2013 m. liepos 12 d.    
Nr. 28
(2052)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kurianti
Lietuva

 

Šiame numeryje:

Garliavos šturmą
gaubia operatyvinio
sekimo paslaptys?

Apdovanoti
metų mokytojai

Geriausi
bibliotekininkai

Meninės
fotografijos kelias

Pristatytas
fotoalbumas

Begalybės paslaptys

Premjeroje –
apie nesenstančias
vertybes

Tikėjimu
subrandintos mintys
sugulė eilėmis

Praeitį prisimenant

Vyskupo viešnagė

Kaune atidarytas
moderniausias
Lietuvos
plaukimo centras

Pristatyta enciklika „Lumen Fidei“

Mindaugas BUIKA

Tą pačią dieną, kai buvo pristatyta
enciklika „Lumen Fidei“, popiežius
Pranciškus ir popiežius emeritas
Benediktas XVI Vatikano soduose
pristatė Šv. arkangelo Mykolo skulptūrą

Rašymas „keturiomis rankomis“

Vatikane buvo pristatyta unikali pirmoji popiežiaus Pranciškaus enciklika „Lumen Fidei“ („Tikėjimo šviesa“), kurią pats Šventasis Tėvas įvardijo kaip prašytą „keturiomis rankomis“. Mat šį tikėjimui skirtą Bažnyčios magisteriumo dokumentą buvo sumanęs ir pradėjęs rašyti dar popiežius Benediktas XVI ir jo įpėdinis tai užbaigė prisidėdamas savuoju įnašu. Ankstesnio pontifikato metu šios enciklikos buvo ilgai laukta, kadangi tai būtų buvusi paskutinioji Benedikto XVI trilogijos, skirtos didžiosioms teologinėms vertybėms – tikėjimui, vilčiai ir meilei – dalis: 2005 metais dabar jau atsistatydinęs popiežius emeritas Benediktas XVI paskelbė encikliką apie meilę „Deus Caritas Est“, o 2007-aisiais encikliką, skirtą vilties temai „Spe salvi“.


Iškeliama teologinė kolegialumo samprata

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pranciškus
ir Pergamono metropolitas
Joanis apsikeičia dovanomis

Konstantinopolio atstovai Romoje

Pratęsiant prasmingą ekumeninę tradiciją šv. apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmėse Vatikane vėl dalyvavo Konstantinopolio Stačiatikių patriarchato delegacija. Jau keli dešimtmečiai, siekdami didesnio krikščionių suartėjimo ir vienybės, Šventasis Sostas ir Stačiatikių Bažnyčios pagrindinis Konstantinopolio patriarchatas apsikeičia delegacijomis švęsdami savo globėjų iškilmes: minint šv. Andrejų į Turkijos miestą Stambulą (buvusį Konstantinopolį) lapkričio 30 dieną atvyksta Popiežiaus siunčiami atstovai, o per Petrines, birželio 29 dieną, jis sulaukia į Romą atvykstančių delegatų. Šį kartą popiežių Pranciškų aplankiusiai Konstantinopolio patriarcho Baltramiejaus pasiųstai delegacijai vadovavo įtakingas Pergamono metropolitas Joanis (Ziziulas). Jis kartu su Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininku kardinolu Kurtu Kochu koordinuoja Jungtinės tarptautinės teologinio dialogo komisijos – pagrindinio katalikų ir stačiatikių suartėjimo įrankio – darbus. Šios veiklos tikslas rasti kelius į susitaikymą ir vienybę tarp Rytų ir Vakarų Bažnyčių, kurios yra pasidalinusios nuo 1054 metų didžiosios schizmos laikų.


Žodis, tikėjimas ir gailestingumas – gyvenimo pokyčių šerdis

Kun. Vytenis Vaškelis

Visko pradžia ir pilnuma yra Žodis (Jn, 1–1), kuris iš beribio gerumo pašaukė iš nieko į buvimą daiktus (plg. Rom 4, 17), o žmonėms suteikė kilniausių savojo panašumo savybių (plg. Pr 1, 27). Nors pirmapradė kaltė žmonių vidų užliejo griaunančios destrukcijos tvanu, bet Dievo Sūnaus atėjimas, mirtis bei prisikėlimas sunaikino nuodėmės tamsybių nebūtį, ir Šventosios Dvasios viską perkeičiančiu išsiliejimu įvyko didysis visų žmonijos vaikų sutaikinimas su Dievu Tėvu.


