Lietuvos
kultūros
galerija

Etnografija

Žemaičių Kalvarijos kalnai – iš Gavėnios giesmių

Renginio Klaipėdos Etnokultūros centre dalyviai (iš kairės): kun. Saulius Stumbra, centro direktorė Nijolė Sliužinskienė, edukacinės veiklos koordinatorė Margarita Macijauskienė ir Žalpių giesmininkai

KLAIPĖDA. Balandžio 5-osios, šeštadienio, popietę į Etnokultūros centrą jau penketą metų gyvuojantis renginių ciklas „Tradiciniai giedojimai“ sukvietė giedoti Žemaičių Kalvarijos kalnus. Giedojimui vadovavo svečiai iš Kelmės rajono, Žalpių etnografinis ansamblis, vadovaujamas Danutės Anankaitės.

Renginio vedėjas ir „Tradicinių giedojimų“ idėjos bendraautorius kun. Saulius Stumbra džiaugėsi, jog kasmet susirinkdami giedoti Kalnų, turime unikalią progą girdėti skirtingų Žemaitijos regionų, parapijų giedojimo tradicijas. Žemaitija ir visa Lietuva dėkinga vyskupui Jurgiui Tiškevičiui, kuris 1637–1639 metais Gardų kalnuose pastatė bažnyčią ir įkūrė 19 koplyčių, arba 20 vietų, Kryžiaus kelią, o pačią vietovę pervadino Naująja Jeruzale, kuri kiek vėliau pavadinta Žemaičių Kalvarija. Vyskupas iš Jeruzalės parsivežė žemės, matavo žingsniais atstumą, kiek nuėjo Išganytojas nuo vienos kančios vietos iki kitos Jeruzalėje, ir barstė šį kelią parsivežta žeme.

Kokia gi yra Žemaičių Kalvarijos kalnų giesmių kilmė? Vyskupas Motiejus Valančius „Žemaičių vyskupystėje“ teigia, kad vyskupas Jurgis Tiškevičius pavedęs vienam iš kunigų parašyti maldų ir giesmių, kurias galėtų žmonės giedoti vaikščiodami Kalnus. Jurgis Lebedys teigė, jog giesmės Žemaičių Kalvarijos kalnams buvo rašomos specialiai. Žemaičių Kalvarijos kalnų šermeninės giesmės susiformavo iš Gavėnios metu giedamų giesmių, kurias tarp žmonių populiarino Žemaičių Kalvarijos domininkoniškoji rožančiaus brolija, Žemaičių vyskupijoje veikusi Šv. Juozapo Arimatiečio ir Šv. Nikodemo brolijos, Šv. Pranciškaus tretininkai, o ypač keliaujantys elgetos muzikantai, špitolininkai ir „maldanumių“ gyventojai. Žemaičių Kalvarijos kalnams skirtų maldų ir giesmių tekstai (išskyrus trijų Baigiamųjų), kaip rodo tyrimas, nėra specialiai šiai vietovei ar šermenims Žemaitijoje parašyti, bet paimti iš jau anksčiau pasirodžiusių lenkiškų giesmynų, kurie buvo naudojami per Gavėnią ar laidotuves.

Kalnų giedojimo tradicija palaikoma ir gaivinama visoje Žemaitijoje, ne tik per šermenis, bet ir Gavėnios metu, susirinkus giminėms, kaimynams ar parapijos bendruomenei melstis, giesmėje apmąstant Viešpaties kančios kelią. Gražu, kai iš naujo atrastos tikėjimo tradicijos gaivinamos ir palaikomos namuose – namų Bažnyčioje.

Vakarui baigiantis skambėjo ne tik padėkos žodžiai giesmininkams iš Žalpių, bet ir kvietimas renginio dalyviams Didįjį Penktadienį kartu su visais Klaipėdos tikinčiais dalyvauti Kryžiaus kelyje miesto gatvėmis.

Kun. Saulius Stumbra

© 2014 „XXI amžius“