Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Sąskrydis vienijo kartas

Ingrida VĖGELYTĖ

Sąskrydžio dalyvių kolona

Tarp dalyvių – laisvės kovų dalyviai, kariuomenės ir krašto apsaugos vadai. Centre – Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Arvydas Pocius Jono ČESNAVIČIAUS nuotraukos

Trijų kartų Semaškų šeima, bėgusi lydint Amžinąją ugnį. Kairėje – dim. mjr. Gediminas Reutas, antroje eilėje dešinėje – Alvydas Semaška Kazimiero DOBKEVIČIAUS nuotrauka

Rugpjūčio 2–3 dienomis Ariogaloje vyko 23-iasis Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“.

Pirmoji sąskrydžio diena po kelių metų pertraukos vėl buvo skirta jaunimui. Joje dalyvavo čia stovyklavę jaunieji šauliai, prie jų prisijungė Lietuvos skautų sąjungos bei Lietuvos jūrų skautijos nariai. Jaunimui buvo surengtos sukarintos varžybos. Mergaitėms vyko paskaita „Vaisių ir daržovių meninio išpjaustymo pasiekimai pasaulyje ir Lietuvoje“, praktiniai mokymai bei užsiėmimai, kaip papuošti stalą vaisiais ir daržovėmis. Tuo metu berniukams ir vaikinams vyko praktiniai užsiėmimai „Savo rankomis“. Įkurtoje Partizanų stovykloje buvo ardomi ginklai, mokoma šifravimo. Skaityta paskaita apie partizanų kovas, surengta partizanų mūšio inscenizacija, organizuotas susitikimas prie laužo su buvusiais partizanais, ryšininkais, tremtiniais. Rugpjūčio 3 dieną, vykstant pagrindiniam renginiui, jaunieji šauliai ir skautai įsiliejo į sąskrydžio talkininkų gretas.

Antrąją sąskrydžio dieną į papuoštą Dubysos slėnį gausiomis delegacijomis rinkosi šventiškai pasipuošę buvę tremtiniai ir politiniai kaliniai. Ryškiausiai savo spalvingais apdarais ir specialiai šiai progai pagamintomis kepurėlėmis iš visų iškilmingos eisenos dalyvių išsiskyrė tremtiniai choristai, gausiomis grupėmis čia suvažiavę iš visos Lietuvos. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų pučiamųjų orkestro maršo vedama iškilminga eisena Ariogalos gatvėmis linksmai pražygiavo plevėsuodama ne tik lietuviškomis, bet ir estiškomis bei latviškomis vėliavomis. Lietuvos partizanų apygardų vėliavas nešė jaunieji talkininkai – patriotinių jaunimo organizacijų nariai. Garbingo amžiaus Lietuvos partizanams teko nešti savo užsitarnautus nuopelnus Lietuvai – tviskančius apdovanojimus – ant kariškai aprėdytų krūtinių. LPKTS ir kitų organizacijų delegacijas, žengiančias į Dubysos slėnį, sveikino ilgametis Ariogalos sąskrydžio vedėjas Vilius Kaminskas su kolege Juventa Mudėniene.

Sąskrydis pradėtas iškilmingu Lietuvos Respublikos vėliavos pakėlimu. Ši garbinga misija buvo patikėta 90 metų jubiliejų atšventusiam Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininkui, dimisijos majorui Vytautui Balsiui ir tautiniais drabužiais pasipuošusiai LPKTS valdybos pirmininko pavaduotojai Elžbietai Jūratei Marcinkevičienei. Latvijos ir Estijos atstovai – rezistentai – irgi iškėlė savo šalių vėliavas, kaimyninės šalys buvo pagerbtos jų himnais.

