2013 m. spalio 18 d.    
Nr. 38
(2062)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kurianti
Lietuva


ARCHYVAS

2013 metai


XXI Amžius


Kronika

Šviesus liūdnos datos įamžinimas

Paberžė. Baigėsi ketvirtasis tarptautinis Paberžės pleneras „Po mūzų sparnais – 2013“ Paberžės sakraliniame ansamblyje Kėdainių rajone. Šiemet minėjome 150-ąsias 1863 metų sukilimo metines. Jame, kaip žinome, dalyvavo Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos šviesuoliai, inteligentija, kunigai ir valstiečiai.

Projekte dalyvavo dailininkė iš Minsko Oksana Arakčejeva. Ji nutapė net kelis sukilėlių vado K. Kalinausko portretus. Pernai dalyvavusi lenkaitė Ewa Pohlke pasitenkino tik Paberžės peizažų tapyba. Ketvirtą kartą šioje kūrybinėje stovykloje dominavo Šiaulių krašto menininkai. Anksčiau yra dalyvavę Edmundas Birgėla, Delvytis Udrys, Voldemaras Barakauskas, o šiemet ir Zita Vilutytė, Kazys Bimba, Martynas Gaubas ir Ramūnas Dagys. Režisierius ir videomenininkas Gediminas Beržinis, valdantis ir visų kitų menų mūzas, šiemet atsiskleidė kaip tapytojas. Šiauliuose studijavusios aukštuosius mokslus menininkės ir pedagogės Skaidrė Butnoriutė ir Nijolė Kujalytė papildo šiauliečių menininkų būrį. Man buvo naujiena, kad niekas, išskyrus R. Dagį (kurio diplominis darbas „Tėvas Stanislovas išeina“ kabo memorialinėje celėje), ankščiau čia nėra buvęs ir niekada nebendravęs su charizmatiškuoju Tėvu Stanislovu. Šiauliečių kūriniai kvėpuoja išskirtine pajauta, išgyvenimais ir ta nuostaba, kuri užvaldo kiekvieną, čia apsilankiusį pirmąjį kartą. Manau, būtina paminėti dvi drobes, skirtas sukilimo temai, kurios buvo nutapytos šiame plenere. Tai – Skaidrės Butnoriutės „Paskutinis Antano Mackevičiaus prisiminimas – 1864 gruodžio 29 d.“ ir Gedimino Beržinio „Baltieji ir raudonieji sukilėlių būriai Paberžėje“. Simboliška, kad Skaidrės drobė nutapyta mėlynais dažais, o Gedimino – raudonai vyšninio kolorito. Paberžės sukilėlių vėliavoje buvo būtent šios dvi spalvos, ir tai, kad šie du menininkai, kuriantys visai atskirai vienas nuo kito, pasirinko būtent šias spalvas, nėra tik paprastas sutapimas. Išsiskyrė ir Ramūno Dagio devynių drobių ciklas, pavadintas „Paberžės stacijos“. Kitas jo kūrinys, kvadratinė drobė, vaizduojanti Paberžės kapinaites, buvo visų dalyvių vardu ir su parašais padovanota Paberžės klebonui rašytojui kun. Skaidriui Kandratavičiui kaip padėka už kasmetį rūpestį ir pagalbą. Šiauliečio Kazio Bimbos „Nukryžiuotasis“ kun. S. Kandratavičiaus dėka nukeliaus tiesiai į Kėdainių mero kabinetą. Zitos Vilutytės drobė švietė sakraline simbolika. Martynas Gaubas padovanojo natiurmortą su avinėliu. Panevežietė Sigita Adomavičienė sukūrė nuostabią Kristaus aukos drobę. Plenere dalyvavo dvi vilnietės akvarelistės – Eglė Lipeikaitė ir Jurgita Sidabrienė. Eglė Sukilimo muziejui dovanojo drobę su Rio Idzelio Nazariečiu saulėlydyje. Eglės akvareline maniera tapyta drobė su tėvo Stanislovo ratų tiltu per Liaudies upę – dovana plenerų rėmėjai Labdaros fondo „Viltis-Vikonda“ savininkei Jolantai Blažytei. Dailininkų šeima – Asta Jančiauskaitė ir Giedrius Bagdonas – savo kūryboje vaizdavo senąją Paberžės architektūrą. Vilnietis Arturas Savickas tapė senus medžius, o komentuodamas savo drobes pateikė tokią mintį, jog „visai tikėtina, kad šie šimtamečiai medžiai matė čia besibūriuojančius sukilėlius“. Tapytoja Gražina Vytartaitė ir aš tapėme Šilingų dvarą, šiandien jau rekonstruotą kaip 1863 metų sukilimo muziejų. Po baigiamosios parodos Paberžėje menininkų kūryba keliavo į Kauną, o vėliau ši tapybos kolekcija turėtų pasiekti ir šiauliečius.

Saulius Kruopis, plenero vadovas, tapytojas

Kėdainių rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija