Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atgarsiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kurianti
Lietuva

Aktualus pasibaigusių Tikėjimo metų vertinimas

Mindaugas BUIKA

Tikėjimo metų uždarymo metu popiežius Pranciškus pagerbė apaštalo šv. Petro relikvijas

Rezultatų aptarimas ir mokymo paskatos

Su didelėmis ir prasmingomis liturginėmis iškilmėmis Kristaus, Visatos valdovo, šventėje Romoje ir pasaulio vyskupijose užbaigus Tikėjimo metus, yra svarbus jų metu nuveiktų misijų ir pastoracijos darbų aptarimas. Kriterijai šiam analitiniam vertinimui yra labai aiškūs: popiežiaus emerito Benedikto XVI, paskelbusio Tikėjimo metus, 2011 metų apaštalinis laiškas „Porta Fidei“, Tikėjimo mokslo kongregacijos 2012 metų direktyvos dėl tų metų šventimo bei popiežiaus Pranciškaus mokymo paraginimai. Šios užduotys skirtos įgyvendinti ne tik Visuotinės Bažnyčios lygmeniu, bet ir nacionalinėms arkivyskupijoms ir vyskupijoms bei parapijoms ir tikinčiųjų asociacijoms, bažnytiniams sąjūdžiams. Tokia analizė yra reikšminga, kadangi Tikėjimo metai turėjo konkrečią paskirtį – sugrąžinti į aktyvų religinį gyvenimą nuo tikėjimo ir Bažnyčios nutolusius krikštytus asmenis (naujoji evangelizacija) ir pasiekti, kad tikrieji katalikai dar įtikinamiau ir džiugiau liudytų prisikėlusį Viešpatį šiandienos sekuliarizuotai visuomenei, ir pavyzdžiu patraukti Dievo nuoširdžiai ieškančius žmones, kurie iki šiol buvo netikintys. Apie tai rašė ir Lietuvos vyskupai savo ganytojiškame laiške pradedant Tikėjimo metus skelbdami atitinkamus pastoracinius siūlymus mūsų šalies tikinčiųjų bendruomenei.

Budėkime Viešpatyje

Kun. Vytenis Vaškelis

Rašymo temą siūlo gyvenimas. Antai neseniai mus sukrėtė į tragišką avariją patekusio Biržų klebono kun. Daliaus Tubio mirtis, kurios artumas skatina mus tarti: „Dieve, išliek gailestingumo vandenis jam amžinybėje, o jo mamai suteik savosios stiprybės išgyventi skausmingiausią netektį...

Advento sekmadienio Evangelijos kvietimas stengtis puoselėti sąmoningą bei ramų budrumą tiesiogiai nėra taikomas velioniui kun. Daliui, nes akivaizdu, kad prieš jo visureigiui lemtingai susiduriant su krovininiu automobiliu, matyt, dėl širdies veiklos sutrikimų, buvo netekęs sąmonės. Kai kurie internetiniai dienraščiai, nebeišsitenkantys nuosaikaus liberalumo bei sekuliarizmo rėmuose, dvasininko žūtį pasigavo kaip nevienadienę sensaciją, ir, kaip paprastai būna, nepraleido progos „įgelti“ net tokiomis skaudžiomis aplinkybėmis Anapilin išėjusiam ir dideliu veiklumu Kristaus vynuogyne pasižymėjusiam Bažnyčios atstovui. Žiniasklaida, eskaluodama šį įvykį, užuot nors keliais žodžiais užsiminusi apie žmogiškąjį asmens būties trapumą ir vienas kito atžvilgiu budraus jautrumo svarbą, ėmė akcentuoti šalutinį dalyką – a. a. kun. Daliaus automobilį, kuris buvo nepataisomai sugadintas.

Kronika

Konferencijoje prisiminė ne tik kraštiečius

Bronius VERTELKA

Bendra konferencijos pranešėjų nuotrauka su bibliotekos direktore Rima Maselyte (stovi trečia iš dešinės)

Panevėžys. Spalio 16-ąją Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vyko XIV mokslinė konferencija „Panevėžio kraštas ir žmonės amžininkų atsiminimuose“. Susidomėjimas ja buvo didelis: į konferencijų salę gausiai susirinkusiųjų skaičius nemažėjo iki renginio pabaigos.

