Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Ora et labora
Teisėtvarka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kurianti
Lietuva

Jaunimas beldžiasi į Marijos namų duris

Įspūdingas Popiežiaus Pranciškaus apsilankymas Aparesidoje

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas džiugiai pasitiktas šimtų tūkstančių maldininkų nepaisant lietingo Brazilijos žiemos oro

Įsimintina šventovės istorija

Prisimenant popiežiaus Pranciškaus vykusį apaštalinį vizitą į Braziliją ir vadovavimą Rio de Žaneiro mieste pravestoms 28-osioms Pasaulinėms jaunimo dienoms, norisi dabartinių Žolinės didžiųjų atlaidų kontekste išsamiau apžvelgti jo apsilankymą Aparesidos Dievo Motinos šventovėje. Šioje didžiausioje Brazilijos šventovėje, esančioje už 200 kilometrų į vakarus nuo Rio de Žaneiro, kurioje saugomas gausiomis malonėmis žinomas Švč. Mergelės Marijos atvaizdas, liepos 24 d. Šventasis Tėvas aukojo pirmas viešas praėjusio vizito šv. Mišias, kuriose kaip ir kituose Pasaulinių jaunimo dienų renginiuose nepaisydami braziliškos žiemos lietaus, dalyvavo šimtai tūkstančių maldininkų. Jie džiugiai pasitiko iš kaimyninės Lotynų Amerikos šalies – Argentinos – kilusį popiežių Pranciškų su jo istoriniu sugrįžimu į gimtąjį kontinentą.

Panevėžio vyskupo šventinimas

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis uždėjo rankas virš naujojo vyskupo Liongino Virbalo galvos Broniaus VERTELKOS nuotrauka

Šeštadienį, rugpjūčio 10 dieną, Panevėžio Katedroje buvo įšventintas naujas vyskupas Lionginas Virbalas, jėzuitas, pastaruoju metu buvęs Popiežiškosios Rusų kolegijos Romoje rektoriumi. Popiežius Pranciškus birželio 6 dieną priėmė Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko atsistatydinimą iš šios vyskupijos ordinaro pareigų.

Konsekracijos iškilmių pradžioje pagrindiniam vyskupo šventimų teikėjui Vilniaus arkivyskupui emeritui kardinolui Audriui Juozui Bačkiui ir visiems esantiems Panevėžio Katedroje buvo perskaitytas popiežiaus Pranciškaus raštas, kuriuo t. L. Virbalas paskirtas vyskupu, primenant jo pareigas ir užduotis.

Marija ne tik Danguje

Kun. Vytenis Vaškelis

Mes švenčiame Švč. Mergelės Marijos išaukštinimo viršūnę – Jos su kūnu ir siela paėmimą tiesiog į dangų. Kai su savo Viešpačiu pasiekusi aukščiausią susivienijimo meilės brandos momentą, Nekaltai Pradėtoji jau daugiau pradėjo priklausyti anapusybės dėsniams, o ne šio pasaulio tvarkai, tada, veikiant Aukščiausiojo galybei, Ji tarsi paukštė giesmininkė išskrido iš gimtosios nuodėmės pažeisto žemiškosios egzistencijos „narvelio“, kad visiems paliudytų, kad kiekvieno žmogaus, ieškojusio Tiesos bei įžengusio į jos išlaisvinančio rojaus prieangius, po šio gyvenimo pabaigos laukia panaši lemtis.

Pagerbtas didis tautos sūnus

Kęstutis Pranckevičius

Bažnyčios šventoriuje, prie kun. B. Laurinavičiaus kapo, rymo skulptūra „Kristus prieš Pilotą“

Liepos 17-ąją sukako 100 metų, kai lietuviškoje salelėje – Gervėčių parapijos Gėliūnų kaime – gimė vienas iš aktyviausiųjų Lietuvos Katalikų Bažnyčios ir žmogaus teisių gynėjų kunigas Bronius Laurinavičius. Liepos 7 dieną, sekmadienį, mūrinės ir gyvos Bažnyčios statytojo bei puoselėtojo šviesus atminimas iškilmingai buvo pagerbtas šv. Mišiomis Švenčionėlių Šv. Edvardo bažnyčioje. Beveik prieš 55 metus paties kun. B. Laurinavičiaus pastangomis pastatyta didinga šventovė tapo nemariu šios kilniadvasiškos asmenybės atkaklumo ir pasišventimo Bažnyčiai paminklu. Iškilmės kaip tik sutapo su Sutvirtinimo sakramento teikimu jauniesiems švenčionėliškiams.

