Lietuvos
kultūros
galerija

Kronika

Tarmiškai kuriančiųjų literatų popietė

ŠILALĖ. Rajono literatų klubas „Versmė“ ir Šilalės rajono savivaldybės viešoji biblioteka į literatūrinę popietę „Parokūkem kap senovė“ pakvietė tarmiškai kuriančiuosius. Popietėje dalyvavo ne tik Šilalės rajono literatai bet ir svečiai iš Rietavo bei Marijampolės.

Susirinkusiuosius pasveikino Šilalės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Raimundas Vaitiekus bei Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Vera Macienė. Rajono vadovai ne tik dėkojo organizatoriams už puikų renginį, bet ir išreiškė susirūpinimą gimtosios kalbos, tarmių saugojimu ne tik čia, savo namuose, bet ir emigracijoje.

Savo gimtąja suvalkiečių tarme kūrybą skaitė Marijampolės literatų klubo „Sietynas“ vadovas Ričardas Jurgelevičius, šiaurės žemaičių kretingiškių patarme prabilo svečiai iš Rietavo – Genovaitė Česnauskienė, Aldona Ona Lukošienė, Regina Tolemienė ir Petras Lengvenis.

Šilalės rajono literatams kurti tarmiškai nėra populiaru. Vienintelė Teresė Ūksienė yra žemaitiškai parašiusi ir išleidusi tris vaikams skirtas knygeles. Visi kiti tarmiškai rašo tik epizodiškai – po vieną kitą kūrinį. Tačiau šiame vakare skambėjo ne tik T. Ūksienės, bet ir Irenos Bajorinienės, Elenos Vismantienės, Dalios Petkevičienės, Zenono Šlevinsko eilėraščiai.

Į renginį gražiai įsipynė Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro folkloro ansamblio „Veringa“, vadovaujamo Jolantos Kasputytės, atliekamos dainos.

Lietuva stebina tarmių gausa. Klausydamas susirinkusiųjų kūrybos, kartais tik iš konteksto galėdavai suvokti prasmę – tiek daug sunkiai suprantamų arba net visai nežinomų žodžių. Anot poeto, Dionizo Poškos premijos laureato Vlado Braziūno, tarmės dar pilnos gyvasties. Tik reikia pagaliau mums patiems susivokti, kad toji tarmių gyvastis yra ir mūsų savitumo, mūsų tapatybės gyvastis, taigi ją, dar pulsuojančią, savo pačių rankomis gniaužti būtų savižudiška.

Tikimės, kad kuriantieji nepamirš savo gimtųjų namų kalbos ir tarmės gyvuos dar ilgai.

Stefa Minutaitė

© 2014 „XXI amžius“