Turbūt svarbiausia akimirka, vienijanti tremtinius ir prarastus artimuosius – tylos minutė žuvusiems už Lietuvos laisvę, negrįžusiems iš tremties, nukankintiems ir nužudytiems sesėms ir broliams ir gėlių padėjimas prie Kankinių memorialo Ariogalos kapinėse. Šią gyvųjų, išėjusiųjų ir ateities kartų sąjungą įtvirtino šv. Mišios už Tėvynę, kurioms vadovavo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, koncelebravo mons. Adolfas Grušas, kunigai Gintautas Jankauskas, Viktoras Aukštakalnis ir Vytautas Paukštis. Arkivyskupas homilijoje sakė: „Sovietinė valdžia anuomet turėjo tik vieną tikslą – įsikurti šioje žemiškoje tikrovėje, kuri buvo mūsų Lietuva. Tačiau šiam įsikūrimui buvo kliūčių – tai Dievą ir Lietuvą mylėję žmonės, kurie nesiruošė garbinti tirono. Šiems žmonėms net nereikėjo garsiai sakyti tiesos žodžio: „Tirone, palik mūsų Tėvynę, nes ji ne tavo, bet mūsų namai.“ Užteko paties fakto, kad lietuvis mylėjo savo žemę ir laikėsi tėvų tikėjimo ir būdavo pasmerkiamas tremčiai į Sibirą, Kazachstaną ar už poliarinio rato. Šaltis, badas, artimųjų mirtys ir bet kokio saugumo neturėjimas buvo kasdieniai tremtinių palydovai. Buvo galima atsiremti tik į Dievą ir su juo nešti tremties kryžių. Ši atrama daugeliui padėjo ištverti visus išbandymus bei gyvenimo smūgius ir sugrįžti namo į Tėvynę, nors dar ir pavergtą. Ši atrama padėjo išlaikyti savo tautines ir krikščioniškas šaknis ir sulaukti Lietuvos laisvės ryto.Tikėjimas į Dievą iš tiesų yra stipri atrama. Tremtiniai, su Dievu širdyje perėję Sibiro kelius, ir šiandien mažiausiai dejuoja dėl sutinkamų sunkumų. Tikėjimas padeda suvokti, kad ši žemiška tikrovė niekuomet nebus pastoviais namais, kuriuose klestės visokeriopa gerovė, bet bus tik slenkstis, kurį kasdien reikės peržengti, bet ant jo nesustoti. Krikščionis yra žmogus, kuris keliauja į amžinąją Tėvynę ir žino, kad žemiškoji tikrovė nėra jo tikrieji namai.“

Giedojo jungtinis Lietuvos buvusių tremtinių choras, kantriai kentęs alinantį karštį ir po šv. Mišių atlikęs tremtinių mėgstamiausių dainų programą. Turbūt įkvėptos choro stoiškumo, sąskrydyje dainavo ir pavienės atlikėjos, kurių iniciatyva tik patvirtino, kad tai yra tikra buvusių tremtinių šventė.

Vienas prasmingiausių momentų – bėgikų atnešta Amžinoji ugnis šventės aukurui uždegti. Fakelą perėmė Lietuvos partizanas, dimisijos kapitonas Antanas Lukša, šiemet irgi atšventęs 90-ąjį gimtadienį, ir įžiebė aukurą, kad Tautos atmintis gyvuotų amžinai. Šį simbolinį aktą sutvirtino Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių trys salvės: už Tėvynę, Lietuvos partizanus ir visus Lietuvos tremtinius, politinius kalinius ir Laisvės kovotojus.