Žemaičių Kalvarija – maldininkų centras

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Prie Žemaičių Kalvarijos Bazilikos
didžiųjų šventoriaus vartų sutiktas
kardinolas Audrys Juozas Bačkis

Šią savaitę Plungės rajone, Žemaičių Kalvarijoje, tęsėsi liepos 2-ąją, prasidėję ir šiandien pasibaigsią Didieji atlaidai. Bazilikoje, mininčioje 25-metį, kasdien melstasi vis kitomis intencijomis: liepos 2-ąją – už „Caritas“ darbuotojus, savanorius, medikus bei visus sergančiuosius (pagrindinėms 12 val. šv. Mišioms vadovavo Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius), liepos 3-iąją – už kunigus (pagrindinėms šv. Mišioms vadovavo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas), liepos 4-ąją – už tikybos mokytojus, parapijų katechetus (pagrindinėms šv. Mišioms vadovavo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, beje, tą dieną vykusioje konferencijoje jis kalbėjo apie Dievo skelbimo šių dienų pasaulyje aktualijas), liepos 5-ąją – už policijos ir teisėsaugos darbuotojus (pagrindinėms šv. Mišioms vadovavo apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi), liepos 6-ąją – už mūsų kaimynus brolius latvius (pagrindinėms šv. Mišioms vadovavo Latvijos Jelgavos ir Liepojos vyskupijų vyskupas ordinaras Edvards Pavlovskis, koncelebravo Jelgavos vyskupas emeritas Antonis Justs), o vakare – už jaunimą (šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupo pagalbininkas vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, koncelebravo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ). Liepos 7-oji, sekmadienis, buvo pagrindinė Žemaičių Kalvarijos atlaidų diena. Sekmadienį buvo melstasi už jaunimą ir jaunas šeimas. Pagrindinėms šv. Mišioms vadovavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, koncelebravo Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius SJ, Telšių vyskupas J. Boruta SJ, jo pagalbininkas L. Vodopjanovas OFM, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis. Sekmadienio vakarą į 19 val. vakarines šv. Mišias rinkosi Žemaitijos regiono miestelių ir kaimų bendruomenės. Po šv. Mišių didelis maldininkų būrys bei bendruomenių nariai išėjo į Kryžiaus kelią ir giedodami Kalnus apmąstė Kristaus kančią. Tikėtina, kad tai taps gražia tradicija, kuriančia atlaidų dvasią ir ugdančia bendruomenių vieningumą ir Dievo palaimos troškimą. Liepos 8-oji buvo skirta maldoms už vienuolius, vienuoles ir pašaukimus į pašvęstąjį gyvenimą (pagrindinėms šv. Mišioms vadovavo Vilniaus arkivyskupo augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis), liepos 9-ąją melstasi už žemdirbius, ūkininkus, transporto bei kelių priežiūros darbuotojus (pagrindinėms šv. Mišioms vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila).


Valstybės dieną – valstybiniai apdovanojimai

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė
apdovanoja aktyvią antisovietinio
pasipriešinimo judėjimo dalyvę
ses. Reginą Teresiutę
Džojos Gundos BARYSAITĖS
(president.lt) nuotrauka

Valstybės dienos proga Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė paskyrė ordinus ir medalius penkioms dešimtims Lietuvos ir užsienio piliečių. Prezidentūros salėje susirinkusiems apdovanotiesiems prezidentė kalbėjo: „Kiekvienas esame Lietuvos istorija, jos dabartis ir ateitis. Kiekvienas – Lietuvos kultūra, kalba ir trispalvė. Kartu esame ir nepailstantys kūrėjai, lipdantys stiprią ir vieningą valstybę. Labai norėtųsi, kad tvirtybė ir bendrystė, kurią patiriame šią dieną, lydėtų mus kiekviename žingsnyje, kad taip jaustumės kasdien. Valstybės dieną įvertiname tuos, kurie stengiasi, aukojasi ir dirba Lietuvai. Esate ištikimi valstybės kūrėjai, neatskiriantys savęs nuo Lietuvos, savais darbais stiprinantys pilietinę bendruomenę, saugumą ir gerovę, žmogiškumą ir kūrybiškumą, pasitikėjimą vienas kitu. Šiandien apdovanojame pačių įvairiausių sričių atstovus, taip pat užsienio piliečius, nuoširdžiai prisidedančius prie Lietuvos stiprinimo ir jos vardo garsinimo.“


