2014 m. sausio 24 d.    
Nr. 4
(2075)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Labdaros koncerte –
kompozitoriaus

Savo narių politinį
išprusimą vertina
pagal abėcėlę

Pensininkai gelbėjo
valstybę, dabar
pensininkus gelbės
padidinti mokesčiai?

Dembavos
tragedijos aidai

Okupantų karas
su savo aukomis

Informacija apie
pasibaigusią pagalbos
nukentėjusiesiems
Filipinuose akciją

Ant Šv. Jokūbo
ir Raudonojo Kryžiaus
ligoninių pastatų
atidengtos
atminimo lentos

Donelaitis – mūsų
moralinis nugarkaulis

Brandaus amžiaus
kūrėjų vaisiai

Filmo ir knygos
pristatymas

Brolių dvynių
piešiniai

Tapybiška
gėlių terapija

Medaliai,
ekslibrisai, mažoji
plastika, tapyba

Garsiausias išeivijos
dailininkas

Savitas šeimos menas

Aistra futbolui
įamžinta parodoje

Kaip augo miestas

Septyni jausmai
pagal Jobo dramą

Ne pokštas
apie vaistus

Tarmiškai
kuriančiųjų
literatų popietė

Susitikimas su poete,
dailininke,
žurnaliste, kraštiete

Spalvotas susitikimas

Pasižvalgymas po
pietvakarių Suvalkiją

Pristatytas
literatūrinis
krašto almanachas

Kraštiečių kūryba
iš meilės savam
kraštui

Netekome
lietuvių ir vengrų
tautų patrioto

Paminėtas Lietuvos
laisvės armijos
įkūrėjas

Pirmojo savanorio
žūties metinės

Lietuvą mylėjęs
kunigas

Gyvybės Viešpats

Vertybes reikia ginti

Šiandien Lietuvai
labai reikia
Dievo meilės

Šv. Mišios už laisvę

Mirė Lietuvos
etnokultūrinio
judėjimo pradininkas

Gydytojas,
gausios šeimos tėvas
ir aktyvus katalikas

Sutartinių festivalis

Skambėjo
kalėdinės giesmės

Naujieji kardinolai ir jų tarnystė

Mindaugas BUIKA

Jauniausias paskirtasis
kardinolas Šiblis Lenglua

Nusižeminimo ir nuolankumo keliu

Popiežiui Pranciškui nusprendus paskirti 19 naujų kardinolų pagal Visuotinės Bažnyčios ir Šventojo Sosto poreikius ganytojiško vadovavimo stiprinimui bei įvertinant kai kurių vyresnių hierarchų nuopelnus, didelio dėmesio pirmiausia susilaukė jo laiškas būsimiems Kardinolų kolegijos nariams dėl šio titulo suteikimo prasmingumo. Tame precedento neturinčiame laiške kreipdamasis į kiekvieną iš jų kaip į brangų brolį ir nuoširdžiais sveikinimais pabrėždamas savo artumą maldoje, Šventasis Tėvas išreiškė viltį, kad kiekvienas kardinolo titulą gavęs dvasininkas bus dar didesnėje bendrystėje su Romos Bažnyčia ir „apsivilkęs Viešpaties Jėzaus dorybėmis ir jausmais“ (plg. Rom 13, 14), galės su brolišku veiksmingumu padėti Popiežiui jo atsakingoje tarnystėje Visuotinei Bažnyčiai. Kitoje reikšmingoje pastaboje popiežius Pranciškus, kuris ne kartą yra pabrėžęs savo griežtą nusistatymą prieš vadinamąjį bažnytinį karjerizmą ir jį palyginęs su maru bei nusprendęs, kad monsinjoro garbės vardas negali būti teikiamas jaunesniems nei 65 metų kunigams, tai yra tik įvertinus jų daugiametę sielovadinę tarnystę, naujiesiems kardinolams rašo: „Kardinolystė nereiškia nei paaukštinimo, nei papildomos garbės, nei apdovanojimo; tai paprasčiausiai yra tarnystė, kuri reikalauja labiau atverti žvilgsnį ir praplėsti širdį“. Galbūt pasaulietiniam suvokimui gali atrodyti kaip paradoksalumas, tačiau Evangelijos požiūriu yra visiškai dėsninga, jog geidžiamas gebėjimas žvelgti toliau ir mylėti giliau įgyjamas tik ištikimai einant Viešpaties keliu – „nusižeminimo ir nuolankumo keliu, priimant tarno pavidalą“ (Plg, Fil 5,8), pabrėžia laiške Šventasis Tėvas.

