|
Kai olandas savo įniršį tramdė nusimaudamas kelnes
Kada mūsų policininkai nustos vykdyti komandą paimt? Tokį įspūdį paliko jų elgesys ir neapykantos kupini žvilgsniai pirmąjį kartą Garliavoje ir antrą kartą liepos 27 dieną Vilniuje. Išankstinis nusiteikimas tvyrojo ore: jie jau tarytum buvo 100 proc. tikri dėl Petro Gražulio elgesio, nepasitikėjimo persmelkti, krėtė praeinančių žmonių kuprines, o Gedimino prospekto gyventojai privalėjo užsidaryti net balkonus. Policininkai žiūrėjo į kiekvieną praeinantį tarytum į savo asmeninį priešą: jokio draugiškumo, tik rūškanai įtempti veido bruožai. Tūlas keliautojas galėjo pamanyti, kad Romos Popiežiaus vizitas vyksta Lietuvoje. Protu sunkiai suvokiama, kokios pajėgos buvo mestos Gedimino prospekto teritorijos apsaugai: raitoji policija, ištisi konvojai, pilni pareigūnų (bet gal ne tik policijos pareigūnų?), sraigtasparnis virš Katedros aikštės, pilna ginkluotė ir specialioji apranga. Lygiai kaip per šturmą Garliavoje, tik be raudonosios S. Vaicekauskienės šį kartą.
Mūsų teismai, valdžia ir pareigūnai labai gerai pasiruošė gėjų paradui ir jų apsaugai, palikdami kitus savo piliečius Dievo valiai. O Dievas šį išbandymą ir davė jaunojo olando nuogo pasturgalio šou pavidalu. Šiaip, sakyčiau, progresuojame: anksčiau tik nusišlapint išdrįsdavo užsienio piliečiai ties Prezidentūros kampu, o dabar visų gerbiamo kovotojo už laisvę monsinjoro Alfonso Svarinsko akivaizdoje rodomas pasturgalis su visais tabaluojančiais organais priešaky. Monsinjoras dėvi sutaną su Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro Kryžiumi, už jo net keturios Lietuvos Respublikos vėliavos, didelis, šventas medinis kryžius. Stovi keletas žmonių tyliai, kukliai kartu su kunigu kalbėdami rožinį. Nežinia, kas netiko ar nepatiko jaunuoliui, kas jį taip suerzino, kad net prireikė kelnes mautis savo įniršiui sutramdyti. Kaip tuo metu jautėsi žmonės, gal net neanalizuosiu. Mūsų valstybėje tai jau senokai nebemadinga, bet ką tuo metu jaučiau aš, kaip Lietuvos pilietė, parašysiu. Supratau, kad savo tėvynėje aš galiu būti menkinama eilinio olando, mano šalies vėliava gali būti trypiama ir plėšoma pareigūnų Garliavoje, o vėliau niekinama olandišku pasturgaliu. Dievo atvaizdas spardomas pareigūno kerziniu batu Garliavoje, o vėliau olandišku užpakaliu iškaišomas Katedros šventoriuje. Ginti šias vertybes turiu aš pati. Ir ginu. Ir gynė visi kartu stovėję žmonės, nes daugiau nebuvo kam. Kuo ši istorija baigsis, dar nežinia. Labai karčią patirtį turime su teisėsauga mes visi, kuomet nekalti, dori žmonės paverčiami visiškais nusikaltėliais, o skriaudikai išteisinami, nors dėl to privalu padaryti nemažai pažeidimų teisiniuose procesuose, priešingu atveju norimo rezultato nepasieksime, o jį pasiekti reikia. Teisybės nerasi, nes varnas varnui akies nekerta Lietuvoje. Ir nesvarbu, kad yra daug liudininkų, savo akimis mačiusių advokatą G. Černiauską, nešusį vargšiukę mergaitę, atplėštą nuo jos mylimų artimųjų, mes, brangūs Lietuvos žmonės, negalime tikėti savo akimis, nes taip nusprendė Klaipėdos apygardos teisėja Dalia Kursevičienė. Todėl ir sakau, nežinia kuo baigsis šio įžūlaus olando šou. Gali būti, kad teks mums patiems ne tik atsiprašyti, bet dar, žiūrėk, ir susimokėti. O mokame mes už daug ką: gėjų paradą, L. Stankūnaitės apsaugą, tai pačiai personai tuoj mokėsime moralines kompensacijas, taip pat jos tėvams T. ir S. Stankūnams, A. Ūso tėvams, J. Furmanavičiaus giminėms, M. Milinienės šeimos apsaugai ir moralinei kompensacijai, patologinio melagio M. Žalimo apsaugai, už Lietuvos banko padarytas klaidas. Taigi visa puokštė. Nusiritome iki to, kad Lukiškių aikštėje paradą stebėjęs senukas su ožka vardu Simonko yra areštuojami vien dėl neatsargaus vardo. Beje, areštuojami abu. Vargšas gyvūnas gal ir pasikeistų vardą, tik neturi galimybės suprasti, už ką taip grubiai yra tąsomas pareigūno, vardą juk ne savo valia pasirinko! Savo šventuosius privalo žinoti tauta. Moterys, atliekančios pribuvėjų šventą darbą, pravardžiuojamos kanibalėmis. Ir nieko, tyla. Net po keletą aukštųjų išsilavinimų turintys žmonės, žinomi teatro aktoriai, gerbiami visuomenės veikėjai, tame pačiame būryje stovėję sesuo Nijolė Sadūnaitė, mons. A. Svarinskas išvadinami žemo intelekto minia, gauja, nes išdrįso parodyti savo pilietišką poziciją neteisingo teismo sprendimams Garliavoje. Ir nieko, tyla. Niekas nieko neareštuoja. Jei žmonės neapsikentę parašo skundą ir kreipiasi į teisėsaugą apginti jų orumą, skundai atmetami, ignoruojami. Žemaičiai, norintys išgelbėti Lietuvos žemes ir vandenis, jau tapo Gazpromo tarnais. Tai taip ir gyvuliuojame, būdami Gazpromo tarnais, žemo intelekto minia, gauja, patvoriniais, o mūsų nacionalinės vertybės važinėja prabangiais automobiliais, visai nesigėdydamos užsukti pas savo neturtingą Gazpromo tarną, kuris dar yra ir iš gaujos.
Kada pradėsime gerbti patys save, mieli tautiečiai?
Vida Vrubliauskienė
© 2013 XXI amžius
|