Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kurianti
Lietuva

Popiežiaus socialinės įžvalgos lankantis Brazilijoje

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pranciškus su Brazilijos prezidente Dilma Rusef

Visuomeninio gyvenimo kontrastai

Tęsiant praėjusiame „XXI amžiaus“ numeryje pradėtą popiežiaus Pranciškaus pirmosios apaštalinės kelionės į Braziliją apžvalgą, norisi susitelkti į jo socialinio pobūdžio pastabas, išsakytas labai skirtingo pobūdžio susitikimuose – su šalies politiniu ir verslo elitu Rio de Žaneiro municipaliniame teatre bei apsilankius šio miesto varguomenės kvartale, Varginjos faveloje. Jie atspindi Bažnyčios susirūpinimą visuomeninio gyvenimo aktualijomis. Bažnyčios ir valstybės santykiai katalikiškose Lotynų Amerikos šalyse, kurias šiuo metu valdo kairiųjų partijos, nėra paprasti ne vien tik dėl įstatyminio kėsinimosi legalizuoti gyvybės naikinimą (abortus), žlugdyti tradicinės šeimos instituciją, įteisinant homoseksualų „santuokas“, bet ir dėl nesprendžiamų aštrių socialinės nelygybės problemų.

Įspūdingos iškilmės Telšiuose

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas 

Evangelizacinis koncertas Telšių miesto amfiteatre. Centre – Popiežiaus legatas kardinolas Peteris Erdas

Rugpjūčio 1 dieną Žemaičių Kalvarijoje tris dienas vykęs Telšių vyskupijos ketvirtasis Eucharistinis kongresas, skirtas Žemaičių krikšto 600 jubiliejui paminėti, persikėlė į Telšius – Telšių vyskupijos centrą ir Žemaitijos sostinę. Tą dieną 10 val. Telšių Katedroje iškilmingomis šv. Mišiomis pradėtas švęsti Eucharistinis kongresas ir tris paras trukusi Švč. Sakramento adoracija.

Išlaisvinanti gyvenimo drausmė

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai kartą Jėzų – didįjį gyvenimo piligrimą – kažkas paklausė: „Ar daug bus išgelbėtųjų (žr. Lk 13, 23), kurie pasieks savo aukščiausią egzistencijos tikslą?“, išgirdo Jo atsakymą: „Eikite tik pro ankštus vartus. Daug bus tokių, kurie eis, bet neįstengs“ (žr. Lk 13, 24). Išganytojas nori aiškiai pasakyti, kad galutinio išganymo dovana yra verta visų kiekvieno žmogaus gyvenimo pastangų.

Tarptautinė diakonų konferencija Čekijoje

Mons. Algirdas Jurevičius ir diakonas iš Meksikos su žmona

Birželio 13–16 dienomis Velehrade (Čekija) vyko tarptautinė konferencija „Tarpkultūrinė diakonija“. Ją organizavo Tarptautinis diakonato centras (toliau – IDZ), įsikūręs Rotenburge (Vokietija). Konferencijoje dalyvavo 123 delegatai iš 30 šalių. Lietuvai konferencijoje atstovavo Kauno VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas doc. dr. Benas Ulevičius ir Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras mons. dr. Algirdas Jurevičius. Siūlome „XXI amžiaus“ skaitytojams Kaišiadorių vyskupijos generalvikaro įspūdžius iš šio renginio.

Viešnagė pas suitus

Įspūdžiai iš Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios jaunųjų choristų dalyvavimo Latvijoje esančio Alsungos miestelio šventėje „Suitu lebediks“.

Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios jaunųjų choristų grupė su keletu suitų moterų

Išskirtinis Suitų kraštas

Gegužės pradžioje keliaudami po Latviją, atsitiktinai buvome pakviesti į Alsungos miestelio šventę. Tas atsitiktinumas atnešė ne tik daugybę gerų emocijų, bet ir praplėtė mūsų akiratį. Nežinojome, kad visai netoli mūsų yra toks unikalus kraštas. Važiuodami ten galvojome tiesiog dalyvauti nedidelio miestelio šventėje, padainuoti keletą lietuvių liaudies dainų ir parodyti savo tautinius kostiumus. Nelabai gilinomės ir į šventės pavadinimą, svarbiau buvo pati programa, renginiai, vyksiantys Livonijos laikus menančios pilies kieme. Tiesa, žinojome, kad tas kraštas 2009 metais buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio nematerialiojo kultūros paveldo sąrašą, bet nesiaiškinome, kodėl.

Dvasinga kelionė – atgaiva sielai

Dusetiškiai su savo klebonu kan. Stanislovu Krumpliausku prie Pažaislio bažnyčios

Rugpjūtį sukako tik vieneri metai, kai Dusetų Švč. Trejybės parapijos klebonu dirba kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas, tačiau pasikeitimų parapijos gyvenime įvyko labai daug. Nuolat gausėja tikinčiųjų, ateinančių į sekmadienio pamaldas, skaičius, vyksta didelės apimties bažnyčios remonto, tvarkymo, švarinimosi darbai. Mūsų klebonas suranda laiko gražiam, dvasingam bendravimui su tikinčiaisiais ir už savosios bažnyčios ribų.

Susitikimai stiprina tikėjimą

Kuršėniškiai prie Kryžių kalno drauge su Šiaulių vyskupu Eugenijumi Bartuliu ir savo klebonu kun. Sauliumi Paliūnu. Viršutinnėje nuotraukoje – mūsų gyvasis kryžius Kun. Sauliaus Paliūno nuotraukos

Lietuva, nors ir nedidelė šalis, bet sava ir miela piliakalniais, kalnais, koplytstulpiais, bažnytėlėmis... Šalis yra gausiai lankoma piligrimų, turi savo tradicijas ir papročius. Mes labai didžiuojamės garsiu Kryžių kalnu, daugiau kaip pusantro šimtmečio traukiančiu piligrimus, norinčius savo kryžių suvienyti su Kristaus kryžiumi.

30 Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo parapijos jaunų žmonių kartu su savo parapijos klebonu Sauliumi Paliūnu ir šių eilučių autorėmis liepos 27 dieną išsiruošė į Kryžių kalną. Dalyvavome Vigilijoje, o Kryžių keliui vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Buvo paminėta popiežiaus Jono Pauliaus II apaštališkosios kelionės Lietuvoje dvidešimtmečio sukaktis ir Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejus. Vyskupas visus kvietė į bendrą maldą už pasaulio jaunimą ir už čia dalyvaujančius Kuršėnų parapijos jaunus žmones. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis visus apgaubė meile, dėmesiu, nuoširdžia šypsena ir šiluma, sveikinosi kaip bičiulis. Jaunuoliai dar ilgai kalbėjo, kad jautėsi svarbūs, mylimi, kad tikėjimas juos daro stipresnius, jautresnius, kad tokie susitikimai juos iš vidaus keičia.

Telšių vyskupijoje

Skuodo dekanate

Giesmėmis šlovino Dievą ir prisiminė buvusį vargonininką

Penkerių metų klebonavimo Šatėse sukakties proga kunigą Kęstutį Pajaujį pasveikino sakralinės giesmės šventės „Aidėkit, skliautai, 2013“ organizatorė Jurgita Palubinskaitė

ŠATĖS. Liepos 26 dieną Šačių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje įvyko sakralinės giesmės šventė „Aidėkit, skliautai, 2013“. Trečiasis bažnytinės muzikos koncertas įvyko po penkerių metų pertraukos. Juo pagerbtas maestro Jono Statkaus, kuris vargonininkavo Šačių bažnyčioje, atminimas, o prieš dešimt metų amžinojo poilsio atgulė vietos kapinėse. Sukako penkeri metai, kai Šačių parapijoje klebonauja kun. Kęstutis Pajaujis; dešimt metų, kai vargonininkauja Jurgita Palubinskaitė, kuri ir yra sakralinės giesmės švenčių „Aidėkit, skliautai“ organizatorė.

Telšių vyskupijoje

Tauragės dekanate

Kryžius krikštui atminti

Vyskupas Jonas Boruta SJ šventina kryžių Žemaičių krikšto jubiliejui atminti. Priekyje dešinėje – klebonas kun. Romualdas Gečas

PAŠALTUONYS. Liepos 22 dienos pavakaryje parapijos žmonės rinkosi prie Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios, pašventinti 9 metrų galingą masyvų kryžių su statulėlėmis – Vytauto Didžiojo, Švč. Mergelės Marijos ir Nukryžiuotojo Jėzaus Kristaus. Kryžiaus apačioje iškalti žodžiai: „Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejui atminti“. Čia atvykęs Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, giesmininkams giedant, pašventino šį už parapijiečių lėšas pastatytą kryžių. Vyskupas bendravo su žmonėmis, pasakojo žemaičių krikšto istoriją. Pašaltuonio ir Gaurės parapijų klebonas kun. Romualdas Gečas džiaugėsi, kad Batakių parapijoje Jonas Šimkus rado didelį ąžuolą, kurį Pašaltuonio parapijai padovanojo Vladas Stirbys. Daug vargo ir triūso pridėjo mūsų darbštuolis klebonas Romualdas, kol darbas buvo baigtas. Įspūdingas kryžius tarsi laimina važiuojančius nuo Eržvilko link Tauragės, linkėdamas geros kelionės, kviesdamas susimąstyti, sustoti, pasimelsti. Gintarė ir Sonata Jackytės įteikė rožių vyskupui J. Borutai, klebonui kun. R. Gečui, didžiausiam rėmėjui, pastoracinės komisijos nariui Antanui Jackiui bei Petrui Leleikai, pagalbininkams Zigmui Bertuliui ir Jonui Šimkui. Padėkota ir ąžuolą padovanojusiam V. Stirbiui.

Kauno arkivyskupijoje

Jonavos dekanate

Šv. Jokūbo atlaidai, košė ir aukcionas...

Linksmi agapės dalyviai

JONAVA. Pirmąjį rugpjūčio sekmadienį Šv. apaštalo Jokūbo parapijos tikinčiųjų bendruomenė minėjo titulinius parapijos globėjo atlaidus. Jie neapsiribojo vien iškilmingomis šv. Mišiomis miesto Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje, tačiau virto tikra, nuotaikinga švente, kurioje didžiausias dėmesys buvo skiriamas vaikams, jaunimui ir šeimoms. Net oras atlaidų dieną buvo tarsi užsakytas – šiluma ir saulė lepino iki pat vakaro. Aukoti šv. Mišių buvo pakviestas teologijos ir bažnytinės teisės licenciatas, Karmėlavos klebonas kunigas Virginijus Veprauskas. Jis tikintiesiems dovanojo subtilų, intelektualų, nepersmelktą moralizavimo pamokslą, kuriame kunigas kalbėjo ne tik apie Šv. apaštalo Jokūbo gyvenimą, bet ir apie aktualias šių dienų visuomenės socialines bei dvasines problemas. Šv. Mišių pabaigoje bendruomenei buvo pristatyti ir šeši asmenys pasauliečiai, ekstraordinariniai Šv. Komunijos dalintojai, gavę vyskupo leidimą dalinti Komuniją liturgijos apeigų metu.

Vagį sulaikiusiam klebonui įteikta angelo skulptūrėlė

Šiaulių rajono policijos komisariato viršininkas Ričardas Šiumberevičius Pakapės klebonui kun. Jonui Bagdonui įteikia angelo skulptūrėlę

Rugpjūčio 5-ąją Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato viršininkas Ričardas Šiumberevičius Šiaulių rajono Pakapės klebonui kun. Jonui Bagdonui įteikė angelo skulptūrėlę, kuria apdovanojami visi Šiaulių krašto gyventojai, padėję atskleisti nusikaltimus.

