|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Viešnagė pas suitus Įspūdžiai iš Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios jaunųjų choristų dalyvavimo Latvijoje esančio Alsungos miestelio šventėje Suitu lebediks.
Išskirtinis Suitų kraštas Gegužės pradžioje keliaudami po Latviją, atsitiktinai buvome pakviesti į Alsungos miestelio šventę. Tas atsitiktinumas atnešė ne tik daugybę gerų emocijų, bet ir praplėtė mūsų akiratį. Nežinojome, kad visai netoli mūsų yra toks unikalus kraštas. Važiuodami ten galvojome tiesiog dalyvauti nedidelio miestelio šventėje, padainuoti keletą lietuvių liaudies dainų ir parodyti savo tautinius kostiumus. Nelabai gilinomės ir į šventės pavadinimą, svarbiau buvo pati programa, renginiai, vyksiantys Livonijos laikus menančios pilies kieme. Tiesa, žinojome, kad tas kraštas 2009 metais buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio nematerialiojo kultūros paveldo sąrašą, bet nesiaiškinome, kodėl. Pabuvoję ten, nusprendėme labiau pasidomėti tuo išskirtiniu kraštu. Pasirodo, kad ši mažytė teritorija, įsikūrusi vakarinėje Kuržemėje, ir apimanti Alsungos, Gudeniekų ir Jūrkalnės parapijas, yra vienas savotiškiausių kraštų ne tik Latvijoje, bet ir visame pasaulyje. Šiame savo etnografiniu unikalumu išsiskiriančiame krašte gyvenantys žmonės save vadina suitais. Ir nors šiandien istorinėje teritorijoje tegyvena apie 2000 suitų kilmės žmonių, jie tikrai turi kuo nustebinti. Suitų kraštas yra unikalus Latvijos kultūros fenomenas, kuris jau keturis amžius tarsi katalikybės sala laikosi tarp aplink esančių liuteronų žemių. Šioje teritorijoje dėl galingos Katalikų Bažnyčios įtakos ir sąveikaujant su latvių, lybių, lenkų bei vokiečių kultūromis susidarė ir išliko neįprasta kultūros aplinka ir identitetas. Išgirdus žodį suitai, kiekvienas latvis pirmiausia savo vaizduotėje mato puošnius etnografinius kostiumus dėvinčias dainininkes Suitu sievas (Suitų moterys), kurios savo aštriu liežuviu ir savotišku senoviniu burdono daugiabalsiu dainavimu sugebėtų šmaikščiai apdainuoti bet ką. Šia dainavimo maniera Suitu sievas jau išgarsėjo visame pasaulyje. Nuo 2004 metų Alsungoje įvyko jau trys tarptautiniai burdono festivaliai, į kuriuos susirenka šiuo įprastu muzikinės notacijos raštu sunkiai užrašomu senoviniu stiliumi muzikuojantys atlikėjai iš Prancūzijos, Gruzijos, Vengrijos ir Estijos. Tačiau šis kraštas reiškia ne tik suitų moterų daugiabalsį dainavimą ir puošnius tautinius kostiumus ar tradicijas, savotišką mentalitetą, suitišką tarmę, turtingą dainų kraitį bei valgius, bet ir gebėjimą garbingai skleisti Latvijos vardą tarptautiniu mastu. Suitų kraštas yra tarsi keliautojus pritraukiantis magnetas. Neįmanoma nesižavėti stačiais Jūrkalnės kranto šlaitais su į jūra virstančiomis pušimis, nesibaigiančiais smėlėtais paplūdimiais, ramiais ežerais, uogomis bei grybais turtingais miškais, vingiuotais žvyro keliais, laukų bei miškų vaizdais, senomis bažnyčiomis, pilimis bei dvarais, Jūrkalnės ir Alsungos užeigomis, Suitu sievu dainavimu, margais tautiniais kostiumais, keistomis tradicijomis ir savotiška suitų tarme. Kryžiaus maldos, žuvys, dainos ir šokiai Taip labai trumpai apibūdintume ten vykusią šventę. Atvykusius penktadienio pavakary mus pasitiko suitė su įspūdingais tautiniais rūbais. Suitai labai didžiuojasi savo tautiniais kostiumais, rengiasi juos bet kokia ypatingesne proga. Įsikūrę kempinge prie Žvirgždų ežero, vykome į pirmąjį renginį Kryžiaus maldas. Rusiškai, latviškai, lietuviškai nelabai pavyko iš anksto išsiaiškinti, kas ten turėtų būti. Pasirodo, kad gegužę tris kartus per savaitę susirinkę žmonės kalba Rožinį, gieda Švč. Mergelei Marijai skirtas giesmes bei litaniją. Visa tai vadina Kryžiaus maldomis todėl, kad renkasi prie kryžiaus. Į vidury laukų esančią sodybą susirenka apie 50 žmonių. Dalis jų dėvi savo suitiškus tautinius kostiumus. Maloniai nustebino tai, kad visas savo maldas jie užbaigė Latvijos himnu. Po maldų niekas neskuba skirstytis: bendrauja, dainuoja, vaišinasi. Kitos dienos renginiai prasidėjo jau minėtoje pilyje. Aplankėme joje esančią ekspoziciją, mikroskopais tyrinėjome šalia esančio ežero vandenį, pilies požemiuose ieškojome vaiduoklių. Kieme vyko įvairi veikla: žuvies rūkymas ir ragavimas, žuvienės skanavimas, žuvies iš karoliukų vėrimas, medinių žuvelių lentelių gamyba. Prie upės galėjome susipažinti su profesionaliais žvejybos įrankiais, pasimokyti taisyklingai paruošti meškerę žvejybai. Vaikai galėjo aplankyti vandens atrakcionus. Veikė Alsungos meistrų darbų paroda. Pilies kieme galėjome stebėti Kuldygos jaunimo teatro spektaklį. Besistengdami visur dalyvauti, nepajutome, kaip sulaukėme vakare vykusio Alsungos Didžiojo koncerto. Sunku išsakyti, ką jautėme, žvelgdami į tuos švytinčius, besidžiaugiančius tuo, ką daro, žmones. Atrodė, kad visas miestelis susirinko į vasaros estradą. Šiame koncerte pasirodė visi Alsungoje esantys kolektyvai, nepriklausomai nuo jų meninio lygio. Vieninteliai mes buvome ne iš šio miestelio. Į sceną lipo įvairaus amžiaus alsungiškiai: nuo mažiausių darželinukų iki garbingo amžiaus sinjoritų. Vienu metu scenoje buvo apie 100 šokėjų. Tai sunkiai įsivaizduojama miestelyje, kuriame apie 1600 gyventojų! Čia viskas taip šilta, taip nuoširdu, taip sava. Ir labai svetinga po mūsų dainų, kurių žodžių tikrai niekas nesuprato, aplodismentai ilgai netilo. Atrodė, kad ir mes tapome to miestelio dalimi. Po koncerto laižydami ledus, svarstėme, ar kuriame nors tokio dydžio Lietuvos miestelyje būtų įmanomas toks koncertas. Nepavyko nieko panašaus prisiminti. Belieka iš suitų tik pasimokyti būti tokiais aktyviais, mylinčiais savo kraštą, skleidžiančiais savo kultūrą ir suprantančiais, kad tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip gyvensime ir ką turėsime. Vakarą leidome svetingoje Alsungos klebono pastogėje, gėrėme mėtų arbatą, skanavome naminę duoną su medumi, ragavome suitų nacionalinį patiekalą, kurio pavadinimo, deja, nepamename, ir lietuviškai bendravome. Šių trijų suitiškų parapijų klebonas kun. Andris Vasilevskis turi lietuviškų šaknų ir puikiai kalba lietuviškai. Sekmadienį pagiedoję Alsungos bažnyčioje šv. Mišiose, grįžome namo nusiteikę tikrai dar ne kartą sugrįžti į Suitų kraštą. Aplankykite ir jūs šį netoli nuo mūsų esantį kraštą, tikrai nenusivilsite.
Dalia Sprindienė,
© 2013 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |