Kurianti
Lietuva

2013 metai

Kronika

Spalva ir linija išreikšti pojūčiai

Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė

Į parodos atidarymą susirinko gausi Matuzonių giminė – dailininkės Reginos Matuzonytės-Ingelevičienės dukra Mara Vygantienė tarp gėlių

Vilniuje, Radvilų rūmuose, veikė išeivijos dailininkės Reginos Matuzonytės-Ingelevičienės (1905–1980) tapybos darbų paroda „Spalva ir linija išreikšti pojūčiai“. Į atidarymą atvyko menininkės šeima, draugai, artimieji, skambėjo eilės, kanklės ir Blaivybės sąjūdžio ansamblio „Giedra“ atliekamos tremtinių, partizanų, lietuvių liaudies dainos.

Išsamiai apie savo mamos nelengvą gyvenimo ir kūrybos kelią papasakojo jos dukra Mara Vygantienė. Jos mama Regina Matuzonytė jau vaikystėje pasižymėjo puikiu balsu, jai pranašavo ne tik dailininkės, bet ir dainininkės karjerą. Beje, jos tėvas Izidorius Matuzonis buvo vargonininkas ir chorvedys. Kai teko emigruoti iš Lietuvos į Vakarus, Regina tepasiėmė vieną vienintelį savo paveikslą – tėvo portretą, kuris su kitais 106 paveikslais (tapytais po 1932 metų) rodomas pirmoje salėje.

Kronika

Lietuvos ir Ispanijos geografinės plotmės

Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė

Dailininkas Žilvinas Danys parodos atidarymo metu su gerbėjos dovanota pakalnučių puokšte

Vilniaus grafikos meno centre (Latako g. 3) veikė Žilvino Danio dviejų nuotraukų ir dviejų tapybos paveikslų paroda „Geografinės plotmės“. Joje, pasak menininko, analizuojama dviejų Europos vietovių – šiaurės rytų Lietuvos ir pietvakarių Ispanijos – gamtinė aplinka, jos poveikis intuicijai ir vaizduotei. Baltoje parodos salėje vienas priešais kitą pakabinti du fotografijos darbai – ryto aušros apšviesta kalva Zarasų rajone (autoriaus močiutės sodyboje) ir Ispanijos kalnas (vietovė, kur Žilvinas studijavo pagal „Erasmus“ programą). Ant kitų dviejų sienų vienas priešais kitą pakabinti du švelnių spalvų abstraktūs tapybos paveikslai, pasak menininko, atskleidžiantys vidinę, neregimą vietos atmosferą ir energetinį savitą Ispanijos kalnų bei Lietuvos kalvos žemės poveikį, kurie tiesiogiai jį įkvėpė per pusmetį parengti šiuos darbus. Arčiau Lietuvos kalvos fotonuotraukos eksponuojamas akmuo, ant kurio Valensijos pajūryje (projekto metu) rastas kompasas. „Šis artefaktas man turi simbolinę prasmę, mat kompasas visą laiką rodo į šiaurę – mano gimtinę“, – sako Ž. Danys.

Kronika

Eriko Daugulio fenomenas

Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė

Eriko Daugulio „Vakaras“, bronza

Išeina žmogus: kas lieka? Darbai, prisiminimai, asmenybė, žmogiška šiluma. Viską nulemia ne žmogaus kritika, o angelų teismas. Šioje nuodėmingoje žemėje drįstame tarti, kad šis žmogus buvo labai talentingas, produktyvus, mažakalbis, nepraktiškas, atlapaširdis, patiklus, nemokantis elgtis su pinigais, filosofuoti, gražbyliauti, kad teisintųsi, nes jo darbai kalba už save. Tik labai gaila, kad nedaugelis kalbą be žodžių supranta, bet dažniau nepelnytai pamiršta, tinkamai neįvertina. Manau, visiems Lietuvos (ir Žemės rutulio) piliečiams reikėtų daugiau skaityti ir mąstyti, atsisakyti į tuštybes orientuotų linksmybių, neignoruoti gabių žmonių, būti tolerantiškiems.

Kronika

Laimės kryželiai

Panevėžio Kraštotyros muziejus pasipuošė laimės kryželiais – taip pavadinta Janinos Norvaišaitės-Švedavičienės siuvinėjimo kryželiu darbų paroda. Iš Žemaitijos kilusi, tačiau jau daugiau nei keturis dešimtmečius Panevėžyje gyvenanti Janina Norvaišaitė-Švedavičienė savęs menininke nelaiko. Siuvinėti pradėjusi dar vaikystėje, tačiau tik dabar surengusi pirmąją personalinę siuvinėjimo kryželiu darbų parodą. Muziejaus sienas papuošė trisdešimt šeši autorės darbai. Nuolat kurti įkvepia laisvas laikas. Siuvinėti išmokė močiutė ir mama, o dirbti atsakingai ir būti sąžininga išmokė senelis ir tėtis. Aštuoniolika metų pradirbusi Panevėžio miesto tarybos sekretoriate išėjo į užtarnautą poilsį – užleido vietą jaunimui. Dabar gali daugiau laiko skirti pomėgiams: skaityti knygas, nerti, megzti, siūti, siuvinėti.

Kronika

Angelas Anykščiams

Rita Tulušienė,

Angelų muziejaus kuratorė

Skulptorius Vygantas Vėjas Angelų muziejuje prie ką tik sukurto ir muziejui padovanoto angelo

Anykščių menų centras organizavo Angelų kūrėjų – skulptorių – plenerą „Angelas Anykščiams“, kuriame dalyvavo profesionalūs skulptoriai Algirdas Bosas, Marijus Petrauskas, Jonas Grunda, Gintaras Kamarauskas, Vygantas Vėjas, Juozas Budzinauskas. Jų sukurti darbai papildė Angelų muziejaus ekspozicijas, džiugina anykštėnus ir miesto svečius. Kadangi pleneras vyko bardų festivalio „Purpurinis vakaras“ dienomis, skulptoriai ne tik dalyvavo festivalio renginiuose, bet ir ką tik sukurtus angelus padovanojo jubiliejus švenčiantiems scenos grandams – bardams Virgiui Stakėnui ir Kostui Smoriginui.

Kronika

Žiemgalos dailininkų pleneras

Bronius VERTELKA

Žiemgalos krašto dailininkų plenero dalyviai Pakruojyje

Pakruojis. Čia vyko XXIV tarptautinis Žiemgalos krašto dailininkų pleneras. Jis buvo ypatingas tuo, kad jauniausiai kūrybinio renginio dalyvei – tik 18, vyriausiam – jau 80 metų. Be Lietuvos dailininkų (daugiausia jų atvyko iš Šiaulių), buvo kūrėjų iš Latvijos. Pagrindinis plenero rėmėjas buvo Pakruojo rajono savivaldybė.

Vilnietis profesorius Juozas Galkus – Pakruojyje žinomas žmogus. Iš Joniškio rajono kilęs menininkas sukūrė visus šio krašto vietovių herbus. O Romualdas Čarna, vienas šio plenero sumanytojų, čia jautėsi kaip namuose. Kaunietis grafikas augo kaime netoli Rozalimo, ten baigė vidurinę mokyklą. Latvė Inga Brukla tiesiog žavėjosi Pakruojo dvaru-sodyba – ten verda tikrasis gyvenimas.

Kronika

Dvare – 170 natiurmortų

Violeta Žalalienė

ALANTA. Istoriniai pastatai turi savo trauką. Alantos dvarą jau nuo seno yra pamėgę menininkai, čia veikia Alantos dvaro muziejus-galerija, yra puikios sąlygos eksponuoti paveikslus. Lietuvos tautodailininkų sąjunga (LTS) pirmajai Respublikinei tautodailės konkursinei Natiurmorto parodai surengti pasirinko Alantos dvarą. „Nebuvo nė vieno argumento, kodėl nedaryti Alantoje. Fantastiškas židinys, restauruotas dvaras, tautodailė su dvarais susijusi inovaciškai. Tautodailė priklausė nuo dvaro, ir dvaras priklausė nuo tautodailės“, – sakė LTS pirmininkas Jonas Rudzinskas. Alantos dvaro galerija pasipuošė 170 natiurmortų. Konkursui savo darbus pateikė daugiau negu 60 kūrėjų iš visos Lietuvos. Daugelis jų praėjusio penktadienio popietę dalyvavo ir šios konkursinės parodos atidaryme. Ta proga pirmiausia sveikinimo žodį tarė Molėtų rajono meras Stasys Žvinys, kuris dėkojo LTS pirmininkui J. Rudzinskui, džiaugėsi, kad šios parodos dėka tarsi atgijo Alantos dvaras, kad šiandien laimi visi tie, kurie čia atvyko, ir linkėjo menininkams didelės kūrybinės sėkmės. Sveikinimo žodį tarė ir Seimo narys Valentinas Stundys. Jis džiaugėsi gražia iniciatyva, gražia Europos paveldo dienos pradžia Alantos dvare ir linkėjo suvokti tautodailės tradicijos svarbą, prasmę ir reikalingumą.

Kronika

Šviesus liūdnos datos įamžinimas

Paberžė. Baigėsi ketvirtasis tarptautinis Paberžės pleneras „Po mūzų sparnais – 2013“ Paberžės sakraliniame ansamblyje Kėdainių rajone. Šiemet minėjome 150-ąsias 1863 metų sukilimo metines. Jame, kaip žinome, dalyvavo Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos šviesuoliai, inteligentija, kunigai ir valstiečiai.

Projekte dalyvavo dailininkė iš Minsko Oksana Arakčejeva. Ji nutapė net kelis sukilėlių vado K. Kalinausko portretus. Pernai dalyvavusi lenkaitė Ewa Pohlke pasitenkino tik Paberžės peizažų tapyba. Ketvirtą kartą šioje kūrybinėje stovykloje dominavo Šiaulių krašto menininkai. Anksčiau yra dalyvavę Edmundas Birgėla, Delvytis Udrys, Voldemaras Barakauskas, o šiemet ir Zita Vilutytė, Kazys Bimba, Martynas Gaubas ir Ramūnas Dagys. Režisierius ir videomenininkas Gediminas Beržinis, valdantis ir visų kitų menų mūzas, šiemet atsiskleidė kaip tapytojas. Šiauliuose studijavusios aukštuosius mokslus menininkės ir pedagogės Skaidrė Butnoriutė ir Nijolė Kujalytė papildo šiauliečių menininkų būrį. Man buvo naujiena, kad niekas, išskyrus R. Dagį (kurio diplominis darbas „Tėvas Stanislovas išeina“ kabo memorialinėje celėje), ankščiau čia nėra buvęs ir niekada nebendravęs su charizmatiškuoju Tėvu Stanislovu. Šiauliečių kūriniai kvėpuoja išskirtine pajauta, išgyvenimais ir ta nuostaba, kuri užvaldo kiekvieną, čia apsilankiusį pirmąjį kartą. Manau, būtina paminėti dvi drobes, skirtas sukilimo temai, kurios buvo nutapytos šiame plenere. Tai – Skaidrės Butnoriutės „Paskutinis Antano Mackevičiaus prisiminimas – 1864 gruodžio 29 d.“ ir Gedimino Beržinio „Baltieji ir raudonieji sukilėlių būriai Paberžėje“. Simboliška, kad Skaidrės drobė nutapyta mėlynais dažais, o Gedimino – raudonai vyšninio kolorito. Paberžės sukilėlių vėliavoje buvo būtent šios dvi spalvos, ir tai, kad šie du menininkai, kuriantys visai atskirai vienas nuo kito, pasirinko būtent šias spalvas, nėra tik paprastas sutapimas. Išsiskyrė ir Ramūno Dagio devynių drobių ciklas, pavadintas „Paberžės stacijos“. Kitas jo kūrinys, kvadratinė drobė, vaizduojanti Paberžės kapinaites, buvo visų dalyvių vardu ir su parašais padovanota Paberžės klebonui rašytojui kun. Skaidriui Kandratavičiui kaip padėka už kasmetį rūpestį ir pagalbą. Šiauliečio Kazio Bimbos „Nukryžiuotasis“ kun. S. Kandratavičiaus dėka nukeliaus tiesiai į Kėdainių mero kabinetą. Zitos Vilutytės drobė švietė sakraline simbolika. Martynas Gaubas padovanojo natiurmortą su avinėliu. Panevežietė Sigita Adomavičienė sukūrė nuostabią Kristaus aukos drobę. Plenere dalyvavo dvi vilnietės akvarelistės – Eglė Lipeikaitė ir Jurgita Sidabrienė. Eglė Sukilimo muziejui dovanojo drobę su Rio Idzelio Nazariečiu saulėlydyje. Eglės akvareline maniera tapyta drobė su tėvo Stanislovo ratų tiltu per Liaudies upę – dovana plenerų rėmėjai Labdaros fondo „Viltis-Vikonda“ savininkei Jolantai Blažytei. Dailininkų šeima – Asta Jančiauskaitė ir Giedrius Bagdonas – savo kūryboje vaizdavo senąją Paberžės architektūrą. Vilnietis Arturas Savickas tapė senus medžius, o komentuodamas savo drobes pateikė tokią mintį, jog „visai tikėtina, kad šie šimtamečiai medžiai matė čia besibūriuojančius sukilėlius“. Tapytoja Gražina Vytartaitė ir aš tapėme Šilingų dvarą, šiandien jau rekonstruotą kaip 1863 metų sukilimo muziejų. Po baigiamosios parodos Paberžėje menininkų kūryba keliavo į Kauną, o vėliau ši tapybos kolekcija turėtų pasiekti ir šiauliečius.

Kronika

Iškiliausiems kūrėjams – padėkos žodžiai ir koncertas

Rūta Averkienė

„Sidabrinės bitės“ laureatė (centre) su grupe renginio dalyvių Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje

Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje rugsėjo 22-osios sekmadienį paminėtos Senojoje Varėnoje gimusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 138-osios gimimo metinės ir septynioliktą kartą įteikti garbingi ,,Sidabrinės bitės“ apdovanojimai. Šie ženklai įsegti ir Savivaldybės kultūros premija apdovanotos 2013 metų ,,Sidabrinės bitės“ laureatės – žymi menininkė, keramikė Elvyra Petraitienė ir ilgametė Varėnos kultūros centro direktorė Marytė Stoškutė.

Kronika

Vėl spindėjo Vaižgantinių šviesa

Vytautas BAGDONAS

Norėdamas sudėti ant stalo visus sveikinimus ir dovanas, naujasis Vaižganto premijos laureatas Gediminas Kajėnas net atsiklaupė, o jį stebi poetas Donatas Petrošius (dešinėje) ir žurnalistas Stanislovas Pleskus

Rugsėjo 14-ąją Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos Malaišių kaimas vėl tapo traukos centru. Tą šeštadienį į lietuvių literatūros klasiko, visuomenės veikėjo, tautos šviesulio kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimtinę traukė ir pėsti, ir važiuoti. Čia vyko Svėdasų seniūnijos, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus, vaižgantiečių klubo „Pragiedrulys“ ir Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyriaus organizuotas jau penktasis tradicinis respublikinis renginys – „Vaižgantinės“. Pirmiausia visi apžiūrėjo ant etnografinio kaimo pastatų sienų eksponuojamas dvi parodas. Muziejininkas, žurnalistas Vytautas Bagdonas parengė tęstinę, kiekvienais metais papildomą fotografijų parodą „Vaižganto premijų teikimo Svėdasų krašte akimirkos“ ir buvo eksponuojama Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos ir Radviliškio Vaižganto gimnazijos moksleivių piešinių paroda „Savo piešiniais prisiminkime ir pagerbkime Vaižgantą“, skirta jo mirties 80-mečiui. Pasigrožėta talentingo svėdasiškio menininko Aleksandro Tarabildos specialiai penktosioms „Vaižgantinėms“ sukurtais naujais medžio drožiniais, meniniais akcentais, kuriais buvo papuošta renginiui skirta aikštė.