Liepos pabaigoje klebonas sučiupo ir policijai perdavė vagį, pasikėsinusį apvogti klebonijos pastatą. Dvasininkas pasakojo, kad tą naktį žaibavo, todėl, kad neįvyktų nelaimė ir neužsidegtų elektroniniai varpai, įrengti zakristijoje, jis nusprendė išjungti centrinį bažnyčios elektros tiekimą. Pakeliui į bažnyčią klebonas išvydo išmėtytus daiktus ir išgirdo kažką kosėjant. Netrukus sode, po obelimi, jis pastebėjo vyrą, bandantį atidaryti dažų indelį, kurį galimai jis buvo paėmęs iš ūkinio parapijos pastato. Šalia iš ūkinio pastato išneštų daiktų buvo numesti žiebtuvėlis ir žvakė, kuriais tas vyras greičiausiai pasišvietė įsibrovęs į pastatą.

Sąskrydis vienijo kartas

Ingrida VĖGELYTĖ

Sąskrydžio dalyvių kolona

Rugpjūčio 2–3 dienomis Ariogaloje vyko 23-iasis Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir Laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“.

Pirmoji sąskrydžio diena po kelių metų pertraukos vėl buvo skirta jaunimui. Joje dalyvavo čia stovyklavę jaunieji šauliai, prie jų prisijungė Lietuvos skautų sąjungos bei Lietuvos jūrų skautijos nariai. Jaunimui buvo surengtos sukarintos varžybos. Mergaitėms vyko paskaita „Vaisių ir daržovių meninio išpjaustymo pasiekimai pasaulyje ir Lietuvoje“, praktiniai mokymai bei užsiėmimai, kaip papuošti stalą vaisiais ir daržovėmis. Tuo metu berniukams ir vaikinams vyko praktiniai užsiėmimai „Savo rankomis“. Įkurtoje Partizanų stovykloje buvo ardomi ginklai, mokoma šifravimo. Skaityta paskaita apie partizanų kovas, surengta partizanų mūšio inscenizacija, organizuotas susitikimas prie laužo su buvusiais partizanais, ryšininkais, tremtiniais. Rugpjūčio 3 dieną, vykstant pagrindiniam renginiui, jaunieji šauliai ir skautai įsiliejo į sąskrydžio talkininkų gretas.

Atlanto nugalėtojų pagerbimo šventė

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Paminklinis akmuo Atlanto nugalėtojams Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno oro uoste

Liepos 20-ąją Kaune, Aukštųjų Šančių kapinėse, pagerbti lietuviai lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, kurie prieš 80 metų žuvo „Lituanica“ perskridę Atlantą. Ant jų kapų buvo padėta gėlių. Lakūnų amžinojo poilsio vietoje buvo išbertos kelios saujos žemės iš žūties vietos dabartinėje Lenkijoje. Tai padarė Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos nariai, atbėgę į Kauną tą atstumą, kurio lakūnams pritrūko prieš 80 metų.

Atėjus dienai „X“

Dėl „Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje,nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 100 str., Roberto Grigo atžvilgiu“

Gerb. p. Dariui Prankai, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorui

Gerbiamas Pone,

gegužės mėn. viduryje paštu gavau Jūsų pasirašytą raštą nr. 1.10-(208711)- 29531 „Dėl nutarimo siuntimo“. Nutarimo esmę išsako pastraipa: „(...) objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog R. Grigas buvo persekiojamas LSSR KGB pareigūnų dėl religinių motyvų, t.y., dėl „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ (LKBK) leidimo ir platinimo, gauta nebuvo. R. Grigas duodamas parodymus patvirtino, kad jis dėl savo veiklos suimtas ir įkalintas nebuvo. Tyrimo metu nustatyta, jog R. Grigas nebuvo perduotas teismui, nuteistas, taip pat neatliko bausmės už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ (LKBK) leidimą ir platinimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad R. Grigo atžvilgiu nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 100 str., todėl ikiteisminis tyrimas šioje dalyje nutrauktinas“.

