĖ – pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ platintoja, politinė kalinė.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdovanotas Jan Peder Erik LAMM – ilgametis Stokholmo valstybinio istorijos muziejaus mokslininkas, aktyvus baltų istorijos ir archeologijos, švedų ir lietuvių archeologų mokslininkų ryšių puoselėtojas (Švedija); Marius Anthony MARKEVICIUS – lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų režisierius, dokumentinio filmo apie Lietuvos kelią į nepriklausomybės atgavimą ir krepšinį „Kita svajonių komanda“ režisierius; Ruta Elizabeth SEPETYS – lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų rašytoja, istorinio romano apie lietuvių tremtį į Sibirą „Tarp pilkų debesų“ autorė; Günter Fritz Gerhardt TOEPFER – aktyvus Vokietijos ir Lietuvos istorinės atminties puoselėtojas, labdaros Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloms, vaikų darželiams ir vaikams, sergantiems retomis ligomis, gydymo organizatorius (Vokietija). Tarp apdovanotųjų yra dailininko Prancūzijoje Vytauto Kasiulio meno kūrinių dovanojimo Lietuvai organizatorius Vytautas Victor Kasiulis ir vertėjas, rašytojas Vladas Braziūnas.

Valstybiniais apdovanojimais įvertinti ir keturi Kriminalinės policijos biuro pareigūnai. Už nusikalstamų susivienijimų, tarptautinio masto ginklų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandos išaiškinimą Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiai įteikti Gintarui Gečėnui, Andžejui Roginskiui, Gintui Venclovui, Vyčio Kryžiaus ordino medalis – Sauliui Briginui. Buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Bruzgys Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi apdovanotas už korupcijos prevencijos ir kontrolės sistemos Lietuvoje sukūrimą. Tarp apdovanotųjų yra ir Lietuvos kariuomenės karininkai, puskarininkiai ir kariai. Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi apdovanotas majoras Liutauras BAGOČIŪNAS, o Vyčio Kryžiaus ordino medaliu apdovanoti pulkininkas leitenantas Linas KUBILIUS, kapitonas Rytis JUONYS, kapitonas Gediminas LOBŠAS, vyresnysis leitenantas Martynas RUTKAUSKAS, vyresnysis seržantas Andrius MACKUS, seržantas Paulius POSTONOGOVAS, eilinis Nauris GLIEBUS.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu apdovanotos Irena KRIVIENĖ, Vilniaus universiteto bibliotekos generalinė direktorė, ir Tatjana RAINIENĖ, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanoti Alina JASKŪNIENĖ – Birštono viešosios bibliotekos direktorė, Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė, Lietuvos informacinės visuomenės ir bibliotekų veiklos puoselėtoja; Saulius JOKUŽYS – leidyklos-spaustuvės savininkas, didelio tiražo leidinių Brailio raštu akliesiems ir silpnaregiams spausdinimo pradininkas, Lietuvos spaustuvininkų asociacijos tarybos pirmininkas, daugelio kultūrinių renginių mecenatas; Dainius ZUBRUS – profesionalus ledo ritulio žaidėjas, labdaros ir paramos fondo Lietuvos vaikams įkūrėjas, Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos prezidentas.

* * *

Po apdovanojimo S. Daukanto aikštėje, priešais prezidentūrą, vyko valstybės vėliavų pakėlimo ceremonija. Jos pradžioje prezidentė D. Grybauskaitė, pasveikinusi susirinkusius svečius, pasakė trumpą kalbą: „Šiandien – visų mūsų šventė. Tai – diena, sutelkianti ir sujungianti mus visus. Atsigręžiame į didingą Lietuvos praeitį, į mūsų valstybės kelią. Prisimename, kas šiuo keliu ėjo prieš tūkstantį, prieš šimtą metų, įsižiūrime, kas juo eina dabar. Apmąstome, kokios Lietuvos norime ir kokią kursime rytoj. Šiame kelyje susitinka Karalius Mindaugas ir Daukanto aikštėje Lietuvos trispalvę rankose laikantis vaikas. Susitinka didieji kunigaikščiai ir vaiko tėvai, atvedę jį į šią aikštę ir padedantys suprasti, kokia reikšminga ši diena.

Priimdamas Popiežiaus krikštą ir karūną, Karalius Mindaugas pasuko valstybę vakarų kryptimi. Prieš 25 metus Sąjūdžio išbudinta tauta dar kartą nusikratė okupacinių pančių iš rytų ir atvedė Lietuvą į Nepriklausomybę. Mes patys išsivadavome visam pasauliui primindami, kad valstybę kuria jos tauta, kuria kiekvienas, stovintis šioje aikštėje, kuria pasiaukodamas, išgyvendamas ir pasitikėdamas.

Šį pusmetį Lietuva pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai – 28 demokratiškų valstybių šeimai. Esame atsakingi ir už savo, ir už Europos gerovę. Tokia patirtis mus ugdo ir brandina, įkvepia tobulėti ir eiti pirmyn, todėl kurkime Lietuvą, jausdami protėvių jėgą ir drąsą, kurkime Lietuvą, tikėdami, kad įkvėpsime savo vaikus, draugus ir kaimynus, nes Lietuva – tai MES visi! Tad dar kartą su švente MUS visus! Daugiau tikėjimo valstybe ir jos ateitimi! Daugiau pasididžiavimo tariant MŪSŲ vardą – Lietuva!“

* * *

Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos proga sostinėje buvo gausu renginių. Vienas jų – atidarytuose Valdovų rūmuose iškilmingai pristatytas režisieriaus Gyčio Padegimo teatralizuotas spektaklis. Į jį patekti galėjo ne visi norintys – bilietai į stilizuotą spektaklį buvo išpirkti akimirksniu. Spektaklį žiūrėjo apie 2 tūkst. žmonių. Vakarą kalba pradėjęs premjeras Algirdas Butkevičius džiaugėsi, jog Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos naujasis gimtadienis sutapo su Valstybės dienos minėjimu. Jis priminė, kad kadaise Valdovų rūmuose gyveno Lietuvos ir Lenkijos valdovai, kad juose buvo priimami reikšmingi sprendimai, kurie stiprino šalies valstybingumą, o štai šiandien atėjo ta diena, kai mes pirmininkaujame Europos Sąjungos Tarybai. Renginio metu susirinkę svečiai galėjo susipažinti su keturių šimtmečių istorija, kurią spalvingai pasakojo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistai, orkestras, choras, senosios muzikos atlikėjai, šokėjai, aktoriai. Į sceną jie žengė vilkėdami šventiniais senoviniais drabužiais, rankose nešė prabangias istorines karūnas, gėlių vainikus.

Valdovų rūmų atidaryme Valstybės dieną prezidentė Dalia Grybauskaitė kalbėjo: „Valdovų rūmai – tai Lietuvos valstybingumo simbolis. Jais įtvirtiname mūsų valstybės tęstinumą ir tautos stiprybę. Tik suvokę ir įprasminę savo valstybės istoriją galime tikėtis šalies klestėjimo šiandien ir ateityje. Simboliška, jog duris, už kurių keletą amžių sprendėsi visai Europai svarbūs klausimai, atveriame būtent tais metais, kai Lietuva pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai. Nuo Gedimino laiškų iki pat 2013-ųjų, jau 690 metų Vilniaus durys yra atviros Europai. Tikiuosi, kad mūsų didingos istorijos simbolis vėl taps Lietuvos ir viso Senojo žemyno politikos, kultūros, meno ir istorijos centru“.

XXI

© 2013 „XXI amžius“