|
Atėjus dienai X
Dėl Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje,nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 100 str., Roberto Grigo atžvilgiu
Gerb. p. Dariui Prankai, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorui
Gerbiamas Pone,
gegužės mėn. viduryje paštu gavau Jūsų pasirašytą raštą nr. 1.10-(208711)- 29531 Dėl nutarimo siuntimo. Nutarimo esmę išsako pastraipa: (...) objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog R. Grigas buvo persekiojamas LSSR KGB pareigūnų dėl religinių motyvų, t.y., dėl Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos (LKBK) leidimo ir platinimo, gauta nebuvo. R. Grigas duodamas parodymus patvirtino, kad jis dėl savo veiklos suimtas ir įkalintas nebuvo. Tyrimo metu nustatyta, jog R. Grigas nebuvo perduotas teismui, nuteistas, taip pat neatliko bausmės už Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos (LKBK) leidimą ir platinimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad R. Grigo atžvilgiu nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 100 str., todėl ikiteisminis tyrimas šioje dalyje nutrauktinas.
Pone Prokurore, tokia Jūsų ar Jūsų atstovaujamos įstaigos traktuotė, mano vertinimu, yra ydinga ir nepriimtina. Sovietmečiu nebuvau suimtas, nuteistas ir įkalintas. Tačiau Jūsų rašte minimas asmens persekiojimas, dėl kurio teikėte užklausas į LGGRTC ir į LYA, nėra vien šios kraštutinės represinės priemonės. Dėl lietuvių pogrindžio spaudos (ne tik Jūsų minimos Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos, bet ir Aušros, Vyčio, savilaidos knygų leidybos ir platinimo) buvau daug kartų tardomas, oficialiai įspėjamas LSSR KGB, milicijos ir prokuratūros. Du kartus 1981 m. gruodžio mėn. mano tėviškėje Leipalingyje, Naujosios g. 13, ir po kelių mėnesių Vilniuje, Pedagoginio instituto, kur tuomet studijavau, bendrabutyje sovietinis saugumas ir milicija įvykdė kratas, konfiskavo pogrindžio literatūrą bei rankraščius, kurių dalis iki šiol nėra man grąžinta. Po pirmojo viešo okupaciją pasmerkusio mitingo Vilniuje 1987 08 23, kuriame pasisakiau už Lietuvos nepriklausomybę, naktį gerai įmitusių smogikų buvau sučiuptas, vežiojamas po miškus, grasinant nužudyti (gaila, kad specialiųjų tarnybų veikėjai tokiais atvejais neturi įpročio prisistatyti ir nurodyti įstaigą bei skyrių, kurio užduotį vykdo). Panašias represijas sovietinės okupacijos metais patyrė daugybė Lietuvos laisvę ir sąžinės laisvę gynusių žmonių, nors ir nebuvo nuteisti ar įkalinti. Nemanau, kad tokį okupuojančios valstybės ir jos sukurtų marionetinių struktūrų elgesį su okupuotos šalies piliečiais galima laikyti nedraudžiamu tarptautinės teisės (citata iš Jūsų atsiųsto rašto: Nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-2-116-10 dalyje, kadangi Roberto Grigo atžvilgiu nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 100 str. (tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis), požymių.).
Persekiojimu dėl moralinės opozicijos sovietų okupacijai pradėjus laikyti tiktai nuteisimus ir įkalinimus, objektyviai būtų žymiai (ir nepagrįstai) sumenkinamas represijų prieš Lietuvos piliečius mastas, nes represinių priemonių būta daug, jų įvairovė buvo didelė ir jų taikymas realiai pažeidė daugelio dorų žmonių teises.
Nepriklausomos Lietuvos prokuratūra neturi būti suinteresuota teisinti okupacinio režimo tikrovės.
Atgimimo metais turėjau galimybę susipažinti su savo byla LSSR KGB archyvuose. Kai kurie mano paminėti neteisėti sovietų slaptųjų tarnybų veiksmai mano ir kitų patriotų atžvilgiu ten yra dokumentuoti. Be kita ko, ten atradau įdomų LSSR KGB vadovų parašais patvirtintą dokumentą iš devintojo dešimtmečio, prie kurio pridėtas smulkus mano gyvenamosios vietos planas (tada Širvintų rajono Kiauklių miestelyje) su nuoroda: atėjus dienai X, šį asmenį suimti ir veikti pagal instrukcijas.
O juk nusikaltimų (dienų X) planavimas taip pat yra nusikaltimas.
Neabejoju, kad tokie objektyvūs duomenys ir faktinių aplinkybių liudijimai Lietuvos Respublikos prokuratūrai yra prieinami, tik reikia noro jų paieškoti.
Kun. Robertas Grigas
© 2013 XXI amžius
|