Kurianti
Lietuva

2013 metai

Paveldas

Baigti unikalia fasadų sienine tapyba pasižyminčios bažnyčios restauravimo darbai

Eimantė Daukšaitė

Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Unikali medinė daugiakampė Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčia pastaraisiais metais sulaukė didelio restauratorių dėmesio ir šiandien beveik visi darbai yra baigti.

Bažnyčia nuo 2011 metų tvarkyta keliais etapais. Pirmiausia dėl avarinės stogo padėties, kai kolonos galėjo nebeatlaikyti stogo svorio ir šis būtų įgriuvęs, sutvirtintos konstrukcijos, o pats stogas uždengtas skarda. Vėliau atlikti papuvusių tašytų rąstų sienų restauravimo darbai, sienojų apkalimas lentomis ir dažymas. Restauruoti langai, priekinės ir šoninės durys, laiptai, akmeninis šiaurinio fasado grindinys, tinkuotos kolonos, pakeista lietaus nuvedimo sistema. Restauravimo darbų projekto vadovė – Audronė Lainauskaitė.

Iš viso Kristaus Atsimainymo bažnyčios tvarkomieji paveldosaugos darbai kainavo apie 746 tūkst. litų – Kultūros paveldo departamentas juos skyrė iš Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje 2011–2013 metų programos. 60 tūkst. iš šios sumos skirta apsauginei ir priešgaisrinei signalizacijai, vidaus elektros tinklams įrengti.

„Griškabūdžio parapija nėra didelė ar turtinga, tad vietos bendruomenė prie bažnyčios tvarkymo galėjo prisidėti tik simboliškai. Gerai, kad atsirado galimybė sutvarkyti šią bažnyčią. Tai – viena gražiausių medinių Lietuvos bažnyčių, galinti didžiuotis ir reta sienine tapyba pastato išorėje. Linkiu Griškabūdžio gyventojams ramios ir džiaugsmingos Jėzaus gimimo šventės ir džiaugiuosi, kad ją galės pasitikti tvarkinguose maldos namuose“, – sakė Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Dabartinė Griškabūdžio bažnyčia ir varpinė pastatyta XVIII amžiaus pabaigoje, 1792–1796 metais. Tai – architekto karmelito Juozapo Vasiliausko kūrinys. Pinigų jam anuomet skyrė Jurbarko seniūnas Ignas Potockis. 1800 metais bažnyčią Kristaus Atsimainymo titulu pašventino vyskupas Mykolas Pranciškus Karpavičius.

Klasicistinė bažnytėlė yra unikalios struktūros – ją sudaro aštuonkampė centrinė dalis ir koplyčių, prieangio, presbiterijos priestatai. Lengvumo suteikia aštuonkampiai bokšteliai su dekoratyviomis viršūnėmis. Pasak XIX amžiaus viduryje bažnyčią aprašiusio kunigo Bonaventūro Butkevičiaus, tokį unikalų statinį sukūrė Antano Tyzenhauzo įsteigtose amatų mokyklose mokęsi dailidės.

Bažnyčioje išsaugota daug meno kūrinių: sieninė tapyba, altorėliai, paveikslai, skulptūros, o bažnyčios vargonai – vieni vertingiausių vėlyvojo baroko vargonų Lietuvoje.

© 2013 „XXI amžius“