Kurianti
Lietuva

2013 metai

Atmintis

Redaktorius, vertėjas, muziejininkas

Vytautas BAGDONAS

Po ilgos ir sunkios ligos naktį iš spalio 25-osios į 26-ąją Vilniaus Santariškių ligoninėje užgeso muziejininko, lietuviškų enciklopedijų leidėjo, redaktoriaus, grožinės ir mokslinės literatūros vertėjo, nusipelniusio kultūros veikėjo Broniaus Kurkulio gyvybė. Šio gerai šalyje žinomo žmogaus išėjimas – didelė netektis kiekvienam, kas velionį pažinojo, kas su juo bendravo, kartu mokėsi, darbavosi.

Bronius Kurkulis gimė 934 m. kovo 25 d. Kupiškio krašte, Margiuose. Kaip rašė prisiminimuose jis pats, „mano tėviškė – Margių vienkiemis dabartinio Kupiškio rajono (buv. Panevėžio apskrities) Šimonių valsčiuje, kadaise užpelkėjusio, vėliau nusausinto, dabar žmogaus ūgio piktžolėmis užžėlusio Šetekšnos-Jaros upelės slėnio vakariniame šlaite...“ Užbaigęs Punkiškių pradžios mokyklą, Br. Kurkulis toliau mokėsi Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijoje. Ją baigęs, pasirinko studijas Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete. Su aukštosios mokyklos baigimo diplomu atvyko į Bijotus tuometiniame Skaudvilės rajone (dabar Šilalės r.). 1957–1959 metais darbavosi Dionizo Poškos memorialinio muziejaus direktoriumi, dėstė lietuvių ir vokiečių kalbas vietos suaugusiųjų vidurinėje mokykloje. Nuo 1959-ųjų pabaigos Br. Kurkulis gyveno Vilniuje, dirbo Kraštotyros muziejuje. Čia parengė ne vieną labai palankiai įvertintą ekspoziciją, ypač svarbi buvo Žalgirio mūšio 550-ųjų metinių progai skirta ekspozicija Gedimino pilies bokšte. Vėliau, nuo 1961-ųjų, jis daugiau kaip tris dešimtmečius paskyrė darbui lietuviškų enciklopedijų redakcijose: dirbo Mažosios lietuviškos tarybinės enciklopedijos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju, Vyriausiosios enciklopedijų redakcijos atsakinguoju sekretoriumi. Kad ir sovietiniais laikais galėjome turėti įvairių enciklopedijų, žinynų, žodynų ir naudotis gausia informacija, – didelis ir Br. Kurkulio nuopelnas. Skeptikams, kurie bando mesti kaltinimus to meto mokslinės literatūros rengėjams ir leidėjams labai tinka prisiminimuose Br. Kurkulio išsakytos mintys: „Nors ir tarybinė (kokia dar tada galėjo būti?), bet juk lietuviška“, – tada galvojome ne vienas. Ir enciklopedijų redakcijoje (vėliau vadinosi leidykla) aš įstrigau ilgam – trisdešimčiai su viršum metų, ten ne tik „pribrendau“, bet ir „perbrendau“. Išleidom enciklopedijų ir žodynų visokiais viršeliais: raudonais, žaliais, rudais. Daugumos jų vidus, žinoma, raudonas – juk tarybinės. Bet dėl jų informacinės vertės, atsižvelgiant į to meto sąlygas, o ypač dėl lietuvių kalbos, dar ir šiandien man nėra ko labai gėdintis...“

Jau Nepriklausomoje Lietuvoje dar 17 metų jis darbavosi leidykloje „Alma littera“, kol galutinai užbaigė savo darbinę veiklą ir galėjo mėgautis užtarnautu poilsiu.

Kūrybinėje Br.  Kurkulio biografijoje deramą vietą užima ir grožinės bei mokslinės literatūros vertimai. Didelę paramą jis suteikė kraštiečiams kupiškėnams, leidžiantiems Kupiškio krašto enciklopediją. Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, Svėdasų J. Tumo-Vaižganto gimnazijos muziejus ne kartą pasipildė Br. Kurkulio dovanotomis knygomis. Beje, nemažas jo nuopelnas, kad sovietmečiu buvo išsaugotas istorinis paminklas – buvusi Kunigiškių pradžios mokykla, kurioje po restauravimo įsteigtas Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus. Eidamas atsakingas pareigas Enciklopedijų leidykloje, turėdamas didžiulį autoritetą, jis to meto valdžios institucijas pareiškimais, o spaudoje rašiniais įtikinėjo, kad būtina išsaugoti senosios mokyklos pastatą ateinančioms kartoms. Šio ir kitų kraštiečių pastangomis istorijos paminklas buvo išsaugotas, restauruotas ir štai jau arti trijų dešimtmečių čia veikia muziejus.

1983 metais Br. Kurkuliui buvo suteiktas Nusipelniusio kultūros veikėjo vardas, 1986-aisiais jis apdovanotas Valstybine premija.

Jau sunkiai sirgdamas nepagydoma liga, jausdamas artėjantį savo gyvenimo saulėlydį, Bronius nepasidavė nevilčiai, pesimistinei nuotaikai, bet parengė didelės apimties Svėdasų J. Tumo-Vaižganto gimnazijos 1952 metų laidos dešimties abiturientų prisiminimų knygą „Iš kur ištrepsėta ir kur nutrepsėta...“, kurią šiemet išleido vilniškė UAB „BMK leidykla“. Šioje beveik 200 puslapių knygoje savo prisiminimus apie mokslo metus Svėdasų gimnazijoje, moksladraugius, sutiktus mokytojus, matytus šiurpius Lietuvos partizanų išniekinimo Svėdasuose vaizdus pateikė ir pats knygos sudarytojas Br. Kurkulis. Pats jau to nebegalėdamas padaryti, savo klasės draugų jis paprašė porą šių knygų perduoti ir Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejui.

© 2013 „XXI amžius“