Kurianti
Lietuva

2013 metai

Išnašos

Atlanto nugalėtojų skrydis – anykštėnų knygoje

Vytautas BAGDONAS

Knygos „Skrydžio legenda tęsiasi“ viršelis

Anykščiai. Ypač įsimintinas renginys vyko šilelyje šalia Puntuko akmens, minint 80 metų, kai drąsieji lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas su lėktuvu „Lituanica“ pasiryžo nugalėti Atlantą bei visas kliūtis ir be nutūpimo iš Jungtinių Amerikos Valstijų pasiekti Lietuvą. S. Dariaus ir S. Girėno atminimas neatsitiktinai pagerbiamas Anykščių krašte. 1943 metais, slapstydamiesi nuo hitlerininkų, skulptorius Bronius Pundzius ir akmentašys Vytautas Giraitis Puntuko akmenyje iškalė abiejų lakūnų bareljefus ir jų Testamentą lietuvių tautai. Nuo to laiko visi, aplankantys poeto Antano Baranausko apdainuotą Anykščių šilelį ir čia stūksantį vieną didžiausių šalyje riedulių, mato lakūnų atvaizdus ir akmenyje iškaltus žodžius: „Mes skrisime į Lietuvą! Lietuvių tauta laukia iš savo sūnų ir drąsesnių žygių. Būtinai reikia ir jos sūnums prisidėti prie bendrojo darbo – tirti dar mažai žinomas Žiemių Atlanto vandenyno sroves, o taip pat išrastus navigacijos būdus ir priemones pritaikyti kasdieniniams reikalams. Mes, gyvendami tokiais laikais, kada oras stengiamasi panaudoti žmonijos reikalams, laikome savo pareiga tautos vardu tą darbą garbingai atlikti... LITUANIKOS laimėjimas tegu sustiprina jaunųjų Lietuvos sūnų dvasią ir įkvepia juos naujiems žygiams. LITUANIKOS pralaimėjimas ir nugrimzdimas į Atlanto vandenyno gelmes tegu auklėja lietuvių atkaklumą ir ryžtingumą, kad Sparnuotas Lietuvis būtinai įveiktų klastingąjį Atlantą Tėvynės Lietuvos garbei! Tad šį savo skridimą skiriame ir aukojame Tau, Jaunoji Lietuva!..“

Susirinkusių paminėti didvyrišką Atlanto nugalėtojų žygdarbį anykštėnų bei jų svečių šią liepą laukė maloni staigmena – pedagogės, Anykščių rajono savivaldybės Tarybos narės Aldonos Daugilytės parengta ir Utenos spaustuvės 1000 egzempliorių išleista 56 puslapių gausiai iliustruota juodai baltomis ir spalvotomis nuotraukomis knyga „Skrydžio legenda tęsiasi“. Pasak leidinio sudarytojos, pribrendo laikas visuomenei pateikti išsamesnę ataskaitą apie Anykščių krašto žmonių meilę ir pagarbą Atlanto nugalėtojams. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, kasmet lakūnų žūties valandą (naktį iš liepos 16-osios į 17-ąją ) prie Puntuko akmens vyksta įspūdingi susikaupimo valandos renginiai, išpopuliarėję, sutraukiantys vis daugiau dalyvių. Yra anykštėnų, kurie pasiryžo tęsti S. Dariaus ir S. Girėno idėją – skraidyti. Spaudoje ne kartą pasirodė legendinių lakūnų skrydžio paminėjimų aprašymai, rašiniai apie žmones, besidominčius aviacija, konstruojančius skraidymo aparatus, fotografuojančius Tėviškę „iš paukščio skrydžio“. Todėl pasistengta į knygą sudėti iš įvairių šaltinių surankiotus tokius rašinius, S. Dariaus ir S. Girėno atminimo pagerbimo aprašymus, surinkti jau istorija tampančias fotografijas. Šia knyga norėjosi plačiajai visuomenei atskleisti anykštėnų pagarbą ir meilę tikrosioms vertybėms bei siekį palikti prisiminimą ateinančioms kartoms, dar kartą įrodyti, jog Lietuva nuo amžių turėjo ir turi sūnų bei dukrų, kurie aukojasi už Tėvynės laisvę ir vardo išgarsinimą pasaulyje.