Pirmoji į konferencijos dalyvius kreipėsi bibliotekos direktorė Rima Maselytė, sakydama, kad nepastebime vakarykščios dienos akimirkų, o svarbiausia lieka rytdiena. Tam, kad būtų priminta praeitis, pernai 90-metį šventusi biblioteka pradėjo naują konferencijų, skirtų dokumentinio paveldo aktualizavimui ir sklaidai, ciklą. Jo autorė – Genovaitė Astrauskienė, viena pirmųjų apdovanota Seimo įsteigtu G. Petkevičaitės-Bitės jubiliejiniu medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui. Jau vyko konferencija „Panevėžio krašto kultūrinio gyvenimo atspindžiai epistoliniame palikime“. Direktorė pranešė malonią žinią: netrukus skaitytojus turėtų pasiekti mokytojos Aleksandros Šilgalytės atsiminimų knyga „Plačiame gyvenimo vieškely“. Jos rankraštis buvo saugomas bibliotekoje. „Biblioteka yra ta vieta, kur galima rasti tai, ką užrašė kiti, kur galima atnešti saugoti tai, ką užrašėte jūs“, – baigdama sakė direktorė.

Telšių vyskupijoje

Gargždų dekanate

Per gimtadienį paminėta klebono tarnystės sukaktis

Gargždų klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas ir didysis bažnyčios choras prie altoriaus

GARGŽDAI. Lapkričio 10-ąją, sekmadienį, Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje po Mišių parapijiečiai su gimimo diena nuoširdžiai pasveikino savo kleboną kanauninką Joną Paulauską, kuriam tą dieną sukako 63 metai, bei su 25 metų klebono tarnystės šioje parapijoje sukaktimi. Per tą laiką jis čia nuveikė daug didelių darbų. Tą sekmadienį Sumos šv. Mišios buvo šiek tiek neįprastos. Didysis bažnyčios choras stovėjo ne prie vargonų, o šalia altoriaus. Šv. Mišias aukoti išėjo trys kunigai, lydimi gausaus patarnautojų, adoruotojų, ateitininkų būrio. Iškilmingoms šv. Mišioms vadovavo klebonas kan. J. Paulauskas. Prieš 25 metus paskirtas vadovauti Gargždų parapijai, jis pravėrė medinės bažnytėlės duris ir tapo naujosios bažnyčios, kurioje dabar meldžiamasi, statytoju. Iš 34 kunigystės metų 25 pašvęsti Gargždų parapijai, kiti – Vėžaičių, Mikoliškių, Jokūbavo tikintiesiems. Šv. Mišiose prasmingą pamokslą pasakęs klaipėdiškis kun. Romualdas Vėlavičius akcentavo, kokia svarbi kunigų ir parapijiečių bendrystė, pastarųjų palaikymas malda, dėmesiu, darbais. Po pamaldų pirmieji sveikinimo žodį tarė kunigai, dėkodami klebonui už tėvišką meilę, rūpestį, jautrumą, džiaugdamiesi, kad jis vėl kartu. Tuo metu su gėlėmis rankose ir gražiausiais sveikinimo žodžiais širdyse išsirikiavo jaunimas, parapijos visuomeninių organizacijų, seniūnijų bendruomenių atstovai, parapijiečiai, svečiai. Savo kuopos dvasios vadą kan. J. Paulauską giesmele pasveikino Gargždų kuopos ateitininkai. Didžiojo bažnyčios choro dalyviai šia ypatinga proga užrišo jubiliejinę juostą, giesme palinkėjo ilgiausių metų. Sveikindami kleboną kan. J. Paulauską su gimtadieniu ir sidabrine sukaktimi parapijiečiai akcentavo, kad čia prabėgo prasmingiausi jo gyvenimo metai. Į būtį kiekvieno žmogaus, prie kurio likimo jis prisilietė per vestuves, krikštynas, laidotuves ar kalėdojimą, įnešė ramybės, vilties. Dėkodamas parapijiečiams kan. J. Paulauskas pasakė: „Stengiausi daryti tai, ką Viešpats Dievas leido per Kunigystės sakramentą“.