Paskyrimą į Kardinolų kolegiją jis siūlo priimti su paprasta ir nuolankia širdimi, kad natūralus žmogiškas džiaugsmas ar pasididžiavimas bendruomenėje dėl tokio apaštalo šv. Petro įpėdinio įvertinimo neišsilietų į nepateisinamą puotavimą, iškilmingas ceremonijas, gausių dovanų priėmimą. Popiežius Pranciškus kreipimesi akcentuoja, kad kardinolo titulo suteikimo minėjimas turi būti kiek galima kuklesnis, siekiant, jog minėtas „džiaugsmo pojūtis būtų atribotas nuo bet kokios supasaulėjimo raiškos, nuo tokio šventimo, kuris būtų priešingas (evangelinei) santūrumo, blaivumo ir neturto dvasiai“. Žinoma, šia pastaba Šventasis Tėvas, kuris neseniai paskelbė apaštalinį paraginimą „Evangelii gaudium“ („Evangelijos džiaugsmas“), nemano, kad tie, kurie praktikuoja brangias santūrumo, blaivumo ir neturto vertybes, negali būti laimingi ir džiaugtis gyvenimu. Pomėgis turtams, galios demonstravimui ar pokyliams neturi nieko bendro su sielovadine tarnyste ir tai svarbu netgi kardinolams bei popiežiams. Baigdamas laišką paskirtiesiems kardinolams popiežius Pranciškus taria paprastą „iki pasimatymo“ (it. „arriverderci“), kai vasario antroje pusėje jie rinksis į Romoje vyksiančią naujų Kardinolų kolegijos narių priėmimo konsistoriją. Šis susitikimas įvyks vasario 22 dieną, kai Bažnyčios liturginiame kalendoriuje minima Šv. Petro Sosto šventė. Sekdamas savo pirmtako popiežiaus emerito Benedikto XVI pavyzdžiu, Šventasis Tėvas ta proga į Vatikaną kviečia visus pasaulio kardinolus, kurių yra daugiau nei du šimtai: iš jų dabar 107 yra mažiau nei 80 metų ir vadinami pilnateisiais kardinolais elektoriais, nes gali dalyvauti potencialioje naujo Popiežiaus rinkimų konklavoje. Tame prieš konsistoriją vyksiančiame pasitarime vasario 20–21 dienomis, kaip pranešė popiežius Pranciškus, ypač bus susitelkta į aktualių šeimos klausimų svarstymą, žinant, kad šiai temai bus skirta ir rudenį vyksianti neeilinė Vyskupų Sinodo asamblėja.

Vatikano institucijų vadovai

Viešpaties Krikšto sekmadienį, sausio 12 dieną, po „Viešpaties Angelas“ vidurdienio maldos į Šv. Petro aikštę susirinkusiems piligrimams perskaitydamas būsimų kardinolų, atstovaujančių 12 šalių iš keturių kontinentų, pavardžių sąrašą, Šventasis Tėvas sakė, kad „naujieji Kardinolų kolegijos nariai reprezentuoja gilų ryšį tarp Romos Bažnyčios ir vietinių Bažnyčių“ (neatsitiktinai kiekvienam kardinolui priskiriama titulinė Romos miesto parapija). Pirmiausia jis išvardijo tuos nominuotus kardinolus, kurie vadovauja svarbiausioms Šventojo Sosto institucijoms ir yra artimiausi Popiežiaus padėjėjai – bendradarbiai: neseniai pradėjęs eiti Vatikano valstybės sekretoriaus pareigas 59 metų italas arkivyskupas Pietras Parolinas (Pietro Parolin), kuris Šventojo Sosto diplomatiniame korpuse darbuojasi jau nuo 1986 metų ir iki pastarojo posto, suteikto 2013-ųjų spalį, tarnavo apaštališkuoju nuncijumi Venesueloje, kardinolu paskirtas ir naujasis Vyskupų Sinodo generalinis sekretorius 72 metų italas arkivyskupas Lorensas Baldisveris (Lorenzo Baldisseri), kuris iki paskyrimo į dabartines pareigas 2013 metų rugsėjį, buvo Vyskupų kongregacijos sekretorius, o anksčiau irgi dalyvavo diplomatinėje tarnystėje – darbavosi apaštališkuoju nuncijumi Brazilijoje.


