Kurianti
Lietuva

2013 metai

Atmintis

Užsienio lietuvių sielovadininkas, psichologas, redaktorius, rašytojas

A†A kun. Kęstutis Antanas Trimakas
(1930 02 21–1960–2013 07 19)

Kun. Kęstutis Antanas Trimakas

Šalia altoriaus buvo pastatyta kun. K. Trimako nuotrauka ir jo gyvenimo darbo vaisiai – knygos, leidiniai ir redaguoti žurnalai

Liepos 19 dieną Čikagoje, JAV, mirė žinomas išeivijos sielovadininkas, psichologas, užsienio lietuvių spaudos redaktorius, rašytojas ir dėstytojas kun. Kęstutis Antanas Trimakas. Jis gimė 1930 m. vasario 21 d. Kaune. Čia baigė pradžios mokyklą, vėliau mokėsi Miuncheno lietuvių gimnazijoje Vokietijoje ir ją baigė 1948 metais. 1949-aisiais atvykęs į JAV, įstojo į jėzuitų broliją. Vestono koledže baigė filosofijos ir teologijos mokslus, Bostono koledže įgijo humanitarinių mokslų magistro laipsnį. 1960 metais buvo įšventintas kunigu. 1969–1972 metais Čikagos Lojolos universitete studijavo psichologiją, apgynė daktaro disertaciją, dirbo kaip psichologas ligoninėse, atliko pastoracinį darbą, redagavo žurnalus (nuo 1960 metų – žurnalo „Laiškai lietuviams“ viceredaktorius, 1962–1969 metais – vyriausiasis redaktorius, 1975–1983 metais – žurnalo „Ateitis“ vyriausiasis redaktorius, 1980–1991 metais – vienas žurnalo „Aidai“ redaktorių). Nuo 1977 metų bendradarbiavo su Lituanistikos institutu, aktyviai dalyvavo lietuvių diasporos kultūriniame bei sielovadiniame darbe.

Gyvendamas JAV kun. K. Trimakas išleido 17 knygų, iš jų – 6 recenzuotas monografijas psichologijos ir teologijos tematika. Be religinių straipsnių, kun. K. Trimakas parašė knygas: „Aš kviečiu jus“ (1988), „Ieškančiojo pėdsakai“ (1989, 1990, 1995, 1999 – Kaunas), „Jėzaus gyvenimo iliustracijos“ (1994, prel. J. Prunskio konkurso premija; II leidimas, Kaunas), „Dvylika atsiliepimų į Dievo meilę“ (1995, Kaunas), „Religinių išgyvenimų psichologija“ (1996, Kaunas), „Asmenybės raida gyvenime“ (1997, Kaunas), „Marija, dėkoju jums, kad atsiliepėte“ (2001), 1980–2010 metų eilėraščių rinkinys „Jis man dovanojo būtį“ (JAV rašytojų draugijos premija).

 Be monografijų reiktų išskirti kun. prof. dr. K. Trimako teologijos mokslui išleistus ir atskirus leidinius. Tai „Štai jūsų Motina. Marijos vaidmuo šių laikų krikščioniškajame atsinaujinime Antrojo Vatikano susirinkimo, popiežių enciklikų ir Marijos apsireiškimų šviesoje“ (1990, Čikaga); „Žmogaus atkūrimas Kristuje. Padėtis Lietuvoje dėliojant mozaiką iš fragmentų“  (1992, Vilnius); apie Švč Mergelės Marijos apsireiškimus Medžiugorjėje „Marija: „Dėkoju jums, kad atsiliepėte“. Medjugorjė: žodžiai, įvykiai, reikšmė“ (2001), „Marija: „Aš kviečiu jus“. Medjugorjė: įvykiai, žodžiai, vaisiai“ (2002)

. (pastarąsias išleido leidykla „Naujasis amžius“, jas galima įsigyti mūsų redakcijoje platinimui), apie Sibire nukankintą ateitininkę Adelę Dirsytę „Dirsytė‘s Struggle Against Tyranny“ (2003, Čikaga); „Šauksmas iš Sibiro. Adelė Dirsytė ir kalėjime sukurta maldaknygė“ (2005, Kaunas). Keletą straipsnių kun. K. Trimakas publikavo ir „XXI amžiuje“. Čia buvo spausdinti ir VDU studentų nuoširdūs atsiliepimai apie dėstytoją, kun. prof. dr. K. Trimaką („XXI amžius“, 2002 12 13, nr. 12). Įvairių šalių mokslo leidiniuose jis paskelbė apie 100 straipsnių.

Grįžęs į Lietuvą dalyvavo atkuriant Vytauto Didžiojo Universitetą, dėstė jame ir kituose Lietuvos universitetuose, dvi kadencijas ėjo VDU Senato nario pareigas. 2010 metais kun. prof. dr. K. A. Trimakui už ypatingus nuopelnus atkuriant ir stiprinant VDU ir garsinant Lietuvos vardą JAV įteiktos VDU garbės daktaro regalijos.

