|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Dvasinga kelionė atgaiva sielai
Rugpjūtį sukako tik vieneri metai, kai Dusetų Švč. Trejybės parapijos klebonu dirba kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas, tačiau pasikeitimų parapijos gyvenime įvyko labai daug. Nuolat gausėja tikinčiųjų, ateinančių į sekmadienio pamaldas, skaičius, vyksta didelės apimties bažnyčios remonto, tvarkymo, švarinimosi darbai. Mūsų klebonas suranda laiko gražiam, dvasingam bendravimui su tikinčiaisiais ir už savosios bažnyčios ribų. Vienas iš tokių renginių įvyko gegužės 30-ąją, kada didelė grupė, net 55 žmonės, lydimi klebono Stanislovo, išvyko į dvasinio pažinimo kelionę aplankyti Kauno apylinkių sakralines ir įžymiąsias vietas. Pagrindinis kelionės tikslas aplankyti Pažaislio vienuolyną ir pajusti šios sakralios vietos istorinį alsavimą, o jeigu liks laiko, susipažinti ir su kitomis Kauno lankytinomis vietomis. Atvykę į Pažaislio kamaldulių vienuolyną pajutome ne tik šios vietos dvasią, bet ir pasigrožėjome nuostabia gamta, iškiliais pastatais, pasidomėjome šio vienuolyno istorija. Memorialinėje lentoje paskaitėme, kad po Pažaislio bažnyčios prieangiu įrengta vienuolyno steigėjo ir fundatoriaus Kristupo Zigmunto Paco ir jo šeimos kripta. Prieangyje, lubų skliauto centre freskoje pavaizduotas Švč. Mergelės Marijos apsilankymas pas Elzbietą. Kamaldulių vienuolynams būdinga atsiskyrėlių erdvė. Tam tikslui buvo pastatyta 12 namelių, iš kurių išlikę tik trys. Šiuo metu juose gyvena seserys kazimierietės. Pietiniame vienuolyno kiemelyje stovi saulės laikrodis. Jame esantis lotyniškas užrašas primena: Atmink, kad saulei leidžiantis nusileis ir tavo gyvenimo saulė. Vienuolynas buvo labai turtingas ir puošnus, tačiau 1812 metais jį nusiaubė Napoleono armijos kareiviai išvogė brangius paveikslus ir relikvijas. Vienuolyną niokojo ir vokiečių, ir rusų armijos. 1992 metais Pažaislio vienuolynas grąžintas Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacijai, bažnyčia šventinta ir ten aukojamos šv. Mišios, vyksta religinės apeigos. Prie Gražiosios Meilės Motinos stebuklingo paveikslo šv. Mišias aukojo mūsų klebonas Stanislovas, jam patarnavo Modestas Stipinas, giedojo mūsų vargonininkė Jolita ir Dusetų bažnyčios choras. O kai solo partiją atliko dusetiškis Tadas Grinevičius, ne vienam dalyvavusiam pamaldose akyse suspindo ašaros taip jaudinančiai, tarsi dangiškas varpelis nuskambėjo Tado giedama giesmė. Visi pagiedojome Švč. Mergelės Marijos litaniją, meldėmės už Antalieptės ir Dusetų parapijų gyvus ir mirusius tikinčiuosius, dėkojome už įvairias Dievo duotas malones, meldėm palaimos mūsų tolimesniems darbams. Sesuo kazimierietė stebėjosi mūsų gražiu giedojimu, dėkojo mums už Aukščiausiojo pagarbinimą. Paskui skubėjome į Kauno Senamiestį, ten norėjome aplankyti bažnyčias, Kunigų seminariją ir kitas svarbias vietas. Neseniai 600 metų jubiliejų šventusioje didingoje Kauno Arkikatedroje pasimeldėme ir pagarbinome Švč. Sakramentą, tyloje dėkojome Aukščiausiajam už suteiktą galimybę pamatyti šią gražią šventovę. Pasimeldėme prie kardinolo Vincento Sladkevičiaus kapo, prie stebuklingo Švč. Marijos paveikslo meldėmės už ligonius ir uždegėme žvakeles. Mūsų kebonas Stanislovas prisiminė ir įdomiai papasakojo apie jo aukotas šv. Mišias šioje šventovėje. Aplankėme Lietuvos dainiaus Maironio kapą, vyskupų kriptą, pasimeldėme už jų sielas. Trumpai pabuvojome Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo), Kunigų seminarijos Švč. Trejybės bažnyčiose. Maloniai nustebino Kunigų seminarijos kiemas, pilnas žydinčių gėlių. Čia mokėsi daug ir mums, dusetiškiams, žinomų, Dusetose dirbusių kunigų Vincentas Arlauskas, Gediminas Šukys, Laimutis ir Gediminas Blynai, Jonas Jurgaitis, Salvijus Pranskūnas. Šią seminariją baigė ir mūsų klebonas Stanislovas. Labai norėjome pamatyti buvusią gražiausią Kaune Šv. Jurgio bažnyčią, kuri sovietmečio laikais buvo labiausiai išniekinta ir sudarkyta. Dabar ją globoja ir tolimesniu jos likimu rūpinasi vienuoliai pranciškonai. Deja, tuo metu ji buvo uždaryta. Dar aplankėme Kauno pilį. Dėl laiko stokos liko neaplankytos kitos svarbios vietos. Tikimės jas aplankyti kitą kartą. Besigrožėdani didinga Kauno panorama, tiltais, žaluma, pastatų įvairumu, pasukome link Taujėnų dvaro. Džiugino dvaro aplinka, vidaus interjeras, dvelkiantis praeitimi. Gražiai prižiūrimuose tvenkiniuose pliuškenosi antys. Apžiūrėjome Marijos koplytėlę, pailsėjome, pavalgėme ir pro Kavarską, Anykščius, žavingą Rubikių ežerą, dainuodami ir giedodami sugrįžome į Dusetas. Visų kelionės dalyvių vardu dėkoju mūsų nenuilstančiam, nuoširdžiam ir mėgstančiam humorą klebonui Stanislovui už šios mūsų kelionės nuspalvinimą tikėjimo šviesa, už jai suteiktą dvasingą turinį. Taip pat dėkojame mūsų nuolatinei kelionių organizatorei Bronytei Latvėnienei už pasirūpinimą transportu, patogumais, visapusiškų poreikių, atsirandančių bekeliaujant, tenkinimu. Sugrįžome kitokie geresni, praturtėję dvasiškai. Didingas aplankytų vietų grožis ir sakralumas dar ilgai pasiliks mūsų sielose.
Elena ANTONOVA,
© 2013 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |