Patariamasis kardinolų balsas
Mindaugas BUIKA
Geresnio finansų tvarkymo siekimas
Artėjant popiežiaus Pranciškaus pontifikato pirmųjų metinių minėjimui ir vertinant ne tik Šventojo Tėvo mokymą, bet ir organizacines iniciatyvas Katalikų Bažnyčios, ypač Romos kurijos, valdymo atnaujinimui, su dideliu susidomėjimu stebimi jo pernai įkurtos patariamosios Kardinolų tarybos posėdžiai. Šios tarybos, sudarytos iš aštuonių kardinolų, atstovaujančių Bažnyčiai visuose kontinentuose, trečiasis susitikimas (ankstesni vyko spalio ir gruodžio mėnesiais) buvo surengtas Vatikane vasario 1719 dienomis. Šiame susitikime kartu su Kardinolų tarybos nariais dalyvaujant pačiam popiežiui Pranciškui ir jo valstybės sekretoriui kardinolui Pietrui Parolinui (Pietro Parolin), pirmiausia buvo išklausyta neseniai sudarytos ekspertų komisijos Šventojo Sosto ekonominės ir administracinės struktūros pagerinimui (COSEA) ataskaita. Ta komisija, kuriai paskirtas vadovauti Maltos ekonomistas Džozefas Zara (Joseph Zahra), siekia išanalizuoti susidariusią padėtį ir pateikti kai kuriuos racionalizavimo pasiūlymus, kad Vatikano savivaldos institucijų, ypač Apaštalų Sosto paveldo administracijos (APSA), veikla būtų rūpestingiau planuojama, išvengiant bereikalingo finansinių resursų eikvojimo ar net galimo piktnaudžiavimo jais, taip sukuriant didesnį veiklos skaidrumą, kuris atitiktų šiuolaikinius reikalavimus. Juk įkurti COSEA komisiją Šventąjį Tėvą paskatino prieš pusmetį kilęs skandalas, kai buvo suimtas minėtos Apaštalų Sosto paveldo administracijos finansus tvarkęs monsinjoras Nunzijus Skaranas (Nunzio Scarano) dėl bandymo slapta persiųsti iš Šveicarijos į Italiją 20 milijonų eurų sumą pasinaudojant APSA sąskaitomis. Galima priminti, kad ši dar popiežiaus Pauliaus VI 1967 metais įkurta institucija valdo Vatikanui priklausančią nuosavybę, iš kurios pajamų (pvz., nekilnojamo turto nuomos) palaikoma kitų Romos kurijos struktūrų veikla.
Tris dienas vykusiuose posėdžiuose Kardinolų taryba išklausė kitos popiežiaus Pranciškaus neseniai sudarytos komisijos, skirtos Religinių reikalų instituto (IOR), žinomo ir Vatikano banko vardu, darbo optimizavimui ataskaitą. Ši Vatikano kardinolo Rafaelės Farinos (Raffaele Farina) vadovaujama komisija nagrinėja prieštaringą IOR teisinę padėtį (ar gali Bažnyčia užsiiminėti bankininkyste?) ir pačią finansinę veiklą, siekiant, kad bendrame organizacinių reformų procese Vatikano bankas labiau atitiktų tikrąją Katalikų Bažnyčios ir Šventojo Sosto misiją. Prisimenant daugiau nei trijų dešimtmečių senumo bankininkystės prieštaringumų istoriją, kai IOR vadovavo lietuvių kilmės JAV arkivyskupas Paulius Marcinkus, bei vėlesnį (20092012 metų) skandalingos galimo pinigų plovimo bylos tyrimą, dėl kurio buvo priverstas atsistatydinti IOR vadovas italas bankininkas Etorė Tedeskis (Ettore Gotti Tedeschi), aiškiai juntamas atnaujinimo poreikis. Iš tikrųjų reikia ryžtingai siekti, kad tiek Visuotinės Bažnyčios, tiek ir Vatikano piniginių reikalų tvarkyme daugiau neliktų nerimą keliančių tamsių dėmių. Aptardamas galimas reformas šioje srityje, duotame interviu žiniasklaidai Kardinolų tarybos koordinatorius Tegusigalpos (Honduras) arkivyskupas salezietis kardinolas Oskaras Rodrigesas Maradiaga (Oscar Rodriguez Maradiaga) sakė, jog Vatikanui galbūt reikalingas atskiras finansų sekretoriatas (ministerija), siekiant, kad tie dalykai būtų sutelkti į vienas rankas su aiškia atsakomybe.
