Lietuvos
kultūros
galerija

Kronika

Skulptoriaus kryžius paženklino koplyčią

Skulptorius Liudvikas Ivaškevičius prie savo pagaminto kryžiaus, žyminčio Pranciškonų vienuolyno koplyčią

Kryžių pašventino kun. Astijus Kungys OFM

Sausio 31-osios, penktadienio, vakarą Kaune,  Šv. Jurgio (Pranciškonų) bažnyčioje, buvo aukojamos šv. Mišios, kurių koncelebracijai vadovavo pranciškonų provincijolas kun. Astijus Kungys OFM, dalyvavo kunigai pranciškonai Tomas Žymantas, Antanas Blužas ir Paulius Saulius Bytautas. Tą vakarą šv. Mišiose dalyvavo didelis būrys merginų ir vaikinų iš Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Kretingos, Telšių, Jonavos, susirinkusių į metinį Lietuvos pranciškoniškojo jaunimo susitikimą.

Po šv. Mišių Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas kun. S. P. Bytautas OFM pakvietė visus procesijoje su žvakėmis eiti prie šalia esančio Pranciškonų vienuolyno, kurio antrajame  aukšte yra koplyčia. Ši beveik 20 metų veikianti koplyčia buvo be jokio ją žyminčio ženklo – kryžiaus. Dabar tas kryžius atsirado, ir, kaip sakė gvardijonas, jį reikia pašventinti, kad šis tarnautų iki pasaulio pabaigos. Skulptoriaus Liudviko Ivaškevičiaus pagamintą kryžių pašventino provincijolas kun. A. Kungys OFM. Susirinkusieji padėkojo kryžiaus autoriui, o provincijolas – ir apkabino, sakydamas, jog ir jo tėvelis buvo Liudvikas.

Kaip „XXI amžiui“ sakė kun. S. P. Bytautas OFM, iš tiesų buvo nesmagu, kai tiek laiko koplyčia neturėjo ją ženklinančio kryžiaus. Šiokiadienių vakarais čia aukojamos šv. Mišios ir pirmąkart į jas atėję žmonės dažnai ieškodavo, kurioje vietoje koplyčia yra. Todėl gvardijonui jau seniai kilo mintis prie įėjimo į pastatą, kuriame yra koplyčia, pastatyti kryžių. Jis susipažino su skulptoriumi L. Ivaškevičiumi, o tada ir kilo mintis jo paprašyti padaryti koplyčią ženklinantį kryžių. Skulptorius mielai sutiko šį darbą  atlikti. Teko tik nuspręsti, kaip geriau tą kryžių pritaikyti šioje vietoje, kur šalia įėjimo yra niša. „Medžiagą radau vieno bičiulio namuose, dar šiek tiek padovanojo vienas verslininkas, abu suprato reikalą ir pinigų už medžiagą neprašė, – sakė L. Ivaškevičius. – Tačiau ilgiausiai užtruko galvojimas, kaip daryti, kad tai būtų originalus mano darbas, o ne kieno nors kopija, kad kuris nors skulptorius, mane sutikęs, nepriekaištautų, jog jo darbą nukopijavau. Kai nieko nesugalvoji, prašai Dievo, kad įkvėptų minčių ir padėtų, ir tada iškart ateina mintis, ką daryti.“ Dar praėjusiųjų metų rugsėjį buvo pagamintas kryžius, o paskui dar kelias savaites užtruko, kol jis buvo papuoštas Kristaus kančios ženklu. Ir štai dabar Pranciškonų vienuolyno koplyčią ženklina kryžius, kurį padariusio skulptoriaus L. Ivaškevičiaus sakralinių darbų dar yra Vosiliškyje (Raseinių r.), Balninkuose  (Molėtų r.), keletą turi privatūs asmenys.

Romas BACEVIČIUS

Jono IVAŠKEVIČIAUS nuotraukos

© 2014 „XXI amžius“