Sąskrydį aplankė daug oficialių svečių. Seimo pirmininko sveikinimą į Ariogalą atgabeno Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių komisijos pirmininkas Vytautas Saulis. Susirinkusiuosius sveikino krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Arvydas Pocius. Pastarasis tvirtino, kad dabartinė Lietuvos kariuomenė – šauliai, savanoriai, reguliarūs daliniai – yra išsidėsčiusi visoje Lietuvoje. Atkurdami Lietuvos kariuomenę jie žiūrėjo į tremtinius, drąsiai ir nepalaužiamai stovėjusius Sausio 13-ąją ir žinojusius, kas yra blogiausia. Kariuomenės vardu jis dėkojo buvusiems tremtiniams ir sveikino su gražia švente bei džiaugėsi čia dalyvaujančia jaunąja karta. Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė džiaugėsi, kad šiemet sąskrydyje daug senelių atvyko su vaikaičiais ir vadino jį vieta, kur susitinka kartos. Sąskrydį pasveikino Raseinių rajono savivaldybės meras Algimantas Mielinis, o LPKTS pirmininkui Povilui Jakučioniui įteikė simbolinę dovaną – Rūpintojėlį. Andrius Tučkus tremtiniams perdavė Europos Parlamento nario prof. V. Landsbergio ir jo žmonos Gražinos sveikinimą: Landsbergiai atsiprašė, kad šiais metais negalėjo dalyvauti sąskrydyje, mat kaip tik tuo metu vyko jų vaikaitės sutuoktuvės.

Vienas gražiausių sveikinimų buvo išsakytas viso būrio „Misija Sibiras“ dalyvių, ką tik grįžusių iš Tiumenės, kur tvarkė lietuvių tremtinių kapines. Savo nuveiktus darbus šventės metu jie pristatė specialiai pastatytoje saviraiškos palapinėje, kurioje dar veikė 25-mečiui skirta LPKTS veiklos fotoparoda. LPKTS pirmininkas P. Jakučionis pasveikino laimingai sugrįžusius į Tėvynę jaunuosius 2013 metų misijos dalyvius. Jis kalbėjo: „Tie, kurie mylėjo ir myli Lietuvą ne žodžiais, bet darbais, įrodė tai visu savo gyvenimu, kovojo ir kentėjo, bet visada tikėjo Laisvės Rytojumi“. LPKTS pirmininkas pabrėžė, kad ir dabar privalome budėti ir dirbti dėl teisingos ir garbingos, visiems mielos Tėvynės. Jis kvietė tremtinius, viešai rodant asmeninį pavyzdį, patraukti daug kitų žmonių nuo savanaudiškumo prie kilnesnių idealų. „Mes nenorėjome ir nenorime būti nei aukštesni, nei turtingesni už kitus, bet nenorime būti paskutinėje vietoje. Norėjome ir norime tik ramiai gyventi ir darbuotis savo šalyje, savo namuose, pagal tėvų išsaugotas tradicijas, papročius ir mūsų tikėjimą. Deja, kaip tik dėl tradicijų, papročių ir tikėjimo tiesų ne tik sovietinio teroro metu, bet ir dabar, būdami Europos Sąjungoje, patiriame didelių išbandymų. Gal ne į tokią, kaip vaizdavomės, Europos Sąjungą įstojome? Joje esama daug moralinio purvo, melagingai vadinamo „asmens laisve“, kuris ir mums primygtinai brukamas. Vilniečiai tuo akivaizdžiai įsitikino prieš savaitę Gedimino prospekte stebėdami homoseksualų demonstraciją, kai visi pajuto moralinio dumblo dvoką“, – sakė P. Jakučionis ir visų vardu pakvietė politikus baigti tuščias kalbas ir imtis teisybės ir teisingumo atkūrimo. P. Jakučionis pristatė sąskrydžiui pareiškimų ir rezoliucijų projektus „Dėl uždelstų istorinės atminties įamžinimo darbų“, „Dėl valstybinių pensijų atstatymo ir okupacijos žalos atlyginimo“, „Dėl jaunimo tautinio patriotinio ugdymo programos vangaus vykdymo“ ir „Dėl jaunimo parengimo Tėvynės gynybai ir gynybos pajėgumų stiprinimo“. Jiems sąskrydžio dalyviai pritarė plojimais.

Koncertavo Dzūkijos bardas Albertas Antanavičius, liaudiškos muzikos ansamblis „Kitava“ (su judriąja dainų atlikėja Rasa Stoškuviene). Vakare stovyklos jaunimą ir ariogališkius džiugino grupė „Skylė“.

Pagal www.lpkts.lt

© 2013 „XXI amžius“