Meldėsi už buvusį seminarijos rektorių

Prie Garliavos bažnyčios altoriaus kun. Viktoro Butkaus portretas Jono PUODŽIŪNO nuotrauka

Liepos 15 dieną, pirmadienį, Garliavos Švč. Trejybės bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už iš šios parapijos Tirkiliškių kaimo kilusį Kauno kunigų seminarijos buvusį rektorių kun. prof. dr. Viktorą Butkų (1923 01 18–1945 09 15– 1993 07 15). Minint jo mirties 20 metų sukaktį bei 90 metų nuo gimimo, šv. Mišias aukoti atvyko Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, paskirtasis Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ, prelatai prof. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas, Juozas Pečiukonis ir Vytautas Gustaitis, monsinjorai Aurelijus Žukauskas, Vytautas Grigaravičius ir Gintautas Kuliešius, kanauninkai doc. dr. Robertas Pukenis, Deimantas Brogys, Robertas Bruzga ir Valius Zubavičius OP bei keletas kunigų. Pamokslą šv. Mišiose sakęs prel. prof. dr. V. S. Vaičiūnas pirmiausia priminė, kad buvusį savo rektorių iki šiol geru žodžiu prisimena didžioji Lietuvos kunigų dalis. Prelatas sakė, kad kunigas buvo neeilinių gabumų nuo pat vaikystės, o liga, kuria susirgo būdamas 17 metų, paskatino siekti kunigystės. Prel. prof. dr. V. S. Vaičiūnas priminė, kad kun. V. Butkus dėstyti Kauno kunigų seminarijoje buvo pakviestas dar 1959 metais, studijavo Laterano universitete Romoje, gavo teologijos daktaro laipsnį, o rektoriumi buvo net 27 metus. Jo dvasinė erudicija ir išsilavinimas, žmogiškas kuklumas ir santūrumas žavėjo aplinkinius, tačiau kunigas liko nesuprastas ir neįvertintas. „Kai įvertini to meto sistemą, supranti, kad mokėti išlikti seminarijos vadovu tiek metų reikėjo turėti nepaprastų gabumų, – sakė pamokslininkas. – Kunigas Viktoras labai rūpinosi, kad seminarija būtų graži, sugebėjo rasti bendrą kalbą su sovietinės valdžios atstovais. Jis rodė tėvišką meilę bendraudamas su klierikais, rašydavo laiškus į armiją paimtiems, buvo santūriai griežtas tiems, kurie nesilaikė regulos. Jo artimi bičiuliai pastebėjo, kad rektorius pasižymėjo nuoširdžiu pamaldumu.“ Prelatas bažnyčioje susirinkusiesiems sakė, kad kun. V. Butkus buvo šviesi asmenybė – kunigo idealas, – ir guodėsi, kad būna labai skaudu, jog net ir iš tikinčių tėvų kartais išgirsta, kad savo sūnaus, kurį Dievas šaukia, neleis į kunigus.

Tyliai ir ramiai dirbęs Bažnyčiai

Kun. prof. dr. Viktoro Butkaus mirties 20-osioms ir gimimo 90-osioms metinėms

Kun. prof. dr. Viktoro Butkaus kapas Garliavos bažnyčios šventoriuje Jono PUODŽIŪNO nuotrauka

Buvusio seminarijos rektoriaus kunigo prof. dr. Viktoro Butkaus (1923 01 18–1945 09 15–1993 07 15) amžininkai liudija meilę Bažnyčiai, kunigišką dvasią, jautrumą žmogui ir sugebėjimą vadovauti seminarijai sunkiais laikais. Ir aš savo straipsnyje „Didysis Tikėjimo žmogus“ („Lietuvos žinios“, 2012 05 10) teatskleidžiau mažą dalį medžiagos, pasverdamas kiekvieną savo teiginį. Vienas iš oponentų parašė man anoniminį laišką, kuriame priekaištavo, kad ginu komunistą. Deja, faktų analizė, dokumentai parodo, kad tie, kurie puolė rektorių, šiandien nepadaro nei dalies to, ką atliko jis, bet kartais netgi sukelia rimtų klausimų. Dar kartą prisiminkime faktus ir įvykius.