Kai olandas savo įniršį tramdė nusimaudamas kelnes

Kada mūsų policininkai nustos vykdyti komandą paimt? Tokį įspūdį paliko jų elgesys ir neapykantos kupini žvilgsniai pirmąjį kartą Garliavoje ir antrą kartą liepos 27 dieną Vilniuje. Išankstinis nusiteikimas tvyrojo ore: jie jau tarytum buvo 100 proc. tikri dėl Petro Gražulio elgesio, nepasitikėjimo persmelkti, krėtė praeinančių žmonių kuprines, o Gedimino prospekto gyventojai privalėjo užsidaryti net balkonus. Policininkai žiūrėjo į kiekvieną praeinantį tarytum į savo asmeninį priešą: jokio draugiškumo, tik rūškanai įtempti veido bruožai. Tūlas keliautojas galėjo pamanyti, kad Romos Popiežiaus vizitas vyksta Lietuvoje. Protu sunkiai suvokiama, kokios pajėgos buvo mestos Gedimino prospekto teritorijos apsaugai: raitoji policija, ištisi konvojai, pilni pareigūnų (bet gal ne tik policijos pareigūnų?), sraigtasparnis virš Katedros aikštės, pilna ginkluotė ir specialioji apranga. Lygiai kaip per šturmą Garliavoje, tik be raudonosios S. Vaicekauskienės šį kartą.

Kovoje už krikščioniško pamato išsaugojimą

Romas BACEVIČIUS

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) rugpjūčio 5 dieną vykusiame posėdyje neleido Kauno savivaldybės tarybos nario Gintauto Labanausko vadovaujamai dvidešimt dviejų asmenų iniciatyvinei grupei rinkti parašus dėl konsultacinio (patariamojo) piliečių referendumo, ar reikia Lietuvoje apriboti homoseksualumo propagavimą siūlant tekstą: „Pritariu, kad bet kokia informacija, susijusi su homoseksualizmo propagavimu, masinio informavimo priemonėse būtų leidžiama tik po 22 val.“ Taigi, kai jau miega vaikai. VRK penkiais balsais „prieš“, dviem susilaikius ir keturiems balsavus „už“, nusprendė, kad toks referendumo klausimas neatitiko Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose, tarptautinėse sutartyse numatytų reikalavimų. VRK nepaskelbė pavardžių, kam iš konkrečių jos narių taip atrodė. Keista, kai atitikimą Konstitucijai nustato keli žmonės, dar keisčiau, kad kitiems tos pačios kompanijos asmenims atrodo priešingai. Iniciatyvinė grupė, manydama, kad ne ji, rengdama referendumą, pažeidė Konstituciją, bet mūsų, piliečių, konstitucinės teisės yra pažeidžiamos, žada kreiptis į Administracinį teismą ir apskųsti tokį VRK sprendimą. Juk referendumo iniciatoriai nesiekia ko nors uždrausti, o tik nori paklausti Lietuvos žmonių, ar iš tikrųjų reikia riboti homoseksualizmo reklamą. Štai Lietuvos Konstitucijos 25 straipsnis skelbia: „Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas“. Referendumo iniciatyvinė grupė ir siekia ieškoti būdų, ar pritartų Lietuvos žmonės idėjai Lietuvoje apriboti homoseksualumo propagavimą. O kodėl iniciatyvinė grupė siekia apriboti tokią reklamą, paaiškina Konstitucijos 26 straipsnis: „Tėvai ir globėjai nevaržomai rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“. Galbūt Lietuvoje dar yra nemažai taip auklėtų piliečių, kurie mano, kad dorovingi žmonės turi turėti lytinių santykių ne vien savo malonumui, bet ir giminei pratęsti. Gal toks požiūris jau senamadiškas, bet tokį juos auklėdami įdiegė tėvai. Ir tokie žmonės taip nori auklėti savo vaikus, o tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus padoriais žmonėmis pagal savo įsitikinimus. Iniciatyvinės grupės vadovas G. Labanauskas sakė nenorįs primesti savo dorovės sampratos visiems Lietuvos žmonėms. Gal kiti mano visai kitaip? Ir jeigu tas referendumas pasakytų, kad žmonės minčiai apriboti homoseksualumo propagavimą nepritaria, jei daugumai žmonių to nereikia, tai to klausimo nekeltų ir turėtų prisitaikyti prie daugumos nuomonės, bet savo vaikus vis vien auklėtų taip, kaip jo požiūrį turinčius bendraminčius auklėjo tėvai, bet patiems gyventi ir ta tema kalbėti tektų tyliau, nes jie taptų mažuma. Bet iniciatyvinei grupei draudžiama netgi paklausti žmonių nuomonės, ar pritaria, kad homoseksualizmo propaganda prasidėtų tik po 23 val.? Todėl dėl neigiamo VRK sprendimo ji žada kreiptis į Administracinį teismą. Juk kalbama apie vaikų auklėjimą, o valstybės pareiga yra saugoti šeimą. Tai įrašyta ir Konstitucijos 38 straipsnyje. Taigi pati VRK nusprendė antikonstituciškai. Nesuprantama, kai mažumos nori tapti dauguma. Draudžiama auklėti savo vaikus lietuviška dvasia, turėti anūkų. Tai natūralu. Mažumos siekiai toleruojami, o dauguma gąsdinama, homoseksualai skleidžia agresyvią propagandą. Tegul ta propaganda prasideda tik po 22 val., bet net paklausti žmonių nuomonės penki VRK nariai ir du susilaikiusieji neleidžia. G. Labanauskas „Respublikos“ laikraščiui sakė: „Esame nustumti į gyvenimo paraštes. Ne homoseksualai. Ar tolerantiška, kai per homoseksualų eitynes Seimo narys nešamas policijos taip, kad galva vos nesiekia asfalto? Ar tolerantiška, kai monsinjorą Alfonsą Svarinską Katedros aikštėje įžeidinėja? Liūdniausia, kad valstybė homoseksualizmo propagandą palaiko. Tebūnie tolerancija. Bet tegul didina savo gretas suaugusiųjų sąskaita. Ne vaikų. Tokiais tempais einant, tuoj taps liga būti heteroseksualu. Ar bus gėda nė karto neišbandyti homoseksualių santykių? Bet mes nepasiduosime. Vis vien paklausime piliečių nuomonės“. Jei Lietuva yra Europos Sąjungos narė, dar nereiškia, kad tapome tik jos priedėliu be savo piliečių nuomonės, kurios net paklausti VRK klerkai neleidžia, sakydami, kad tai neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose, tarptautinėse sutartyse numatytų reikalavimų. Beje, kaip rugpjūčio 3-iąją Ariogaloje, Dubysos slėnyje vykusiame tremtinių sąskrydyje sakė Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, į Lietuvą veržiasi su krikščioniška morale nesuderinamos ir labai pavojingos idėjos, kurios kėsinasi griauti santuoka kuriamą vyro ir moters šeimą ir pakerta tautos gyvastingumo šaknis. Siekiama visuomenę pripratinti, kad bet koks seksualinis elgesys yra moralus ir dėl to negalima jo smerkti. Liūdina tai, kad net atsakingi žmonės, nuo kurių priklauso Lietuvos likimas, nesuvokia, koks mūsų Tėvynei gresia pavojus. Bažnyčia, stovėdama ant Šventojo Rašto pamato, giriama ir niekinama, sakė ir sakys, kad nuodėmė yra nuodėmė, kad iškreiptas seksualinis elgesys lieka amoralus net ir tuomet, kai įstatymas jam uždegs žalią šviesą, kaip tai jau yra atsitikę Kalifornijoje, Švedijoje ir kitur, kur valdžią turi krikščioniškąsias šaknis praradę žmonės. Jie eksperimentuoja su visuomene ir savo eksperimentus nori primesti ir mums, kurie, turėdami slogią penkiasdešimties metų patirtį, visiškai nenorime būti eksperimentiniais triušiais. Mus skatina toleruoti nuodėmę, bet netoleruoja mūsų, kai nuodėmei sakome „ne“. Mus bando perauklėti, kaip tai darė komunizmo statytojai.