Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kurianti
Lietuva

Dialogo kultūra Bažnyčios ir valstybės santykiuose

Mindaugas BUIKA

Popiežių Pranciškų priima Italijos prezidentas Džordžijus Napolitanas

Istorinių prieštaringumų įveikimas

Šventajam Sostui įsikūrus Romoje ir dėl to esant ypatingiems Vatikano ir Italijos santykiams, popiežiaus Pranciškaus oficialus vizitas pas tos šalies prezidentą Džordžijų Napolitaną (Giorgio Napolitano) susilaukė plataus tarptautinio katalikiškos visuomenės dėmesio pabrėžiant pavyzdingų Bažnyčios ir valstybės santykių aktualumą. Lapkričio 14 dieną įvykęs Šventojo Tėvo apsilankymas Kvirinalo rūmuose buvo tik devintasis Katalikų Bažnyčios vadovo pontifikalinis vizitas į Italijos prezidento rezidenciją po 1929 metų, kai pasirašius vadinamąsias Laterano sutartis buvo normalizuoti Vatikano ir Italijos santykiai, iki tol patyrę daug sunkumų. Verta prisiminti, kad 1870 metais besivienijančios Italijos kariuomenei užėmus Romą, buvo panaikinta iki tol visą Italijos centrinį regioną apėmusi Popiežiaus valstybė, o Kvirinalo rūmai, buvusi popiežių rezidencija, tapo oficialia susivienijusios Italijos tuometinių karalių buveine. Katalikų Bažnyčia tas politines permainas kelis dešimtmečius atsisakė pripažinti, o į Vatikaną pasitraukęs popiežius Pijus IX netgi apsiskelbė „belaisviu“, uždraudęs tikintiesiems bendradarbiauti su susivienijusios Italijos valdžia.

Gyvenimas – tarsi logiškas žaidimas

Kun. Vytenis Vaškelis

Visatos Karaliaus šventės proga Evangelija, užuot visiškai atitraukusi uždangą nuo žmogiškais žodžiais neišreiškiamu bei iki galo nesuvokiamu antgamtiškumu spinduliuojančio Prisikėlusiojo veido, Jį vaizduoja kruviną ir negailestingai paniekintą, nepanašų į Tą, išaukštintą danguje... Negali būti dviejų Atpirkėjų, nes yra nedalomas Kristus, kuris, atiduodamas paskutines jėgas, „užvilko“ mūsų nuodėmių naštą ant kryžiaus, kad būtų įvykdytas dieviškas teisingumas – per Gerojo Ganytojo auką visos Jo išganytos avys (žr. Jn 10, 15) savanoriškai grįžtų į neregėtų malonių gardą.

Prisiliesta prie Pirmojo pasaulinio karo pėdsakų Marijampolės apylinkėse

Aurelija Baniulaitienė

Paminklą šventina tėvas Nikolajus Murašovas

Lapkričio 11-ąją, Atminimo dieną, kai Europoje pagerbiamos visos įvairiuose pasaulio konfliktuose nuo Pirmojo pasaulinio karo žuvusios aukos, Vaitiškių kaime (Marijampolės sav., Liudvinavo sen.) buvo atidengtas paminklas Rusijos imperatoriškosios armijos kariams, žuvusiems Pirmajame pasauliniame kare (1914–1918 metais). Šių kapinių teritorija ir memorialinis paminklas pastatytas šiemet VšĮ „Karo paveldo institutas“ iniciatyva, finansuojant Rusijos Federacijos ambasadai Lietuvoje. Tvarkymo darbus atliko UAB „Vidara“.

Prezidentė apsilankė kaimo bibliotekoje

Prezidentė Dalia Grybauskaitė (centre) bibliotekininkės Ritės Gernienės (dešinėje) namuose su Antanašės kaimo skaitytojais Roberto Dačkaus (president.lt) nuotrauka

ANTANAŠĖ. Lapkričio 8 dieną Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Rokiškio rajone įsikūrusioje Antanašės kaimo bibliotekoje, kur paskelbė akcijos „Knygų Kalėdos“ pradžią ir susitiko su kaimo bendruomene. Vėliau Prezidentė dalyvavo Rokiškio dvare vykusiuose Sėlių krašto kūrybos skaitymuose, susitiko su Rokiškio rajono kaimo bibliotekininkais ir dalyvavo aukštaičių tarmės pristatyme.