Pradeda ugdyti platesnio profilio edukologijos žinovus

Akademikas prof. habil. dr. Algirdas
Gaižutis, Lietuvos edukologijos
universiteto rektorius

Gintaro VISOCKO nuotrauka

Šiandien nebėra Vilniaus pedagoginio universiteto. Ši aukštoji mokykla pavadinta Lietuvos edukologijos universitetu. Ką byloja tokie pakeitimai? Kokios naujovės diegiamos pavadinimą pakeitusiame universitete? Kokiais pasiekimais ir laimėjimais jau galima pasigirti? Mūsų pašnekovas – daugiau nei dešimtmetį šiai mokslo įstaigai vadovaujantis akademikas prof. habil. dr. Algirdas GAIŽUTIS. Su juo kalbasi žurnalistas Gintaras VISOCKAS.


Kronika

Paryžiuje kūręs lietuvių dailininkas grįžo į tėvynėje įkurtą muziejų

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė
Vytauto Kasiulio dailės muziejuje
Džojos Gundos Barysaitės
(president.lt) nuotrauka

Birželio 28-ąją buvo atidarytas Paryžiuje ilgai gyvenusio ir dirbusio lietuvio dailininko Vytauto Kasiulio dailės muziejus. Atidarymo metu buvo atvykęs dailininko sūnus Vytautas Kasiulis. Jis dailininko keliu nepasuko, tapo inžinieriumi. V. Kasiulis jaunesnysis sako, kad jo motina, dailininko žmona, daug įdėjusi triūso perduodant kūrinius Lietuvai, labai džiaugtųsi pamačiusi atidarytą muziejų, kurio patalpas ji ir parinko iš dviejų siūlytų variantų. Sūnus perduotą tėvo archyvą papildė dar vienu dokumentu: tėvų santuokos liudijimu, tuo dar labiau pradžiugindamas dailininko V. Kasiulio kūrybos tyrinėtoją menotyrininkę Laimą Bialopetravičienę, žadančią parašyti monografiją apie menininką. Pasak muziejaus vedėjos Ilonos Mažeikienės, V. Kasiulis buvo lietuviškos kilmės europinė asmenybė, todėl jo muziejaus atidarymas labai siejasi su dabar prasidedančiu Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungai.


Kronika

Indėnų dvasią atskleidęs lietuvių dailininkas

Benjaminas ŽULYS

J. Rimša. Prie upės.Taičio saloje.1972

Šiemet sukako 110 metų, kai gimė pasaulinio lygio lietuvių išeivijos dailininkas Jonas Rimša (1903–1978 ). Jis išgarsino Lietuvos vardą toli už jos ribų, ir nors labai troško, bet grįžti į gimtinę jau nespėjo... Grįžo tik kūriniai.

Sukakties proga Kauno nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje buvo surengta J. Rimšos kūrinių paroda „Bronziniai žmonės. Atskleidęs indėnų dvasią“. Ši paroda supažindino žiūrovus, su didžiule kolekcija reikšmingų ir mums nepažįstamų Bolivijos ir indėniškojo periodo darbų, kurie išgarsino dailininką. Iš čia kilo ir parodos pavadinimas – Rimša, mylėdamas ir gerbdamas indėnus, studijuodamas Bolivijos istoriją ir kultūrą, lankydamas indėnų, kuriuos jis vadino „bronziniais žmonėmis“, šventąsias vietas, tikrai pažino ir perprato jų dvasią. Ekspozicijoje daugiausia iš privataus Išeivijos dailės fondo surinkti Rimšos kūriniai, kuriuos papildė septyni Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ankstyvieji dailininko paveikslai, iš kurių šešis atvežė iš JAV ir perdavė šiam muziejui Beatričė Kleizaitė-Vasaris (penkis iš privačios Liucijos Andrijauskaitės-Grišonienės rinkinio ir vieną iš Draugijos užsienio lietuviams remti).