Permainoms reikia įžvalgumo ir kantrybės
Dabar finansai įskaidyti tarp įvairių dikasterijų: mes turime APSA, Šventojo Sosto ekonominių reikalų prefektūrą, Vatikano miesto savivaldą (su atskiru biudžetu), pagaliau prieštaringąjį IOR, kalbėjo kardinolas O. Rodrigesas Maradiaga. Todėl svarstome, kad galėtų būti vienas asmuo, už viską (finansų tvarkymo srityje) atsakingas. Anot jo, tokiam galimam finansų sekretoriatui dėl jo svarbos turėtų vadovauti kardinolas, turintis patyrusius pagalbininkus, tarp kurių būtų ir pasauliečiai ekonomistai. Šiais Vatikano finansų tvarkymo reikalais išklausiusi minėtų komisijų ataskaitas Kardinolų taryba jokio sprendimo nepriėmė. Kadangi ji yra patariamoji struktūra, tai pasiūlymus dėl administravimo reformos perdavė popiežiui Pranciškui, kuris pats juos turi apžvelgti, daryti išvadas ir priimti galimus sprendimus. Po spalį vykusio pirmojo Kardinolų tarybos susitikimo debatų buvo paskelbtas popiežiaus Pranciškaus sprendimas ateinantį rudenį sušaukti neeilinę Vyskupų Sinodo asamblėją, skirtą šeimos problemoms. Po gruodžio pradžioje įvykusio antrojo Kardinolų tarybos susitikimo, kuriame nagrinėti dvasininkų seksualinių nusikaltimų (ypač pedofilijos) klausimai, Šventasis Tėvas įkūrė specialią Vaikų apsaugos komisiją, kuri turi rūpintis seksualinio išnaudojimo aukų pastoracine globa, koordinuodama Romos kurijos, nacionalinių arkivyskupijų ir vienuolijų vyresniųjų bendradarbiavimą. Dėl šios iniciatyvos aktyviausiai veikęs minėtos Kardinolų tarybos narys, Bostono (JAV) arkivyskupas kapucinas kardinolas Šionas OMalis (Sean OMalley) tai pristatydamas sakė, kad, siekiant stiprinti vaikų globą ir seksualinio piktnaudžiavimo prevenciją, bus kuriamos švietėjiškos programos, atitinkamai rengiant seminaristus ir katechetus bei bendradarbiaujant su civiline valdžia tiriant nustatytus nusikaltimus.
Aptardamas tolesnius patariamosios Kardinolų tarybos darbus (kiti jos susitikimai numatyti balandžio 28 dienai, netrukus po popiežių Jono Pauliaus II ir Jono XXIII kanonizacijos, ir liepos 14 dienoms) kardinolas O. Rodrigesas Maradaga duotame interviu prancūzų katalikų laikraščiui La Croix sakė apie didesnio dėmesio pasauliečių vaidmeniui svarbą. Jo nuomone, reikėtų įkurti autoritetingą Pasauliečių kongregaciją, kaip dabar Vatikane veikia Vyskupų, Kunigų ir Vienuolių reikalų kongregacijos. Kadangi pasauliečiai sudaro didžiąją Bažnyčios narių dalį, jų veikla turėtų būti svaresnė, nors dabar Vatikane esanti Popiežiškoji pasauliečių taryba turi gana ribotus teisinius įgaliojimus. Anot kardinolo, siūlomoje Pasauliečių kongregacijoje kaip padalinys galėtų veikti Šeimos taryba, kuriai vadovautų sutuoktinių pora. Jeigu įvyktų tokia reforma, galima būtų atsisakyti ir dabar veikiančios atskiros Popiežiškosios šeimos tarybos, sumažinant bendrąjį Šventojo Sosto institucijų skaičių taupant lėšas, skirtas jų išlaikymui. Taigi, patariamoji Kardinolų taryba gana intensyviai darbuojasi svarstydama Šventojo Sosto institucijų reorganizavimo ir efektyvumo didinimo galimybes dabartinio Visuotinės Bažnyčios poreikių kontekste. Struktūrinėms platesnės apimties permainoms reikia gilesnio įžvalgumo ir kantrybės, pripažįsta kardinolas O. Rodrigesas Maradiaga. Ateityje tikimasi naujos popiežiaus Pranciškaus apaštalinės konstitucijos dėl Romos kurijos darbo paskelbimo, panašaus į dabar šią veiklą tvarkantį 1988 metų popiežiaus Jono Pauliaus II dokumentą Pastor Bonus, kuriame išdėstyti visų Vatikano institucijų įgaliojimai.
P. S. Kaip pranešė Vatikano radijas, vasario 24 dieną paskelbtas popiežiaus Pranciškaus apaštalinis laiškas Fidelis dispensator et prudens, kuriuo, atsižvelgdamas į kardinolų rekomendacijas, jis įkūrė naujas Vatikano struktūras, kurios turės prižiūrėti Šventojo Sosto ekonominius ir administracinius reikalus. Šiuo potvarkiu įkurta Ekonomikos taryba, kuri siūlys orientyrus minėtose srityse ir kurią sudarys 15 asmenų: aštuoni kardinolai, arba vyskupai, atspindintys Bažnyčios visuotinumą, ir septyni pasauliečiai, pripažinti ekspertai ekonomikos srityje. Šventasis Tėvas įkūrė naują Romos kurijos dikasteriją, pavadintą Ekonomikos sekretoriatu, kurio kompetencijai priklausys visų Šventojo Sosto institucijų ekonominiai reikalai, personalo tvarkymas ir viešieji pirkimai. Ekonomikos sekretoriato pirmuoju vadovu (prefektu) paskirtas Sidnio (Australija) arkivyskupas kardinolas Džordžas Pelas (George Pell). Popiežius Pranciškus dar paskirs generalinį revizorių, kuris turės teisę atlikti visų Šventojo Sosto ir Vatikano miesto institucijų auditą.
© 2014 XXI amžius
|