„Šalies bibliotekos puoselėja meilę knygai visoje Lietuvoje ir yra svarbūs kultūros židiniai, sutelkiantys bendruomenę, skatinantys skaityti ir branginti gimtąjį žodį. Per šias Kalėdas visi kartu galime praturtinti mūsų bibliotekas ir padovanoti joms naujų knygų!“ – kvietė prezidentė D. Grybauskaitė.

 Jau tradicija tapusi prezidentės D. Grybauskaitės inicijuota akcija „Knygų Kalėdos“ šiemet startavo Antanašėje ir kviečia šalies gyventojus padovanoti naujų knygų kaimų ir miestelių bibliotekoms. Antanašės kaimo biblioteka yra nuostabi žmonių iniciatyva ir pavyzdys visai Lietuvai. Biblioteka neseniai atšventė įkurtuves, tačiau net 10 metų ji veikė bibliotekininkės Ritės Gernienės namuose.

750-osios Mindaugo mirties metinės

Svečiai iš Lietuvos prie skulptūros Karaliui Mindaugui Agluonoje

Latvijoje, Agluonoje, planuojama pastatyti paminklą karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai. Projektų konkursas jau baigėsi. Laimėjo skulptoriaus Vidmanto Gylikio kartu su architektais Jonu Anuškevičiumi ir Vyteniu Izokaičiu pateiktas projektas. Buvo planuojama šį paminklą pastatyti iki 750-ųjų karaliaus Mindaugo mirties metinių, tačiau, organizatorių teigimu, statyba stringa, nes nepakanka lėšų. Agluonos bazilikos šventoriuje stovi tik akmuo, žymintis, kad čia bus pastatytas paminklas.

Lietuvos ir Latvijos klierikai žaidė krepšinį

Krepšinio turnyro nugalėtoja – Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos komanda. Kairėje – rektorius kan. Viktoras Ačas, dešinėje – dvasios tėvas kun. Saulius Tomošaitis

Spalio 18–19 dienomis Žemaičių Kalvarijoje vyko tradicinis Lietuvos ir Latvijos kunigų seminarijų klierikų krepšinio komandų turnyras. Tarpusavy rungėsi Kauno, Vilniaus Šv. Juozapo, Rygos arkivyskupijos, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijų krepšinio komandos. Varžybos vyko Žemaičių Kalvarijos vidurinės mokyklos sporto salėje.

Seminaristai ne tik rungtyniavo, tačiau per tą laiką tarpusavy bendravo, kartu meldėsi. Telšių kunigų seminarijos klierikai svečiams parengė puikią meninę sutikimo programą. Puikią progą pabendrauti turėjo ir komandas atlydėję seminarijų vadovybės atstovai.

Lietuvoje lankėsi JT vadovas

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki Munas

Praėjusį savaitgalį Lietuvoje svečiavosi Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki Munas (Ban Ki-moon). Penktadienį ir šeštadienį B. Ki-Munas susitiko su premjeru Algirdu Butkevičiumi ir Seimo pirmininke Loreta Graužiniene, o pirmadienį jį priėmė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Sekmadienį B. Ki Munui iškilmingai įteiktos Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Garbės daktaro vardo regalijos. Bene svarbiausias pareigas pasaulyje užimantis diplomatas skaitė ir viešą paskaitą, kurioje Baltijos šalis pavadino puiku pavyzdžiu, kaip įtvirtinti demokratiją, ir pabrėžė Lietuvos vaidmenį Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės programoje. Iš Pietų Korėjos kilęs politikas teigė, kad Lietuvos pripažinimą liudija šalies pirmininkavimas ES Tarybai ir išrinkimas į JT Saugumo Tarybą darbui 2014 ir 2015 metais.

