|
Kryžių kalno atlaidai
Inesė Ratnikaitė
Liepos 28 dieną Šiaulių vyskupijoje esančiame Kryžių kalne tikintieji šventė tradicinius atlaidus.
Išvakarėse Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis vadovavo Kryžiaus keliui, maldomis apjuosusiam Kryžių kalną. Vigilija daugeliui šiauliečių yra tapusi neatsiejama Kryžių kalno atlaidų dalis, patraukli tiek vyresnio amžiaus žmogui, tiek jaunimui, burianti nuolatinius bei patraukianti naujus dalyvius. Tad liepos 27-osios popietę prie pal. popiežiaus Jono Pauliaus II kryžiaus būriavosi tikintieji, šv. Cecilijos sakralinės muzikos ansamblis, kunigai ir vienuoliai, iš Kuršėnų atvykusi šv. Jono Krikštytojo parapijos jaunimo grupė, šiltai sutiktas Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Giesmėmis, maldomis, pamąstymais einamas Kryžiaus kelias šiais metais prasidėjo prie ką tik pastatytos pirmosios Kryžių kelio stoties Viešpats Jėzus nuteisiamas mirti. Skulptoriaus Vytauto Ulevičiaus ir kalvio Stanislovo Špuko sukurtą Kryžių kelio stotį pašventino Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Ateityje iš medžio išdrožtos Kryžiaus kelio stotys juos visą kalną.
Liepos 28-ąją 11val. piligrimai rinkosi Šiaulių Šv. Petro ir Pauliaus katedroje, o iš jos nešini kryžiumi, vėliavomis, plakatu Apginsime šeimą išsaugosim Lietuvą pėsčiomis ėjo į Kryžių kalną. 14 val. Kryžių kalne prasidėjo Atgailos ir susitaikinimo sakramento šventimas. 15 val. aukotos šv. Mišios, kurioms vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Koncelebravo Apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ ir Telšių vyskupas augziliaras Genadijus Linas Vodopjanovas OFM, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, Rygos (Latvija) arkivyskupas metropolitas Zbignev Stankevičs. Kryžių kalno atlaiduose giedojo keturi Palangos, Kretingos, Gargždų, Mažeikių bažnyčių chorai, grojo Palangos pučiamųjų instrumentų orkestras Palangos orkestras.
Pamokslą tikintiesiems sakė Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius. Minėdamas Tikėjimo metus, Kauno arkivyskupas daug dėmesio skyrė tikėjimui. Kryžių kalną metropolitas vadino Tikėjimo kalnu: Be tikėjimo jis būtų tik kultūros paveldo objektas, panašus į daugelį Lietuvos piliakalnių. Žmonių tikėjimas statė šiuos tūkstančius kryžių, todėl atvykstantieji prie Kryžių kalno pajunta daugiau, nei pamato jų akys. Dievas tyliai, bet stipriai kalba jo ieškančiam žmogui, sakė arkivyskupas. Kryžių kalnas kviečia kiekvieną mąstyti, ar branginame Kristaus kryžių ir kiek tikėjimas turi vietos mūsų asmeniniame gyvenime. Kauno arkivyskupas citavo popiežiaus Pranciškaus Pasaulinėse jaunimo dienose išsakytas mintis, kad Jėzus vienijasi su kiekvienu kenčiančiu žmogumi. Šiais, Tikėjimo, metais dažnai kalbame apie krikščioniškąjį tikėjimą, kurio centre stovi nukryžiuotoji meilė. Susirinkę prie Kryžių kalno pamąstykime, ar išsaugosime, ar apginsime savo tikėjimą nūnai, kai buldozeriai negriauna mūsų kryžių, bet mūsų tikėjimas patiria neeilinius išbandymus?, klausė arkivyskupas S. Tamkevičius.
Popiežiaus Pranciškaus sveikinimus Kryžių kalno atlaidų dalyviams perdavė apaštalinis nuncijus Baltijos kraštams arkivyskupas Luigi Bonazzi. Jis siūlė atnaujinti maldingumą į šventąjį kryžių: Jėzus mūsų, savo mokinių, prašo paimti kryžių... Tikėjimas į Jėzų Kristų (...) vienintelis saugus kelias. Jei mes Jėzuje ir su Jėzumi apkabiname savo kasdieninius kryžius, nebe mes nešame kryžių, bet kryžius neša mus. Ir įgalina mus Jėzuje ir su Jėzumi blogyje atrasti gėrį, mirtyje gyvybę, pralaimėjime pergalę, nerime džiaugsmą, vienišume bendrystę, sakė arkivyskupas L. Bonazzi.
© 2013 XXI amžius
|