Kronika

Pašaukimą lėmė fotografija

Benjaminas ŽULYS

Fotomenininkas
Aleksandras Macijauskas
Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Kaunas. M. K. Čiurlionio kūrinių ir rinkinių muziejuje, nuskambėjo dešimtojo fotomeno festivalio „Kaunas Photo“ pavasarinės finalinės dalies baigiamasis akordas. Jis paženklintas itin pakiliai – garsaus lietuvių fotomenininko Aleksandro Macijausko 75 metų jubiliejaus parodos, pavadintos „Aleksandras Macijauskas. Vinys“, atidarymu. Festivalio vadovas Mindaugas Kavaliauskas paminėjo reikšmingesnius kolegos jubiliato kūrybinės veiklos aspektus, nuveiktus darbus. Žinoma, viską ar didžiumą jų nušviesti šiame renginyje neįmanoma, nes Aleksandro kūrybos kelias yra visaapimantis, įvairiapusis, nušviečiantis įvairias gyvenimo temas ne vien Kaune, kur jis gimė, Lietuvoje, bet ir ne vienoje užsienio šalyje.


Kronika

Pasienio užkardoje – dalelė Indijos

Rūta Averkienė

Linas Mickevičius atidarant
jo fotografijų parodą apie Indiją

KABELIAI. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės Kabelių užkarda nestokoja kultūrinių renginių, o aplinkiniai ją vadina netgi kultūros centru. Vienas iš tokių renginių – atidaryta spalvinga leidėjo Lino Mickevičiaus fotografijų paroda „Indija. Daug spalvingų gyvenimų“. Sienas papuošė daugiau kaip trisdešimt nuotraukų iš Indijos gyvenimo. Ši paroda – puiki proga ne tik pasieniečiams, bet ir vietiniams gyventojams iš arčiau pažinti nors mažą daugiasluoksnės tolimosios Indijos kultūros dalelę. Tai pirmasis autoriaus bandymas nuotraukomis perteikti tai, ką pavyko patirti keliaujant po Indiją nuo pirmosios kelionės 2007 metais iki šių dienų gyvenimo Delyje, kur jis gyvena su šeima. Lino žmona – diplomatė, Lietuvos Respublikos ambasados Indijoje ministrė patarėja Diana Mickevičienė.


Kronika

Putino atminimo žiedai

Lina Sinkevičienė

Spektaklio pagal V. Mykolaičio-Putino
romaną „Altorių šešėly“ akimirka:
Auksė – Redita Dominaitytė, Liudas
Vasaris – Raimondas Paškevičius,
Liucija – Viktorija Kuodytė
Kačerginės Šv. Onos koplyčioje

Kačerginė. Pušynuose paskendusi Kačerginė ne veltui vadinama literatūrine. Į Jono Biliūno, Prano Mašioto, Vinco Mykolaičio-Putino kūrybą skaidrią vermę įliejo Nemuno vingis. Gyvenimo saulėlydžio šviesoje, 1961–1967 metais, aplenkdamas didžiuosius Lietuvos kurortus, literatūros klasikas šį tylų kampelį pasirinko dėl ypatingos ramybės. Čia jis vertė „Poną Tadą“, planavo ir rašė atsiminimus, kūrė naujus eilėraščius, tvarkė savo raštų leidimą. 1967 metais rašytojas nutarė užbaigti „Sukilėlių“ I-ojo tomo antrąjį dalį.


Šiaulių vyskupijoje

Šiaulių dekanate

Miesto šventė – bažnyčios jubiliejaus ir šv. Jono Krikštytojo garbei

Kuršėnų bažnyčios šventoriuje
pasitinkamas Šiaulių ganytojas
Eugenijus Bartulis

KURŠĖNAI. Birželio 23-iąją Joninės Kuršėnuose švęstos neįprastai: iškilmingai paminėtas Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios 80-metis, švęsta Kuršėnų miesto 432-ojo gimtadienio šventė bei Šv. Jono Krikštytojo atlaidai, o bažnyčios šventoriuje pastatytas naujas kryžius. Miestelėnai iš ryto, šv. Mišiomis prasidėjusią šventę sutiko džiugiai, nes dar prieš 10 val. žmonių prisirinko pilnas šventorius. Prasidėjusios bažnyčioje iškilmės tęstos miesto centre. Dvi miestui svarbios erdvės – sakrali ir pasaulietinė – simboliškai sujungtos šventine eisena. Joje dalyvavo Šiaulių ganytojas, vyskupas Eugenijus Bartulis, parapijos klebonas kun. Saulius Paliūnas, šv. Mišiose dalyvavę miesto ir rajono valdžios atstovai, kuršėniškiai, miesto svečiai. Eisenos priekyje nešta Lietuvos trispalvė, Kuršėnų miesto vėliava, herbas, Vatikano vėliava. Grojo Šiaulių miesto pučiamųjų orkestras.


Panevėžio vyskupijoje

Kupiškio dekanate

Šeštadienis su vyskupu

Sutvirtinimo sakramentą
teikia vyskupas Jonas
Kauneckas, kairėje – klebonas
kun. Albertas Kasperavičius

Subačiaus stotis. Birželio 22-oji buvo neeilinis šeštadienis Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos tikintiesiems. Gerokai prieš 11 valandą šventoriuje būriavosi jaunimas su savo tėvais, broliais, seserimis, giminaičiais, draugais ir pažįstamais. Tautiniais rūbais vilkinti moteris siūlė įsigyti katalikiškos spaudos. Nors labai išpuošta atrodė bažnyčios aplinka ir vidus, tačiau klebonas kun. Albertas Kasperavičius nenusėdėjo vietoje ir vis žiūrėjo tvarkos. Su Panevėžio vyskupu Jonu Kaunecku atvykęs kun. Ernestas Želvys skubėjo į klausyklą klausyti išpažinčių. Vyskupas pasveikino laukiančius Sutvirtinimo sakramento: „Didžiausia šventė yra tada, kai visi į savo širdį, į savo dvasią kviečia patį Dievą – Jėzų Kristų“, – pabrėžė ganytojas. Šv. Mišias aukojo vyskupas ir Karsakiškio klebonas kun. Jonas Morkvėnas. Pamoksle vyskupas nemažai vietos skyrė šeimai, jos darnai. Jeigu šeimą palieka vyras ar žmona, tai  vaikus dažniausiai augina vienas iš jų. Tėvų skyrybos vaikams – didžiulė tragedija. Lietuvoje išsiskiria apie 60 proc. šeimas. O šalyse, kur kasdien šeimose meldžiamasi, sekmadieniais lankomos pamaldos, šeimos suyra 12–15 kartų rečiau. Vadinasi, jeigu taip elgtųsi lietuviai, iširtų tik 4 proc. jų šeimų. Vyskupas pateikė pavyzdį, kaip kartą jo automobilį sustabdė du keliu ėję jaunuoliai. Juos veždamas ganytojas pasiteiravo, ar jau priėmę Sutvirtinimo sakramentą. Vienas sakė: „Aš tam ruošiausi, bet kai tėvai išsiskyrė, bandžiau pasikarti“. Kitas jaunuolis neslėpė, jog buvo geras mokinys, o suirus šeimai, nustojo lankyti mokyklą, ėmė valkatauti. Ganytojas kalbėjo, kad gyvenimo paslaptis yra malda, žegnojimasis. Štai Simferopolį vokiečiai norėjo paimti palikdami jį be vandens, nutraukdami jo tiekimą. Stačiatikių kunigai, nors tam prieštaravo valdžia, surengė pamaldas. Joms dar vykstant, vokiečių lėktuvai ėmė bombarduoti. Viena bomba pataikė į kalno papėdę, ir ten, pramušus duobę, ištryško šaltinis. Lietuvoje šiemet, kai vėlavo pavasaris, buvo išreikšta nemažai nuogąstavimų, kad niekas nebeužaugs. Irgi maldomis buvo prašoma Dievo  pagalbos. Blogi pranašavimai nepasitvirtino. Rūpestingų lietuvių ūkininkų rankų pasėtas grūdas tapo tvirtu javu.


Pereinamojo Rusijos šnipų kiemo titulas

Gintaras Visockas

Prieš savaitę Seime buvo surengta konferencija „Informacinis karas prieš Lietuvą“. Savo nuomonę apie prieš Lietuvą vykdomus slaptuosius karus dėstė žymūs žurnalistai, politologai, universitetų dėstytojai. Pranešėjai sutartinai teigė, jog prieš Lietuvą nukreipta Rusijos žvalgybinė bei propagandinė veikla kelia rimtą susirūpinimą. Konferencija sulaukė rimtesnio nei iki šiol visuomenės dėmesio. Laisvų vietų salėje beveik neliko. Jaunų žmonių atėjo šį sykį kaip niekad daug. Nors, prisiminkime, dar ne taip seniai visi, bandę garsiau prabilti apie Rusijos ardomąją veiklą, būdavo laikomi keistuoliais, neišmanėliais arba primityvais.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija