Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Oazė
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Širdies chirurgijos pradininkas

Prof. dr. Algimantas Jonas Marcinkevičius

Vasario 19 dieną, eidamas 93-iuosius metus, po ilgos ir sunkios ligos mirė žinomas kardiochirurgas, širdies chirurgijos ir organų transplantacijos pradininkas Lietuvoje prof. dr. Algimantas Jonas Marcinkevičius. Jis sukūrė širdies ir kraujagyslių chirurgų mokyklą, pirmasis Lietuvoje operavo daugelį širdies ydų, protezavo širdies vožtuvus, rekonstravo širdies vainikines arterijas, pašalino aortos krūtininės dalies aneurizmą. Dar 1964 metais A. J. Marcinkevičius atliko pirmąsias Lietuvoje atviras širdies operacijas naudodamas hipotermiją ir dirbtinę kraujotaką, 1987 metais vadovavo pirmajai Lietuvoje širdies persodinimo operacijai.

Batsiuvys, kolūkio sąskaitininkas, kunigas

A†A kun. jubil. Bronius Žilinskas (1923 11 08–1960 04 13–2014 02 17)

Kun. Bronius Žilinskas

Vasario 17 dieną Panevėžyje mirė kun. jubil. Bronius Žilinskas. Kun. B. Žilinskas gimė 1923 m. lapkričio 8 d. Zarasų rajone, Bajorėlių kaime, Salako parapijoje, neturtingų valstiečių šeimoje. Augo septynių vaikų šeimoje su penkiais broliais ir seserimi, buvo pirmasis gimęs iš našliu likusio tėvo antrosios santuokos.

1935 metais baigęs Ramoniškių pražios mokyklą, tais pačiais metais mokslus tęsė Salako šešių skyrių mokykloje, kurią baigė 1937 metais. Dėl nepritekliaus negalėdamas mokytis gimnazijoje, dirbo su tėveliais ūkyje ir mokėsi privačiai. Šitaip pasiruošęs 1942 metais įstojo į Kauno suaugusiųjų gimnazijos septintą klasę, dirbo batsiuviu, kartu mokėsi, ruošdamasis studijuoti kunigų seminarijoje. 1944 metais baigė Kauno suaugusiųjų vakarinę gimnaziją, bet, mirus tėvui, turėjo grįžti į gimtinę ir dirbti tėvų ūkyje. Prasidėjus kolektyvizacijai, 1948–1951 metais jis buvo kolūkio sąskaitininkas. 1951 metais išvykęs į Vilnių, jis įsidarbino ateljė „Batas“ batsiuviu ir ten dirbo ketverius metus. Išgarsėjęs kaip nagingas meistras, jis siuvo batus ir Panevėžio vyskupui Kazimierui Paltarokui (1875–1958), sovietmečio sąlygomis laukdamas palankios progos studijuoti kunigystę Kauno kunigų seminarijoje. Studijas joje pradėjo 1955 metais. 1960 m. balandžio 14 d. vyskupo Julijono Steponavičiaus įšventintas kunigu. Kartu buvo įšventinta dar 13 kunigų. Pirmąsias padėkos šv. Mišias jis aukojo Vilniaus Aušros Vartų koplyčioje pirmąją Šv. Velykų dieną, kitą dieną jo Primicijos surengtos Salake.

Skleidęs tautiškumo, lietuvybės ir tikėjimo šviesą

Rūta Averkienė

Kun. A. Petrulio minėjimo Marcinkonyse dalyviai

Praėjusiais metais minėjome 140-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro, kunigo, nenuilstančio švietėjo, tautiškumo dvasios, lietuvybės ir tikėjimo šviesos skleidėjo, lietuviškų mokyklų ir draugijų steigėjo Alfonso Petrulio gimimo metines. Šis iškilus dvasininkas per savo neilgą gyvenimą visur, kur tik Dievo duota jam buvo darbuotis, paliko neabejotinai ryškų pėdsaką tų vietovių istorijoje bei didelę pagarbą vietinių žmonių širdyse. Nors neilgai, tik trejus metus, dirbęs Marcinkonių parapijoje, tokį pėdsaką jis paliko ir šio kaimo istorijoje.

Atminimo lenta poetui – pagarba atsparumo misijai

Vasario 17-osios vidurdienį Kaune, prie Laisvės al. 101 namo, buvo atidengta lenta poetui, vertėjui, mokytojui Vaclovui Šiugždiniui. Susirinko nemažas būrelis pažinojusių ir gerbiančių nusipelniusį žmogų. Tai buvo žmogus, žodžiu ir raštu drįsęs pasipriešinti sovietiniam ideologiniam smurtui, kultūroje išreikšta savimone pristatęs tiek savo patriotines nuostatas, tiek garsiuosius prancūzų poetus, ypač prancūziškai savo filosofinį palikimą pasauliui palikusį garsųjį lietuvių kilmės poetą Oskarą Miloszą-Milašių. Kaip sakė renginio vedėjas, Kauno savivaldybės Kultūros skyriaus renginių koordinavimo poskyrio vyriausiasis specialistas Vilius Kaminskas, čia susirinkę žmonės, bendravusieji su mokytoju, įrodo, kad „mokytojas yra brangus prabėgus 25 metams po jo mirties“.

Išėjo garsaus vėliavininko dukra

Antra Vincė Karosienė

Iš nenuilstančios Lietuvos laisvės kovų dalyvės, sesers Nijolės Sadūnaitės sužinojome, jog vasario 3 dieną Vilniuje mirė žinoma mokslininkė, fizikos mokslų daktarė Antra Vincė Karosienė. Ji buvo legendinio vėliavininko ir aktoriaus, Lietuvos patrioto, savanorio Vinco Steponavičiaus, prieš 95 metus pirmą kartą Vilniaus Gedimino pilies bokšte iškėlusio trispalvę, dukra.