Prieš keletą metų kunigas išgyveno automobilio nelaimę, po kurios ilgai gydėsi. Vėliau susirgo vėžiu. Vis dėlto atsigavęs vėl kiek galėdamas patarnavo Čikagos Šv. Antano parapijoje, Lemonto Pal. Jurgio Matulaičio misijoje pravesdavo „Židinio“ pamaldas Marijos garbei. Jam nusilpus, ligoninėje jį rūpestingai lankė Cicero lietuviai, mirties išvakarėse atvyko būrelis lankytojų ir iš Pal. J. Matulaičio misijos.

Atsisveikinimas su kun. prof. dr. K. A. Trimaku vyko liepos 27 dieną, šeštadienį, Čikagos Šv. Antano lietuvių bažnyčioje Cicere. Atsisveikino brolis Dionyzas su žmona Vaida, sūnėnas Edis su žmona Debbi, artimieji, draugai, gerbėjai, jį mylintys. Karstas su kunigo Kęstučio palaikais į bažnyčią buvo atlydėtas 8.30 val. ryto. Karstą pasitiko kun. Antanas Gražulis, SJ, o link altoriaus jį lydėjo adv. Rimas Domanskis, Brighton Park Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo parapijiečiams atstovavęs Viktoras Kelmelis, Šv. Antano parapiječiams atstovavę Jonas Kuprys ir Algis Kirka, ilgametis draugas Gintautas Sabataitis, sūnėnas Edis Trimakas. Šalia karsto stovuose buvo išrikiuotos keturioms sąjungoms atstovaujančios ateitininkų vėliavos – taip pagerbtas miręs Šiaurės Amerikos ateitininkų dvasios vadas. Karstą puošė trijų orchidėjų puokštė, perrišta žalia ir balta lietuviška juosta. Trys orchidėjos – švč. Trejybės simbolis, o juosta – Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus dovana kun. K. Trimakui. Pagrindinio altoriaus kairėje – besišypsančio kun. K. Trimako nuotrauka, šalia jos – deganti žvakė, gėlių puokštė ir dauguma kunigo parašytų knygų. Dviejų medinių kryžių ir aštuonių rožinio rutuliukų nuotrauka puošė dvylikos puslapių knygelę, paruoštą atsisveikinimo pamaldoms. Knygelėje išvardinti šv. Mišių celebrantai, išspausdintos giesmės, skaitiniai, atsiliepimai maldoms, kad visi galėtų dalyvauti šv. Mišiose. Šioje knygelėje – dar viena velionio nuotrauka su būdingu kunigui Kęstučiui šypsniu, fotografuota 2010 m. birželio 20 d. Willowbrook salėje jam dėvint garbės daktaro togą. Pagrindinis celebrantas, aukojęs šv. Mišias, buvo Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas užsienio lietuvių sielovadai ir dabartinis Šiaurės Amerikos ateitininkų dvasios vadas prelatas Edmundas J. Putrimas, atvykęs iš Toronto. Koncelebravo prelatas Jurgis Šarauskas, kunigai Sergio Solis, Antanas Gražulis, SJ, Jaunius Kelpšas, Gediminas Keršys ir Antanas Saulaitis, SJ. Prie lietuvių dvasininkų jungėsi vyskupas John R. Gorman iš Orland Park ir trys amerikiečiai kunigai. Šv. Mišių metu giedojo Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijos ir Šv. Antano parapijos jungtinis choras, vadovaujamas Jūratės Grabliauskienės.

Atsisveikinimas prie karsto prasidėjo 9 val. ryto prel. E. Putrimo maldomis. 9.30 val., giedojo Marijus Prapuolenis. Paskui kalbėjo dr. Algis Norvilas: „Jis buvo ryžtingas, bet paprastas, nuoširdus, atsižvelgiantis, neišsiskiriantis, nors jis puikiai suvokė savo pasiekimus ir vertę. Jam buvo svetimas bet koks karjerizmas. Jo galia ir stiprybė, kaip ir Šv. Jono, buvo kitokio pobūdžio. Jis labiausiai išsiskyrė savo dvasinėmis vertybėmis, savo charakterio bruožais“. Tuos charakterio bruožus A. Norvilas šitaip įvardijo: „(...) nuolatinis siekėjas, tyrinėtojas, nepaprastai plačių horizontų žmogus.(...) Kunigas Kęstutis turėjo nepaprastą minties susitelkimo ir darbštumo dovaną. (...) Juo visada buvo galima pasitikėti. (...) Kunigas Kęstutis buvo kovotojas, Jis visada sugebėdavo argumentuotai paremti savo pasirinktus nusistatymus. Ypač pastaruoju metu jis drąsiai pasisakydavo už gyvybės kultūrą visu jos mastu. Net ir paskutinį kartą jį lankant ligoninėje, šiuo klausimu labai sielojosi. Jame dar, matyt, pulsavo kovotojo dvasia“. Dr. A. Norvilas teigė, kad visi kunigo Kęstučio bruožai kaip strėlė buvo kreipiami į vieną tikslą – „mums kuo pilniau atskleisti mūsų Išganytoją, Jėzų Kristų, suartinti mus su Dievu, mūsų kūrėju“.