Panevėžio vyskupijoje

Panevėžio dekanate

Prisiminti kraštiečiai – kunigas ir savanoris

Prie kunigo Jono Paliūko tėvų – Barboros ir Jono Paliūkų – kapo

PAĮSTRYS. Švč. Mergelės Marijos Globos bažnyčioje lapkričio 10 dieną švęsti tituliniai bažnyčios atlaidai. Sumos šv. Mišias aukojo Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vikaras kun. teol. lic. Vidmantas Bloškis. Po šv. Mišių ėjome į Paįstrio kapines ir padėjome gėlių, uždegėme žvakes ant Barboros ir Jono Paliūkų – prieš 100 metų gimusio kunigo Jono Paliūko MIC (1913 10 24–1942 05 24–1990 02 04) tėvų – kapo. Kun. Jonas Paliūkas gimė 1913 m. spalio 24 d. Varakiškių kaime, Paįstrio parapijoje, mirė 1990 m. vasario 4 d., palaidotas Tverų (Rietavo sav.) bažnyčios šventoriuje. Kunigo pagerbimą surengė Ūkininkių draugijos Paįstrio „Gabijos“ skyrius.

Panevėžio vyskupijoje

Zarasų dekanate

Paminėjo medžiotojų globėjo dieną

Grupė Šv. Huberto dienos minėjimo dalyvių. Centre – klebonas kun. Stasys Tamulionis

ANTAZAVĖ. Lapkričio 3 dieną, sekmadienį, Dievo Apvaizdos bažnyčia buvo papuošta neįprastai. Dingstį tam davė šią dieną minėta Šv. Huberto, medžiotojų globėjo, šventė. Todėl akį traukė priešais altorių išstatyti įspūdingi elnio ragai (medžiotojo Nerijaus Mierkio trofėjus) ir dvi dailios šeškų iškamšos (medžiotojo Mindaugo Prakopimo trofėjai). Kaip pasakojo vienas iš šios šventės organizatorių, aktyvus parapijietis Valentinas Dainys, švęsti medžiotojų globėjo dieną paskatino parapijos klebonas kun. Stasys Tamulionis. Džiugu, kad ir medžiotojų tą sekmadienį susirinko gana gausiai – ne tik iš Antazavės, bet ir iš Avilių, Imbrado bei kitų aplinkinių kaimų. Klebonas aukojo šv. Mišias už medžiotojus ir jų šeimas, laimino juos pačius, jų darbus ir laimikį. Pamoksle kunigas pabrėžė, jog svarbu teisingas santykis su Dievo kūrinija, gamta. Jis turi būti ne išnaudotojiškas, o tausojantis ir puoselėjantis.

Paminėtos 95-osios kariuomenės įkūrimo metinės

Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo Latvijos kariuomenės vadą generolą leitenantą Raimondą Graubę

Sostinės Katedros aikštėje vyko Lietuvos kariuomenės dienos minėjimas ir iškilminga Lietuvos karių rikiuotė, skirta 95-osioms kariuomenės įkūrimo metinėms. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad gynybos srityje Lietuva išlieka budri. Prezidentė pasveikino karius su Lietuvos kariuomenės diena ir padėkojo už ištikimą tarnybą. Ji akcentavo, kad Lietuva gali didžiuotis garbingai užbaigusi vadovavimą Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupei bei įrodžiusi, kad sudėtingose tarptautinėse misijose gali stoti į vieną gretą su didelėmis valstybėmis. D. Grybauskaitė sakė: „Šiandien džiaugiamės, kad Lietuvą saugo ir stipriausias karinis aljansas pasaulyje (...). Tačiau išliekame budrūs, suprasdami, kad NATO gali apginti tik tuos, kurie patys nori gintis, ir saugo tuos, kuriems rūpi tarptautinis saugumas“. Kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius džiaugėsi, kad visuomenės suvokimas apie valstybės gynybą gerėja: „Istorijos pamokas esame išmokę ir visa Lietuvos visuomenė pradeda suprasti, kad norint apsiginti reikalingas visos šalies atsakingas požiūris, parengto ir aprūpinto mobilizacinio rezervo efektyvus panaudojimas, politinė valia, sėkmingas bendradarbiavimas su sąjungininkais“.

Vilniuje paminėtas Ukrainos Holodomoro 80-metis

Vilma Juozevičiūtė

Parodos atidarymo akimirka. Ukrainos ambasadorius Valerijus Žovtenka (kairėje) ir renginio vedėjas Vasilis Kapkanas

1932–1933 metais ukrainiečių tauta tapo nepaprastai žiauraus nusikaltimo – sovietų režimo dirbtinai sukelto bado – auka. Pasaulyje šis badas žinomas Holodomoro, ukrainiečių duotu vardu. Per 17 mėnesių (badas Ukrainoje prasidėjo 1932 metų balandį ir truko iki 1933 metų lapkričio), įvairiais skaičiavimais, žuvo 7–10 mln. žmonių. Tikslūs skaičiai iki šiol nežinomi, nes informacija buvo slepiama, gyventojų surašymo duomenys klastojami.

Įteikti „Lietuvos karžygio“ apdovanojimai

Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Arvydas Pocius teikia „Lietuvos karžygio“ apdovanojimą Gražinai Palionienei

Lapkričio 21-ąją Kariuomenės dienos proga Vilniuje tradiciškai buvo rengiama Lietuvos kariuomenės apdovanojimų „Lietuvos karžygys“ ceremonija. Iškilmingame renginyje Vilniaus įgulos karininkų ramovėje buvo pagerbti ir apdovanoti kariai ir civiliai, savo kilniais poelgiais ir pasiaukojančia tarnyba garsinę Tėvynę ir kariuomenę, rodę tarnystės visuomenei pavyzdį.

Pamatinių vertybių ir nuogo pasturgalio kaina

Sodinamas į policijos mašiną, vaikinas rankomis dengėsi veidą

Jau esame rašę, kad liepos 27-ąją, šeštadienį per pietus, kai Gedimino prospekte vyko vaivorykštinis renginys, turėjęs pamokyti lietuvius pagarbos kitokiems, įsimintiną pamoką gavo ir monsinjoro Alfonso Svarinsko pakviesti maldininkai, susirinkę į bendrą maldą Arkikatedros šventoriuje.

Šįkart trumpą – maždaug pusės minutės – tolerancijos mokslo įvadą akivaizdžiai obskurantizme paskendusiems lietuviams išdėstė Michielas Henninkas – 20 metų studentas, kaip vėliau paaiškėjo, olandas. Pro šalį ėjęs jaunuolis nusprendė nepraleisti progos ir pademonstravo visą tolerancijos, pagarbos kito nuomonei bei religijos laisvei patrauklumą: vienu judesiu nusismaukęs kelnes atstatė maldininkams nuogą pasturgalį su visomis grožybėmis. Šį jo švietėjišką darbą fotografavo jo tėvas, stovėdamos kiek nuošaliau stebėjo motina ir nepilnametė sesuo. Tokios tolerancijos pilnatvės apakinti, maldininkai kurį laiką negalėjo atsitokėti, tačiau atgavę amą – pirma moterys, o vėliau ir vyrai – puolė prie jo sulaikyti. Kiti, nusprendę, jog kviesti policiją telefonu beprasmiška, nubėgo jos ieškoti į Gedimino prospektą. Kaip vėliau pasakojo įvykio liudytojai, prieglobsčio nuo lietuvių, vis dar skendinčių viduramžių tamsybėse, tolerantiškas jaunuolis, traukiamas apginti jį norinčio tėvo, pasuko ieškoti į... Arkikatedrą. Tėvui neužkliuvo sūnaitėlio maskatavimas kankolais mažametės sesutės panosėje ir viešas nuogo užpakalio demonstravimas. Sodinamas į policijos mašiną, vaikinas rankomis dengėsi veidą nuo žurnalistų. Toks painiojimasis glumino ne ką mažiau: negi nuo šiol rodyti veidą, kaip neatspindintį pamatinių „Europos“ vertybių, bus gėda, o nuogą pasturgalį – garbinga?

Maskaradas ir vampyrai

Vaidas JAUNIŠKIS

Nors pirmininkaujame Europos Sąjungai, pastarąjį mėnesį kur kas intensyviau gyvenome su Rusija. Nuo keistų verslo ir politikos santykių iki glamonių kultūros srityje.

Neseniai kilo triukšmas dėl vienos svarbiausių, nes mus saugančios valstybės institucijos pažymos, kurioje, kaip kalbama, buvo pasakyta kažkas svarbaus ir itin slapto. Bet susumavus visus teiginius, ir net Prezidentės reakciją į tą pažymą, galima daryti išvadą, kad pažyma prilygsta Koperniko atradimui. T.y. buvo aptikta tai, ką iš esmės žino kiekvienas, susipažinęs su geografijos pradžiamoksliu: kad Lietuva yra labai netoli Rusijos. O kiek pramokęs istorijos dar galėtų pridurti, kad santykiai tarp šių kraštų niekad nebuvo šilti ir malonūs, ir kad kiekviena pusė turi savo sąskaitų.