Knyga „Skrydžio legenda tęsiasi“ pradedama tautos didvyrių S. Dariaus ir S. Girėno Testamentu (kurio tekstas iškaltas ir Puntuko akmenyje). Toliau cituojama jau istorine relikvija tapusi 1983 m. liepos 21 d. tuometiniame Anykščių rajono laikraštyje „Kolektyvinis darbas“ išspausdinta informacija „Paminėtas skrydžio per Atlantą 50-metis“. Kuklioje informacijoje pateikiamas gana kuklus minėjimo aprašymas: „Prieš kelias savaites įvyko mitingas S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui paminėti. Jame dalyvavo Atlanto nugalėtojų amžininkai, pirmieji Lietuvos sklandytojai, aviamodeliuotojai-konstruktoriai, parašiutininkai, lakūnai. Buvo prisimintas ir deramai pagerbtas lietuvių lakūnų didvyriškumas, pasidžiaugta šiandieninių jų žygių tęsėjų – aviacijos sporto meistrų, garsinančių Tarybų Lietuvos vardą, – pasiekimais“. Cituojamas ir kitas tame pačiame laikraščio numeryje išspausdintas straipsnelis – „Gėlės Atlanto nugalėtojams“ – apie Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus salėje dvi dienas veikusią Anykščių rajono gėlininkų suorganizuotą puokščių parodą, skirtą šiam garbingam jubiliejui. Pasirodo, net ir sovietmečiu kartais būdavo prisimenami šie didvyriai ir netgi organizuojami kuklūs minėjimai... Įdomu skaityti spausdinamus anykštėnės gydytojos Ledinos Kaladienės prisiminimus iš Sąjūdžio laikų. Tuomet, 1988 metų vasarą, jos šeimai (tėvams Janinai ir Kazimierui Kaušpėdams, vyrui Leonui Kaladei), motinos draugėms mokytojoms Onai Šakėnienei ir Sofijai Pakalnienei kilo mintis trijų spalvų kaspinais papuošti Puntuko akmenį ir iškilmingiau, prasmingiau nei būdavo daroma anksčiau, pagerbti legendinių Atlanto nugalėtojų atminimą. Taigi patriotiškai nusiteikusių anykštėnų pastangų dėka Anykščiuose pirmą kartą viešai pasirodė Trispalvė. Nuo to laiko kiekvieną vasarą vis gražiau, įspūdingiau papuošiamas Puntukas su lakūnų bareljefais, vis iškilmingiau pagerbiami tautos didvyriai. Knygoje pateikiami anykštėnų sąjūdininkų, Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų laikraštyje „Žiburys“ spausdintų pedagogių, Kovo 11-osios Akto signatarės Irenos Andrukaitienės ir dabar jau šviesios atminties Onos Šakėnienės, šviesios atminties buvusio Anykščių S. Dariaus ir S. Girėno šaulių kuopos vado Eligijaus Smetonos ir šaulės, Utenos apskrities 9-osios rinktinės jaunųjų šaulių vado pavaduotojos Indrajos Juciūtės, muziejininkės Almos Ambraškaitės ir kitų rašiniai apie gyvąją legendą – Tėvynės meilės ir didžiulės pagarbos gimtajam kraštui simbolius, Atlanto nugalėtojus, jų žygdarbį. Juose kalbama apie būtinybę nepamiršti savo tautos didvyrių, pasakojama apie Anykščių krašte puoselėjamas gražias šių lakūnų pagerbimo tradicijas, anykštėnų patriotiškas iniciatyvas. Dėmesio verti šviesios atminties Garbės šaulio, tautodailininko, Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos laureato Stanislovo Petraškos užrašyti senųjų anykštėnų prisiminimai. Štai keletas įdomių faktų iš šių prisiminimų.

„1933 metų rugsėjo 21 dieną Anykščių šauliai surengė transatlantinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio minėjimą. Iš Kauno lėktuvu atskrido Lietuvos aeroklubo atstovai. Iš Utenos atvyko apskrities viršininkas Jonas Motiejūnas-Valevičius, apskrities Tautinio komiteto pirmininkas dr. Švilas, Utenos šaulių būrio vadas...Ta proga lakūnai perkirpo juostelę Skiemonių gatvėje, kuri buvo pakrikštyta S. Dariaus ir S. Girėno vardu... Pakiliai nusiteikę minėjimo dalyviai S. Dariaus ir S. Girėno paminklo statybai paaukojo apie 400 Lt...“

„1936 metų rugpjūčio 6 dieną autobusu iš Kauno į gimtuosius Anykščius atvyko Amerikos lietuvis lakūnas Povilas Šaltenis, atvežęs Lietuvos šaulių sąjungai amerikiečių dovanotą lėktuvą. O rugsėjo 21 dieną P. Šaltenis su Kumpikevičiumi minėtu lėktuvu atskrido į Anykščius ir daug ką paskraidino parodydami iš padangių gražias apylinkes...“

Buvęs pirmasis Anykščių rajono meras, aktyvus sąjūdininkas Saulius Nefas rašinyje „Kai pakils Anykščių eskadrilė“ prisimena iš Anykščių krašto kilusį garsų sklandytuvų konstruktorių B. Karvelį, anykštėną, tragiško likimo Bruklino (JAV) aeroklubo pirmininką, lakūną P. Šaltenį, pasakoja apie Anykščių aviamodelizmo būrelio vadovą A. Kavoliūną ir jo auklėtinių pasiekimus, supažindina su V. Pociūno, A. Jakeliūno, A. Janušio, K. Strolios pomėgiais konstruoti skraidykles, svajonėmis pakilti virš žemės ir pažvelgti į Tėviškę iš aukštybių.

Knygoje pateikiama daug vertingų nuotraukų iš A. Kavoliūno, J. Juodelio, V. Dičiūnaitės, L. Kaladienės, A. Daugilytės, I. Juciūtės, K. Strolios asmeninių archyvų, spausdinama daug laikraščio „Anykšta“ redaktorės pavaduotojo, fotožurnalisto Jono Junevičiaus nuotraukų.

Atlanto nugalėtojams skirtas ir knygoje spausdinamas dabar jau šviesios atminties literatės Janinos Cibienės eilėraštis bei populiari daina apie S. Darių ir S. Girėną.

Autoriaus nuotrauka

© 2013 „XXI amžius“