Susitiko tremtinių ir partizanų palikuonys

Grupė renginio dalyvių prie tremtiniams atminti skirto kryžiaus. Centre – vyskupas Juozapas Matulaitis

Onuškyje (Trakų r.) šiemet jau vyko nemažai renginių, skirtų valstybinėms šventėms bei atmintinoms dienoms paminėti. Jie subūrė aktyviausius Onuškio seniūnijos gyventojus, sukvietė svetur gyvenančius kraštiečius, svečius. Onuškiečiai džiaugiasi, kad norinčiųjų apsilankyti miestelyje, čia suorganizuoti bendraminčių susitikimus, parodas, renginius, menančius istoriją bei istoriniuose įvykiuose dalyvavusius kraštiečius nuolat gausėja. Jau tapo tradicija, kad kiekviena valstybinė šventė pradedama šv. Mišiomis Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje. Šv. Mišių intencijos paskelbimas, susikaupimas, malda už gimtinę ir jos žmones nuteikia iškilmingai, skatina prisiminti garbingą Lietuvos praeitį, daug iškentusius, nusipelnusius Lietuvos labui žmones, moko vienytis darbuose dėl Lietuvos ateities.

Vilkaviškio vyskupijoje

Lazdijų dekanate

Atstatyti kryžiai ir koplytstulpis

Kryžiaus autorius Jonas Savukynas su žmona Irena

ŠLAVANTAI. Pirmąjį liepos sekmadienį Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos bažnyčioje vyko Marijos, krikščioniškų šeimų Karalienės, atlaidų ir pastatytų kryžių bei koplytstulpio pašventinimo iškilmės. Šv. Mišių aukai vadovavo Skardupių Švč. Mergelės Marijos, Krikščionių Pagalbos, parapijos klebonas kun. moral. teol. dr. Algirdas Petras Kanapka, koncelebravo Vilkaviškio vyskupijos kancleris kun. teol. dr. Žydrūnas Kulpys. Kučiūnų šv. Kazimiero parapijos klebonas kun. Jonas Povilaitis budėjo klausykloje. Lazdijų rajono valdžios atstovai ir parapijiečiai skaitė iškilmingą, specialiai šventei paruoštą Visuotinę maldą, prie Viešpaties altoriaus aukojo atnašas, kaip padėką už visas Dievo malones ir nuolatinę globą.

Sudegė Balbieriškio bažnyčia

Iš Balbieriškio bažnyčios liko tik sienos likučiai

Naktį iš rugpjūčio 7-osios į rugpjūčio 8-ąją užsiliepsnojo ir sudegė medinė XIX amžiaus pabaigoje pastatyta Balbieriškio Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia. Bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 pranešimas apie tai gautas 3.40 val. Apie gaisrą naktį pranešė kūdikio maitinti atsikėlusi moteris. Į įvykio vietą išsiųstos penkios autocisternos ir du autokeltuvai. Vėliau gaisrui gesinti išsiųstos dar šešios autocisternos, štabo automobilis. Gaisrą gesino beveik 30 pareigūnų. Už 700 metrų nuo bažnyčios pastatyta mobili vandens pumpavimo stotis, vanduo buvo tiekiamas iš Nemuno. Vis dėlto bažnyčia sudegė visiškai, sugriuvo jos sienos. Buvo kilęs pavojus ir greta esantiems namams, tačiau liepsnos į juos nepersimetė. Per gaisrą nukentėjo du ugniagesiai: vienas apdegė rankas, kitam nuo kaitros pasidarė bloga. Medikai pagalbą jiems suteikė vietoje. Gaisras likviduotas 8.30 val. Pasak ugniagesių, gaisras pastebėtas per vėlai.

Degė Butrimonių bažnyčia

Dalios Jankelaitienės (l24.lt) nuotrauka

Liepos 24-ąją, apie vidurnaktį, Šalčininkų rajone, Butrimonyse degė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. Policijos departamento duomenimis, gaisro metu apdegė apie 1 m2 sienos ir išdegė dalis stogo. Įtariama, kad gaisras galėjo kilti dėl netvarkingos elektros instaliacijos. Gaisro nuostoliai nustatinėjami.

Medinė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia pastatyta 1799 metais pagal Rakliškių dvaro savininko Prūsijos kapitono barono Jono Šrioterio fundaciją. Šalia bažnyčios – Naujųjų Rakliškių dvaro savininkės Paulinos Houvalt 1901 metais statyta varpinė.

Apie „seksualinių mažumų“ teisių „gynimą“

Edvardas Šiugžda

Paskutinį liepos šeštadienį Vilniuje vyko išreklamuotos „Baltic pride“ gėjų, transseksualų, biseksualų ir kitokių „seksualinių mažumų“ bei jų propaguotojų eitynės. Nors Vilniaus savivaldybė priešinosi šių eitynių organizavimui, tačiau keli teismai vis tiek privertė sostinės valdžią leisti žygiuoti net iš kelių valstybių susirinkusiems iškrypėliams Gedimino prospektu nuo V. Kudirkos aikštės iki Lukiškių aikštės, į kurią atgręžtos akmenyse iškaltos sovietinio saugumo aukų pavardės, taip paniekinant žuvusiųjų atminimą ir jų idealus kovojant už nepriklausomybę. Bet ar tai buvo normalios eitynės? Tai – kažkoks cirkininkų, nenormalių iškrypėlių pasivažinėjimas Gedimino prospektu dviem turistams skirtais platforminiais automobiliais su didžiuliu muzikos ir įvairiaspalvių oro balionų balaganu, saugotas raitų policininkų ir pašiepiamas vilniečių ir kitų Lietuvos piliečių. Ne tik Seimo narys Petras Gražulis pasisakė prieš tokias eitynes ir dar gerokai prieš jų pradžią raštiškai kreipėsi prašydamas leisti jam pasisakyti Lukiškių aikštėje eitynių pabaigoje. Deja, jis buvo paniekintas ir dar „įstatymiškai“ persekiojamas. Monsinjoras Alfonsas Svarinskas jau prieš kelis mėnesius perspėjo, kad pastarosios eitynės – mūsų, kovojusių už nepriklausomybę ir laisvę, idėjų paniekinimas, mūsų kultūros ir savimonės naikinimas. Savo pasipiktinimą valdžios nuolaidžiavimu gėjams ir komunizmo aukas mačiusios Lukiškių aikštės išniekinimu pareiškė garbūs Lietuvos žmonės: vyskupai Jonas Kauneckas ir Juozapas Matulaitis, kunigai Petras Dumbliauskas, Mykolas Petravičius, Vytautas Vaičiūnas, Vytautas Praraja, mons. Alfonsas Svarinskas, žinomi Laisvės kovotojai Antanas Terleckas, Nijolė Sadūnaitė, Stasė Asanavičienė, 1991 metų Sausio agresijos metu žuvusios Loretos Asanavičiūtės mama, signataras Vladas Terleckas, Julija Ambrasienė, Laisvės kovų dalyvių sąjungos pirmininkė, buvę politiniai kaliniai Petras Plumpa ir Jonas Puodžius, aktorė Elvyra Žebertavičiūtė ir kt. Visuomenės pasipiktinimas ir nepritarimas gėjų demonstravimosi renginiui buvo didžiulis. Tokią nuomonę išsako vienas internauto komentaras vienam internete paskelbtam straipsniui: „Sveiko proto požymiais nepasižyminti grupelė įgyvendina savo idėjas diktatorišku būdu, panaudodama prieš daugumą žmonių prievartą, ir dar tai pateikia kaip LYGYBĖS pavyzdį. Eilinė komunistinė propaganda ir eilinė komunistinė diktatūra. Šiandien mes visi privalome pasakyti: „STOP HOMOSEKSUALŲ DIKTATŪRAI!“ Ar tai nėra teisingas pastebėjimas tautos savimonės naikinimo metais?