Choras ir tikintieji giedojo giesmę „Šv. Pranciškaus malda“. Ji parinkta todėl, kad kunigui Kęstučiui paskutiniais gyvenimo metais šv. Pranciškus įgijo vis daugiau reikšmės. Paskutinė atsisveikinant Dainos Volodkaitės smuiku sugriežta „Ave Marija“ parinkta neatsitiktinai – Švč. Mergelė Marija kunigo Kęstučio gyvenime užėmė ypatingą vietą.

Atsisveikinimo laišką atsiuntė Vilniaus arkivyskupas metropolitas ir Ateitininkų federacijos dvasios vadas arkivyskupas Gintaras Grušas.

Šv. Mišios pradėtos giesme „Viešpats pakrantėj stovėjo“. Skaitinius skaitė Audra Bernatavičienė ir Vida Kuprytė, Jūratė Grabliauskienė su choru sugiedojo psalmę. Evangeliją skaitė kun. A. Saulaitis, SJ. Pamokslą sakė prel. E. Putrimas. Kiekviena iš šešių atrinktųjų kunigo Kęstučio knygų buvo aprišta tautine juostele ir aukojimo metu nešama prie altoriaus. Jas nešė Jonytė Šalčius-Bott, jauna moksleivė Deimantė Kavaliauskaitė, artima šeimos draugė ses. Margarita Bareikaitė, buvusi kunigo Kęstučio studentė Lietuvoje Rita Maleiškienė, ateitininkai Mindaugas Bielskus ir Saulė Grybauskaitė. Dainavos gamtos gėlių puokštę nešė dr. Petras V. Kisielius. Vandenį, vyną ir duoną prie altoriaus nešė kunigo Kęstučio sūnėnas Edis su žmona Debbie, kurių santuoką prieš 26 metus jis palaimino. Šv. Komunijos metu choras giedojo „Šiluvos Marijos“ giesmę (žodž. K. Grigaitytės, muz. A. Mikulskio). Baigiantis šv. Komunijai smuikavo Daina Volodkaitė. Šv. Mišių užbaigimo maldą pasakė ir išlydėjimo apeigas prie karsto atliko vysk. J. Gorman.

Ateitininkų vėliavas nešė ateitininkai Šarūnas Daugirdas, Algis ir Rimas Grybauskai. Šv. Mišių dalyvius, išeinančius iš bažnyčios, pasitiko Pranutė Domanskienė, Regina Gailiešiūtė ir Saulė Grybauskaitė. Kiekvienam šv. Mišių dalyviui jos įteikė po baltą gvazdiką, aprištą kaspinu su citata iš Šventoio Rašto (citata panaudota K. Trimako knygoje „Jis man dovanojo būti“). Tai buvo Šiaurės Amerikos ateitininkų tarybos ir valdybos dovana tiems, kurie atvyko išlydėti kun. Kęstučio.

Paskui buvo surengti gedulingi pietūs, nors tai buvo labiau kunigo Kęstučio gyvenimo šventimas. Vadovavo Laima Šalčiuvienė. Perskaičiusi pamąstymą apie artimo draugo netektį, ji pristatė kunigo Kęstučio draugą iš seminarijos laikų Gintautą Sabataitį. Jis pasidalino prisiminimais apie savo artimą draugą. L. Šalčiuvienė perskaitė ateitininkės iš Lietuvos Stasės Dženuškaitės eiles, skirtas kun. Kęstučiui. Tai buvo įvadas į Šiaurės Amerikos ateitininkų tarybos pirmininko Tomo Girniaus žodį, kurį perskaitė Vida Kuprytė.

Švenčiant a. a. kunigo Kęstučio gyvenimą ir kūrybą, jo eiles prisiminė Virginija Mauručienė ir Liubomyra Šniurevičienė. Eglė Juodvalkė perskaitė Vinco Mykolaičio-Putino eiles „Mirties balsas“. Prieš pradedant gedulingus pietus, kun. Gediminas Keršys (buvęs kun. Kęstučio studentas Lietuvoje) sukalbėjo maldą. Po pietų žmonės pamažu skirstėsi, kiekvienas savaip norėjo prisiminti kunigą Kęstutį, jo džiaugsmą gyvenimu, jo paliktas mintis, stiprią švelnią dvasią, šypsnį, traukiantį kiekvieną žmogų.

Vykdant jo valią, kun. K. Trimako palaikai buvo kremuoti. Drauge su juo sudegintos Dainavos krašto gėlės, kurias atvežė Petras V. Kisielius. Spalio 1 dieną po 12 val. šv. Mišių aukos Kauno Arkikatedroje Bazilikoje kunigo pelenai bus įstatyti į Kauno Kristaus Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios kolumbariumą.

Pagal „Draugą“ (Čikaga, JAV)

Kitame numeryje spausdinsime keletą prisiminimų apie kun. prof. dr. Kęstutį Trimaką.

© 2013 „XXI amžius“