Tik alkdami Jėzaus tampame Jo verti

Kun. Vytenis Vaškelis

Šių metų sausio 16 dieną popiežius Pranciškus šv. Mišių homilijoje kalbėjo apie kai kurių dvasininkų moralinius nuopolius – Bažnyčią sukrėtusius skandalus, kurie šiuo metu nepraranda aktualumo... Jau homilijos antraštės žodžiai –„Dievo tautai duodame užnuodytą maistą“ – suponuoja mintį, kad kartais ganytojai Dievo žodžio tiesą savo netinkamo gyvenimo veiksmais apverčia aukštyn kojomis, nes, užuot besistengdami kuo labiau apsivilkti Jėzumi (žr. Rom 13, 14) ir giliau užsiangažuoti Jo bei Bažnyčios Magisteriumo mokymu, taip tapatinasi su pasauliu, kad pernelyg pasiduoda jo kunigaikščio pražūtingo melo įtakų kerams (žr. 1 Jn 3, 8).


Visi tebūna viena!

Iš kairės: Klaipėdos evagelikų
liuteronų klebonas Reinholdas Moras,
kan. Vilius Viktoravičius ir Klaipėdos
Kristaus Karaliaus parapijos klebonas
kun. Virgilijus Poškus

Sausio 18-ąją krikščioniškasis pasaulis pradėjo maldų už krikščionių vienybę savaitę. Ekumeninės pamaldos Lietuvoje vyko įvairiose vietose, kur gyvena įvairių krikščioniškų bendruomenių nariai: Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Šakiuose, Klaipėdoje. Šiandien išsamiau pasakojame apie ekumenines pamaldas Klaipėdoje.

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Klaipėdoje ekumeninės pamaldos vyko Šv. Brunono Kvetfurtiečio parapijos koplyčioje. Tos dienos popietę į Dievo namus rinkosi įvairių krikščioniškų konfesijų bendruomenių nariai, atstovai ir dvasininkai. Ekumeninėse pamaldose dalyvavo ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikai bei vadovai. Kartu už krikščionių vienybę meldėsi Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos klebonas kun. Reincholdas Moras, pamaldoms vadovavo Telšių vyskupo vikaras Klaipėdos kraštui, Klaipėdos dekanato dekanas, Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, bažnyčios klebonas kan. Vilius Viktoravičius, dalyvavo Telšių kunigų seminarijos rektorius kan. Viktoras Ačas, dvasios tėvas kun. Saulius Tomošaitis, Klaipėdos Kristaus Karaliaus parapijos klebonas kun. Virgilijus Poškus, kun. br. Evaldas Darulis OFM iš Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno koplyčios, Klaipėdos Šv. Brunono Kverfurtiečio parapijos klebonas kun. Stanislav Švaikovskij OFM Conv., Plikių Šv. Šeimos parapijos klebonas kun. Antanas Mačius, Klaipėdos Švč. Mergelės Marijos, Taikos Karalienės, parapijos diakonas Martynas Girininkas. Pamaldų metu giesmes vedė Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos choras, vadovaujamas Ingos Pakalniškienės, kartu giedojo visi pamaldų dalyviai.


Pastoracinė savaitė

Klierikai su Vilniaus arkivyskupijos
jaunimo centro darbuotojais

Po kalėdinės praktikos ir žiemos atostogų sausio 7 dieną Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos klierikai vėl susirinko į seminariją. Prieš prasidedant antrojo semestro paskaitoms, seminarijoje vyko pastoracinė savaitė. Ji prasidėjo apsilankymu Vilniaus Arkivyskupijos „Caritas“ priklausomų asmenų reintegracinėje bendruomenėje „Aš esu“. Čia seminarą klierikams vedė šios bendruomenės vadovas kun. Kęstutis Dvareckas. Jis pristatė priklausomybę kaip ligą ir aptarė į ją lydinčius rizikos veiksnius.


Bendrystė Mamų mokyklėlėje

Mamų mokyklėlės lankytojos su savo
atžalomis. Autorės nuotrauka

Jau treji metai, kaip spalio–gruodžio mėnesiais Telšių dekanato šeimos centre įsikuria Mamų mokyklėlė. Pernai ji veikė antradienio vakarais. Tai – viena iš centro vykdomo projekto ,,Sveikatos paletė šeimai“, kurį remia Telšių rajono savivaldybė, įgyvendinanti specialiąją visuomenės sveikatos programą, veiklų.

Pernai į Mamų mokyklėlę susirinko mamos su vaikučiais iki dvejų metų, pirmaisiais metais mamos vaikučius dar tebesupo įsčiose, o pastaruosius dvejus metus vaikučiai ne tik aktyviai kartu su mamytėmis mankštinosi, bendravo, tačiau vis mieliau ir drąsiau žaidė bei mokėsi bendrauti su bendraamžiais. Užsiėmimų metu jau įprastos mankštos, pokalbiai-diskusijos aktualiais vaikų auklėjimo bei ugdymo klausimais. Šis mokyklėlės sezonas pats turtingiausias savo veiklomis, nes jos ,,auga“ ir įvairėja kartu su vaikučiais.


„Soboro projektai“ sieks bažnyčiai sutvarkyti pritraukti ES paramą

Kauno meras Andrius Kupčinskas,
viešosios įstaigos „Soboro
projektai“ direktorius kun. Artūras
Kazlauskas ir bažnyčios
rektorius kun. Tomas Karklys

Sausio 12-ąją Kaune, Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje po Sumos šv. Mišių Kauno meras Andrius Kupčinskas ir viešosios įstaigos „Soboro projektai“ direktorius kun. Artūras Kazlauskas pasirašė steigimo sutartį. Viešosios įstaigos, kurią įsteigė Kauno miesto savivaldybė ir Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia, tikslas – pritraukti lėšų kultūros paveldo statusą turinčio objekto sutvarkymui.


Nuoga tiesa apie fotomenininko A. Žižiūno kūrybinių dirbtuvių būklę

Pranciška Regina Liubertaitė

Rašau sena, įsiėdusia tema apie sunkiai sergančio fotomenininko Algimanto Žižiūno kūrybines dirbtuves. Ši tema jau buvo kelta dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir internetiniame portale radikaliai.lt. Šiuo metu, po daugybės kanalizacijos avarijų, kai vamzdžiai kimšdavosi iš kiemo pusės, bet jokios pagalbos nebuvo įmanoma prisikviesti, tai – jau jokios kūrybinės dirbtuvės, kad ir kam jos priklausytų. Tai – lygiai tokia pat patalpa, kuri maždaug 10 metų nebuvo šildoma, kaip ir šalia esantys namo gyventojų sandėliukai. Patalpa nežmoniškai suniokota. Skirtumas tas, kad ji vis dar laikoma šildoma, nors radiatoriai nešyla, bet išrašomos didžiulės sąskaitos už tariamą šildymą. Parašai dėl šildymo nutraukimo ir vamzdžių nupjovimo buvo rinkti pusę metų ieškant namo gyventojų (į Lenkiją ir Izraelį nebuvau nuvykusi) ir buvo išsiųsti „Naujamiesčio būstui“, kuris tvirtina, kad jų negavo. Visa laimė, kad pasilikau kopijas. Norint atsisakyti šildymo, tektų nupjauti ir užvirinti vamzdį dviejose vietose, ir visas tas darbas kainuotų 500 Lt (amerikoniškas uždarbis, apie kurį svajotų ne viena bendrovė!), tik dabar jau principo reikalas, ar tikslinga apmokėti vamzdžių nupjovimą, kai už nešildomą patalpą permokėta suma tuos 500 Lt viršija galbūt keliasdešimt kartų, o nupjovus vamzdžius, jau nieko neįrodysi.


Išeivijos padangėje

Metinis susirinkimas

Adelaidės lietuvių Šv. Kazimiro
koplyčios sielovadininkas
kunigas Juozas Petraitis MIC

Australijos lietuvių organizacijų veikla po 65 metų gyvenimo išeivijoje susilpnėjo ir ne viena jau nustojo veikusi. Štai Adelaidėje savo veiklą dėl narių stokos sustabdė ramovėnai, šauliai, LAS (Lietuvos Atgimimo Sąjūdis), choras „Lituania“, teatras „Vaidila“, „Nemuno dukros“ ir kiti. Manau, kad ir kitose lietuvių kolonijose Australijoje kai kurios organizacijos dėl mažo narių skaičiaus nebepajėgia sudaryti valdybų ir savo veiklą nutraukia. Gaila, bet tokia yra gyvenimo tikrovė. Žinome, kad iš Lietuvos po nepriklausomybės paskelbimo 1990 m. kovo 11 d. nemažai lietuvių atvyko Australijon, bet galime ant pirštų suskaityti tuos, kurie surado lietuvių organizacijas ir jose dalyvauja.


