Kurianti
Lietuva

2013 metai

Kronika

Naujas pašaukimas

Vytautas BAGDONAS

Kazimiero Tamošiūno tapybos darbai eksponuoti Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje vykusiame tradiciniame Svėdasų krašto talentų sambūryje „Ieškokime „deimančiukų“ savyje ir šalia savęs“

Kazimierą Tamošiūną Svėdasų krašte pažinojo daugelis. Jis dirbo tuometiniame kolūkyje agronomu. Sugebėjo telkti žmones darbams, su visais surasdavo bendrą kalbą, buvo reiklus, pareigingas specialistas. Taigi, Kazimieras buvo žinomas kaip agronomas, žemės ūkio specialistas. Tuometinį Salų žemės ūkio technikumą baigusieji K. Tamošiūną pažinojo ir kaip šios mokymo įstaigos dėstytoją, o tie, kas domėdavosi gimtojo krašto istorine praeitimi, mielai tomis temomis galėdavo pabendrauti su Kazimieru: apsiskaitęs, besidomintis kraštotyra, tėvynės patriotas turėdavo apie ką pasikalbėti ir su jaunu, ir su garbaus amžiaus žmogumi...

Sulaukęs užtarnauto poilsio Kazimieras Tamošiūnas apsigyveno Vilnijos krašte, bet nuo Vilniaus iki Svėdasų, Salų ne taip ir toli, tad čia jis vis pasirodo, susitinka su giminėmis, buvusiais bendradarbiais, pažįstamais. Temų pašnekesiams visuomet pakanka. Mėgsta Kazimieras aplankyti žymias vietoves, prisiliesti prie lietuvių literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto ir kitų žymių kraštiečių atminimo. Jeigu Svėdasuose ar Salose vyksta koks nors kultūrinis renginys, žiūrėk, sutiksi ten ir Kazimierą Tamošiūną...

Šią vasarą svėdasiškiai savo kraštietį, buvusį bendradarbį turėjo progos pažinti visai iš kitos pusės. Kai Svėdasų bibliotekos Meno galerijoje buvo surengta Kazimiero Tamošiūno tapybos darbų paroda, visiems buvo didelė staigmena. Visi, kas pažinojo šį žmogų, žinojo jį kaip buvusį technikumo dėstytoją, kolūkio agronomą, gimtojo krašto istorijos žinovą, bet niekas nežinojo, kad jisai mėgsta tapyti. Kuklus žmogus šituo pomėgiu niekam nesigyrė, parodų neorganizavo. Piešdavo laisvalaikiu sau ir savo artimiesiems, niekuomet negalvojo apie parodas, viešumą.

Anksčiau, kai buvo jaunesnis ir turėjo darbų, tapybai atsiduoti nebuvo laiko, o kai tapo pensininku, kai atsirado daugiau laisvesnio laiko, pradėjo dažniau imti teptuką į rankas. Jo mėgstamų temų daug: ir gamtos vaizdai, ir gėlės, ir gimtų vietų kultūrinio-istorinio paveldo objektai, ir skaitytų kūrinių veikėjai. Piešiniuose galima pamatyti įvairius paslaptingus, mistika dvelkiančius vaizdinius, lakios fantazijos pagimdytus spalvingus štrichus. Kai kurie piešiniai sudaro ciklus.

K. Tamošiūno darbai buvo eksponuoti Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje Kunigiškiuose, kai liepos mėnesį vyko tradicinis (jau šeštasis) Svėdasų krašto talentų sambūris „Ieškokime „deimančiukų“ savyje ir šalia savęs“. Renginyje dalyvavęs pats darbų autorius pristatė savo piešinius, juos mielai komentavo, kukliai papasakojo kūrybinę biografiją. Daugelis sambūrio dalyvių į K. Tamošiūno darbų parodos atsiliepimų knygą įrašė daug gražių, nuoširdžių padėkos žodžių ir palinkėjimų. Ne vienas svėdasiškis prisipažino, kad apie šį Kazimiero pomėgį, jo, kaip dailininko, talentą iki šiol net nežinojo.

Per vasarą keletą kartų apsilankęs gimtosiose vietose K. Tamošiūnas pailsėjo dvasiškai, pasisėmė kūrybinių jėgų. Dabar Vilniaus rajone vėl atsidės kūrybai. Naujus piešinius kitą vasarą jisai vėl žada parodyti svėdasiškiams.

Anykščių rajonas
Autoriaus nuotrauka

© 2013 „XXI amžius“