Kurianti
Lietuva

2013 metai

Laikas ir žmonės

Pasveikino puodžių karalių

Gitana Kudulienė

Bronių Radecką (kairėje) sveikina Šiaulių rajono mero pavaduotojas Antanas Bezaras ir Kultūros skyriaus vedėjas Tomas Vaitkus

Visą popietę kuršėniškio Broniaus Radecko namo kieme skambėjo dainos, armonikos melodijos ir sveikinimo žodžiai. Su garbingu 95 metų jubiliejumi Kuršėnų miesto garbės pilietį, trečiąjį Lietuvos puodžių karalių, tautodailininką, pirmojo keramikos muziejaus šalyje įkūrėją Bronių Radecką sveikino giminės, draugai, bičiuliai, valdžios vyrai.

Pasiramsčiuodamas lazdele, prilaikomas patikimų rankų B. Radeckas žengė iš namo į kiemą, atsisėdo ant kėdės ir juokaudamas tarė, jog galima pradėti. Tautodailininkų kolektyvas „Margulis“ iš dūšios užtraukė jubiliatui pritaikytą dainą „O kieno žali sodai“. Specialiai B. Radeckui buvo išausta tautinė juosta. Ja garbųjį jubiliatą apjuosė Šiaulių rajono mero pavaduotojas Antanas Bezaras, gėlių įteikė savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Tomas Vaitkus. Pasveikino kolegą ir šventėje dalyvavę trys puodžių karaliai: Regina Mataitienė, Vytautas Valiušis, Algimantas Tamašauskas. Menotyrininko prof. Vytenio Rimkaus ir jo žmonos Česlavos sveikinimas prajuokino Bronių Radecką. Jie minutei sugrįžo į senus laikus, kai važiuota į Maskvą... „O! Buvo įdomūs laikai, – nusijuokė jubiliatas. – Dabar esame nurimę“. Susirinkusieji puikiai suprato, kokias linksmybes galvoje turėjo bičiuliai.

Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių bendrijos vadovė Laima Kelmelienė jubiliatą sveikino 400 tautodailininkų vardu. Ji sakė: „Visi lenkiame galvas prieš jus. Ačiū. Jūs esate pats vyriausias iš tų keturių šimtų. Ir pats stipriausias mūsų ąžuolas“. Įspūdingą rožių puokštę įteikė Šiaulių rajono savivaldybės tradicinių amatų ir etninės kultūros centro direktorė Birutė Poškienė.

Dėdei dėkojo keramikas Vidmantas Vertelis. Tėvui nusilenkė dukra Danutė Mickuvienė.

Sveikintojai sugiedojo „Ilgiausių metų“.

Atsakomoji B. Radecko kalba buvo trumpa: „Ačiū. Visiems nuoširdžiai dėkoju, visiems linkiu sveikatos. Ir draugams, ir valdžiai“. Atsipūtęs minutę jis mielai sutiko pakalbėti apie savo gyvenimą. Ir pirmiausia prakalbo apie a. a. žmoną Bronę, su kuria kartu praleido šešias dešimtis metų, užaugino tris vaikus. Vienintelis iš jų buvo pasirinkęs tėvo ir mamos kelią – tapo keramiku, tačiau liga jį pasiglemžė. O kiti du prie molio taip ir nepriprato. Kiek jis su žmona yra surengęs parodų, kiek darbų sukūręs, jau neskaičiuoja. Tiesa, dabar jau ir nekuria, nes rankos – nebe tos. O seniau molį lyg gumą, visų nuostabai, tampydavo. Mintis, koks darbas bus, kildavo naktį. Ir nereikėjo jokių eskizų. Rankos pačios viską padarydavo. Žmonai telikdavo darbą dekoruoti. Jam pačiam labiausiai patinka didžiosios interjero vazos, žvakidės. Ilgų gyvenimo metų puodžių karalius nesureikšmina ir sako nežinąs nė vienos ilgaamžiškumo paslapties. Po žmonos mirties gyvena vienas. Tiesa, užbėga kaimynė, lanko Kuršėnuose gyvenanti dukra. Beje, jos vyras nuoširdžiai prisipažino, kad žino uošvio ilgaamžiškumo paslaptį. „Tėvukas dirbo daug, labai sunkiai, bet visada laikėsi dienos režimo. Po pietų būtinai eidavo nusnūsti...“

Kuršėnai, Šiaulių rajonas

© 2013 „XXI amžius“