Viršūnės ir apačios

Linas ŠALNA

Jau akivaizdu, kad Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pasinaudoja įvykusiu VSD slaptos pažymos apie galimą Rusijos dezinformacijos prieš Lietuvą ir jos vadovus puolimą nutekinimu, po to sekusiomis žurnalistų kratomis bei tardymais ir puola prezidentę Dalią Grybauskaitę. Nemanau, kad Prezidentūra padarė jau tokią didelę klaidą tiek išviešindama dalį informacijos, tiek pradėjusi tirti tą bylą, tiek išvis paleidusi hipotezę, beje, visiems aiškią ir jokiu būdu ne slaptą, apie galimą Rusijos informacinį puolimą, galbūt sutampantį su prasidedančia rinkimų kampanija. Ir nors jau darosi baugu dėl Seimo pirmininkei pasitaikiusios galimybės pulti aukščiausius pareigūnus, niekaip negalima nuneigti to fakto, kad ji sumaniai pasinaudojo susidariusiomis aplinkybėmis. Galima piktintis ar džiaugtis, bet Seimo pirmininkė elgiasi kaip aktyvi ir savo reikalą suprantanti politikė: nepraleidžia progos triuškinti auką, kai tik toji proga atsiranda. Ir tam savo protesto akcijomis jai padėjo žurnalistai, dar neseniai iki tol kaip tik pasinaudoję galimybe nepaliaujamai šaipytis iš aukštas pareigas gavusios L. Graužinienės. Ir veltui dabar vėl ieškoma priekabių prie Seimo vadovės – ji veikia kaip politikė, nors tik ką iš jos žiauriai šaipėsi jos ir V. Uspaskicho nedraugai. Bėda tik ta, kad gresianti apkalta Prezidentei, jei tokia įvyktų, ir vėl nublokštų Lietuvą keletą metų atgal. Tai nebus Lietuvai tinkamas kelias, tai nebus koks nors mūsų problemų, jau išties įsisenėjančių, sprendimas. Aišku, kad Rusijos propaganda iškart pasinaudojo mūsų nesutarimais – interneto portalas Rubaltic.ru pateikia D. Grybauskaitės disertacijoje išsakytas mintis apie „klestintį socialistinį ūkį“ ir pan. Bet kas iš to? Juk žinome, kad visi tais laikais turėjo kalbėti kitaip nei mąstė. Suprantama, nežinome, kaip tada mąstė Dalia Grybauskaitė, bet kad jos užrašyti teiginiai buvo tų laikų ideologijos rėmuose, suprantame visi. Kitaip mąstyti galėjo tik kratas ir tardymus patiriantys bei į lagerius vežami disidentai. Kitas Rusijos portalo teiginys, kad ir Dž. Bušas, ir V. Putinas, kaip ir A. Pocius (iš VSD) bei A. Valionis (iš URM) buvo CŽV ar KGB darbuotojai, bet ar ką blogo lemtų žinia, jog ir D. Grybauskaitė dirbo slaptosiose tarnybose? Taip, jokia didelė naujiena tai nebūtų, nes išties ne tik A. Valionis su A, Pociumi dirbo KGB, bet ir daugelis dabartinių Lietuvos diplomatų ir kitų aukštų politikų, tik apie juos kažkodėl tylima, nes jie „apsaugoti įstatymų“. Tačiau skirtingai nuo CŽV dirbusių Dž. Bušo ar KGB dirbusio V. Putino, mūsų politikai, dirbę su KGB, buvo okupuotos valstybės išdavikai, dirbę prieš tautą okupantų pusėje, bet ar jie per tą laiką pasikeitę, įrodymų nesulaukiame.

Penktadienio pokalbiai

Kol gyveni, tol esi laimingas

Romas Sadauskas savo sodyboje Demeniškių kaime

Ar toli žurnalistika nuo grožinės kūrybos? Kas lemia, kad vieni žurnalistai dirba laikraščiuose ar žurnaluose, apie grožinę kūrybą nė pagalvodami, o kiti pradeda leisti knygą po knygos, išbando įvairius žanrus. Apie tokius gyvenimo vingius ir, žinoma, patį gyvenimą kalbėjomės su daugiau nei 20 knygų išleidusiu žurnalistu, publicistu ir rašytoju Romu Sadausku, lapkričio 21 dieną paminėjusiu savo 75-metį. R. Sadauskui ir jo broliui dainininkui Danieliui Sadauskui lapkričio pradžioje suteikti Lazdijų rajono Garbės piliečių vardai.

Bendražmogiškų vertybių integracija į mokymo procesą

Regina Stumbrienė,

Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos mokytoja

Sveikina Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ ir gimnazijos choras

Spalio 25 dieną Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijoje įvyko respublikinė metodinė-praktinė konferencija „Krikščioniškų ir bendražmogiškų vertybių integracija į ugdymo procesą“.

Dalyvius, svečius sveikino gimnazijos direktorė Gražina Gailiūnienė, kapelionas Mindaugas Kučinskas. Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ kalbėjo: „Noriu pasveikinti visus, džiaugtis, giedoti, dalintis, stengtis gyventi kartu. Kristaus atnešta žinia veikia visą gyvenimą. Mes visi Dievui esame brangūs, mylimi. Mūsų žvilgsnis į pasaulį, požiūris į mokslą ir tikėjimą – vieningas žvilgsnis“.