Kurianti
Lietuva

2013 metai

Etnografija

Advento giesmių tradicija

Kazimiera Statkuviene dalijasi prisiminimais apie kalėdojimo tradiciją. Dešinėje – kun. Saulius Stumbra

Adventines giesmes giedojo Vilniaus Bernardinų parapijos kantičkinių giesmių kolektyvas

KLAIPĖDA. Gruodžio 7-ąją Etnokultūros centre susirinko miestelėnai ir svečiai į „Tradicinių giedojimų“ ciklo vakarą „Adventinės giesmės“. Vakaro metu adventines giesmes giedojo Vilniaus Bernardinų parapijos kantičkinių giesmių kolektyvas, vadovaujamas Zitos Dragūnaitės, vakarą vedė Klaipėdos universiteto doktorantas kun. Saulius Stumbra.

Nepabūgę siautusios vėtros susirinkę vakaro dalyviai, turėjo puikią progą pasiklausyti ir kartu pagiedoti Advento liturginiam metui skirtų giesmių. Svečiai iš Vilniaus pasidalijo iš senelių išmoktų ir ekspedicijų metu surinktų giesmių turtais, turtingomis melodijomis ir iškalbingais tekstais, kurie ir po kelių šimtų metų sugeba prakalbinti modernų žmogų, kviesdami apmąstyti tikėjimo paslaptis.

Kun. Saulius Stumbra kalbėjo apie Advento, kaip liturginio metų laiko, atsiradimo ištakas, jo prasmę, analizavo raišką Lietuvos krikščioniškoje etninėje kultūroje, liaudiškojo pamaldumo praktikoje. Kalbėdamas apie Advento giesmių specifiką, kun. S. Stumbra priminė kun. J. Vaišnoros žodžius: „Advento giesmėse ypačiai minimas angelo apreiškimas Marijai. Tad šiam laikotarpiui skirtos giesmės yra beveik visos marianinės“. „Advento giesmės dažnai neturi autoriaus. Jos visos turi savitą lietuvišką charakterį. Liaudies dainų motyvų randame giesmėse, o liaudies dainose esti giesmių ženklų. Net ir tos giesmės, kurios išverstos iš lenkų kalbos, buvo „sulietuvintos“, savaip perdirbtos pagal liaudies skonį ir savitumą“, – kalbėjo kun. S. Stumbra, pastebėdamas, jog šiandienis Adventinių giesmių repertuaras labai skurdus, naujausiame „Liturgiame maldyne“ yra tik 6 giesmės, skirtos šiam liturginiam metui.

Pasakojimus keitė gražios adventinės giesmės, kurias kartu su svečiais iš Vilniaus giedojo ir visi vakaro dalyviai. Kun. S. Stumbra, pasakodamas apie krikščioniškas Advento tradicijas ir papročius, priminė ir gražią kalėdojimo tradiciją. Kunigo pakalbinta ponia Kazimiera Statkuvienė, kilusi iš Šačių parapijos, noriai dalijosi prisiminimais apie kalėdojimo tradiciją dar iš Pirmosios nepriklausomybės laikų. Tai ji atsimena kaip svarbiausią Advento įvykį, ruošiantis ir laukiant Šv. Kalėdų. Kalbinta moteris sakė, jog atvykęs kunigas ir poterėlių paklausinėdavo, ir šventais „abrozdėliais“ (paveikslėliais) apdalindavo. Kun. S. Stumbra, pratęsdamas ponios mintis, priminė, jog kalėdojimas ne tik graži tradicija, bet ir kunigo pareiga lankyti savo parapijiečius. Lankomi žmonės turėtų tinkamai pasiruošti šiam dvasiniam susitikimui, nebijoti kalbėti apie tikėjimo klausimus ar parapijos reikalus.

Renginio pabaigoje visus pasveikino etnokultūros centro direktorė Nijolė Sliužinskienė, padėkojo giesmininkams iš Vilniaus, džiaugėsi, jog „Tradicinių giedojimų“ renginių ciklas pradeda skaičiuoti penktus gyvavimo metus, ir vylėsi, jog nepritrūks idėjų ir gausių dalyvių.

Adventas yra vienas išskirtiniausių laikotarpių visame kalendoriuje. Nuo seno formavosi įvairios krikščioniškos tradicijos, papročiai to laiko įprasminimui. Daug dėmesio skiriama laukimui: ilgais žiemos vakarais dainuojama, giedama, žaidžiami žaidimai, klausomasi įvairių pasakojimų – išgyvenama šeimos bendrystė. Postmoderniame pasaulyje Advento metas tarytum išnyksta: dar nespėjus sudegti Vėlinių žvakelėms, jau skamba kalėdiniai žvangučiai. Šaltą žiemos vakarą galėjome pabūti drauge ir išgyventi laukimą, bendrai giedoti giesmes, klausytis pasakojimų ir laukti stebuklo – Išganytojo gimimo.

Kun. Saulius Stumbra

© 2013 „XXI amžius“