Šventinės kūrybinės dirbtuvės

Kūrybinėse dirbtuvėse
lietuviai kuria rankdarbius

Gruodžio 15-ąją, trečiąjį Advento sekmadienį, rankdarbius mėgstančios lietuvės su vaikais rinkosi Bergeno (Norvegija) St. Paul mokykloje, kur vyko Kalėdinės dirbtuvėlės. Renginio sumanytoja – Bergene gyvenanti Ieva Diliūnienė, jį organizuoti pagelbėjo Bergeno lietuvių bendruomenė (BLB). 2011 metais susikūrusi ir toliau besikurianti iniciatyvių lietuvių grupė, atvira naujoms gražioms tautinėms iniciatyvoms, renginiams bei susitikimams.

Ievos įsteigta įmonė „Glederommet“ (vertimas iš norvegų k. – džiaugsmo kambarys, erdvė) rudenį pradėjo vykdyti savo veiklą: kūrybinio laisvalaikio organizavimą vaikams, suaugusiems ir neįgaliesiems. Šios Kalėdinės dirbtuvėlės buvo devintos iš eilės pačiai Ievai, tačiau pirmą kartą vyko lietuviškai (įmonės veikla labiau orientuota į norvegišką rinką, tad visi iki šiol pravesti rankdarbių kursai ir viešieji renginiai buvo skirti norvegams). Ieva labai džiaugiasi, galėdama pasiūlyti laisvalaikio pramogą ir lietuviams, nes neretai emigracijoje gyvenančių lietuvių poreikis kurti būna nuslopintas ir nepelnytai užgniaužtas. „Tačiau pats kūrybos procesas yra labai svarbus asmenybės augimui ir pasitikėjimui savimi. Tai padeda lengviau integruotis, atrasti savyje kūrybinį potencialą, jį išlaisvinti bei lengviau įveikti stresines situacijas“, – sako Ieva.


Lietuviškumo ugdymo akcija

Bergeno lietuvės liejo žvakes
dekoruodamos tautine simbolika

Norvegijoje, Bergene, Lietuvių bendruomenės Jaunimo lyga sausio 12-ąją, sekmadienį, kvietė išeivių jaunimą kartu paminėti Sausio 13-ąją. Renginio metu jaunimas susidomėjęs liejo žvakes bei turėjo galimybę jas dekoruodamas trispalvės spalvomis ir tautine simbolika išreikšti savo padėką bei pagarbą Tėvynės gynėjams. Renginio dalyviai, prisimindami Laisvės gynėjų dienos minėjimus lietuviškose mokyklose, džiaugėsi galėdami šią tradiciją pratęsti ir gyvendami už Lietuvos ribų.


Pirmininkavimo ES pabaiga Prahoje pažymėta bareljefo lietuvių tautos patriarchui atidengimu

Prie atminimo lentos lietuvių
tautos patriarchui, daktarui Jonui
Basanavičiui Prahos Vinohradų rajone

Keletą metų trukusį Lietuvos ambasados, lietuvių skulptorių ir čekų akademikų bendradarbiavimą gruodžio 10 dieną vainikavo prestižiniame Prahos Vinohradų rajone atidengta atminimo lenta čia gyvenusiam lietuvių tautos patriarchui, daktarui Jonui Basanavičiui.

Skulptorių Svajūno Jurkaus, Sergėjaus Plotnikovo ir architekto Vlado Balsio atminimo lenta, su joje atgijusiu lietuvių vedliu į nepriklausomybę, Čekijos sostinėje atidengta neatsitiktinai. Būtent Prahoje 1883 metais J. Basanavičius parengė pirmąjį lietuvybę kursčiusio kultūros žurnalo „Aušra“ numerį ir parašė žymiąją jo prakalbą, tapusią lietuvių tautinio atgimimo manifestu.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija