Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Oazė
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Išėjo garsaus vėliavininko dukra

Antra Vincė Karosienė

Iš nenuilstančios Lietuvos laisvės kovų dalyvės, sesers Nijolės Sadūnaitės sužinojome, jog vasario 3 dieną Vilniuje mirė žinoma mokslininkė, fizikos mokslų daktarė Antra Vincė Karosienė. Ji buvo legendinio vėliavininko ir aktoriaus, Lietuvos patrioto, savanorio Vinco Steponavičiaus, prieš 95 metus pirmą kartą Vilniaus Gedimino pilies bokšte iškėlusio trispalvę, dukra.

Kovo 23-ąją A. V. Karosienei būtų sukakęs gražus deimantinis jubiliejus. Ji gimė 1939 metais Kaune. 1961-asiais baigė studijas Vilniaus universiteto Fizikos fakultete, buvo garsaus mokslininko, prof. Jono Grigo bendrakursė. 1969 metais apgynė mokslo laipsnį atomo kvantinės mechanikos teorijos klausimu, daug metų dirbo Lietuvos fizikos ir astronomijos institute, paskelbė mokslinių straipsnių atominių spektrų teorijos temomis.

A. V. Karosienės motina – garsi aktorė Antanina Leimontaitė (1906–1969), sukūrusi daugelį įsimintinų vaidmenų Lietuvos valstybės teatre, o 1940–1968 metais – Vilniaus akademiniame dramos teatre. Vincės tėvelis – Vincas Steponavičius (1898–1958) – irgi buvo žymus aktorius, prieškaryje garsinęs šalies vardą ne tik Tėvynėje, bet ir už jos ribų. 1919 metų sausio 1-ąją, drauge su būreliu Lietuvos karių savanorių, vadovaujamų karininko Kazio Škirpos, pirmą kartą Vilniaus Gedimino pilies bokšte iškėlė trispalvę vėliavą. Sovietiniais laikais ištremtas į Vorkutą, o grįžus okupuotoje Lietuvoje jam buvo užvertos bet kokios galimybės užsiimti meno ar kita kūrybine veikla.

Pasak seselės Nijolės, Vincutė nuo pat jaunystės dienų kaip ir jos tėvelis buvo aktyvi kovotoja už teisingumą, net ir tais sunkiausiais priespaudos metais savo šeimoje nuolat ugdė ir puoselėjo nepriklausomos Lietuvos idealus. Mūsų laikraščio skaitytojai turbūt pamena A. V.Karosienės rašinius „XXI amžiuje“ apie jos pastangas ir kryžiaus kelius siekiant susigrąžinti savo tėvo Vinco Steponavičiaus daug metų kauptą dailės kūrinių kolekciją, kurią 1951-aisiais, stalinistinio teroro laikais, iš jo konfiskavo tarybų valdžia.

Nuo 1989 metų perėjusi ištisą įvairiausių teismų maratoną, A. V. Karosienė patyrė nuožmų šios iki šiol nepertvarkytos sistemos pasipriešinimą ir teisinį nihilizmą. 27 paveikslai, tarp jų ir garsusis XVI amžiaus italų dailininko Antonio Kampio šedevras „Trys Marijos prie Kristaus kapo“, taip ir liko nesugrąžinti tiesioginei kolekcininko Vinco Steponavičiaus turtą paveldėtojai. „Ką gi, mažas žmogus ir dabartinėje, vadinamoje nepriklausomoje Lietuvoje, neturi jokių teisių. Liūdna, tačiau mūsų Konstitucija irgi tėra deklaratyvi, kaip ir sovietinė“, – nusivylusi korumpuota laisvos Lietuvos teismų bei valdžios sistema prieš mirtį viešoje erdvėje prasitarė A. V. Karosienė.

Amžinojo poilsio Antra Vincė Karosienė atgulė vasario 5-ąją Antakalnio kapinėse, šalia savo tėvų.

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

© 2014 „XXI amžius“