2014 m. balandžio 11 d.    
Nr. 15
(2086)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija


XXI Amžius


Projekto rubrikos: „Kronika“, „Penktadienio pokalbiai“,
„Išnašos“, „Laikas ir žmonės“, „Atmintis“, „Paveldas“, „Etnografija“,
„Kristijono Donelaičio metai“, „Iš laiškų“, „Retro“.


Etnografija

Kaip verbos vasaros žiedais suspindi

Daiva Červokienė

Čekoniškių verbų pynėjų ansamblio
„Cicha Nowinka“ narės, antra
iš dešinės – Teresa Michalkevič,
antroje eilėje – ansamblio
vadovė Janina Norkūnienė

Verba – vienas iš artėjančių Velykų simbolių. Verbų sekmadienio rytą lietuviai į bažnyčią nešdavo šventinti kadugio ir blindės šakelių, Vilniaus krašte – ir dailias iš džiovintų žolynų padarytas verbas. Pastaraisiais metais daug kam jos tapo tarsi Lietuvos simboliu. Sunku patikėti, kad dauguma šių verbų rišėjų gyvena keliuose nedideliuose kaimeliuose šalia Vilniaus.  Čekoniškėse (Vilniaus r.) prieš 20 metų verbas rišančios moterys susibūrė į ansamblį, jau 14 metų kaime veikia Verbų ir buities seklyčia, supažindinanti su šio krašto tradicijomis, papročiais ir kultūra. Joje  eksponuojamos įvairių dydžių ir savitų formų – volelinės, plokščiosios, rykštelinės, figūrinės ir kitokios, – Vilniaus kraštui būdingos verbos.


Etnografija

Žemaičių Kalvarijos kalnai – iš Gavėnios giesmių

Renginio Klaipėdos Etnokultūros
centre dalyviai (iš kairės):
kun. Saulius Stumbra, centro
direktorė Nijolė Sliužinskienė,
edukacinės veiklos koordinatorė
Margarita Macijauskienė
ir Žalpių giesmininkai

KLAIPĖDA. Balandžio 5-osios, šeštadienio, popietę į Etnokultūros centrą jau penketą metų gyvuojantis renginių ciklas „Tradiciniai giedojimai“ sukvietė giedoti Žemaičių Kalvarijos kalnus. Giedojimui vadovavo svečiai iš Kelmės rajono, Žalpių etnografinis ansamblis, vadovaujamas Danutės Anankaitės.

Renginio vedėjas ir „Tradicinių giedojimų“ idėjos bendraautorius kun. Saulius Stumbra džiaugėsi, jog kasmet susirinkdami giedoti Kalnų, turime unikalią progą girdėti skirtingų Žemaitijos regionų, parapijų giedojimo tradicijas. Žemaitija ir visa Lietuva dėkinga vyskupui Jurgiui Tiškevičiui, kuris 1637–1639 metais Gardų kalnuose pastatė bažnyčią ir įkūrė 19 koplyčių, arba 20 vietų, Kryžiaus kelią, o pačią vietovę pervadino Naująja Jeruzale, kuri kiek vėliau pavadinta Žemaičių Kalvarija. Vyskupas iš Jeruzalės parsivežė žemės, matavo žingsniais atstumą, kiek nuėjo Išganytojas nuo vienos kančios vietos iki kitos Jeruzalėje, ir barstė šį kelią parsivežta žeme.


Kronika

Teatro erdvę virpino dainos

Bronius VERTELKA,

Nijolė GUMBINIENĖ

Scenoje – Ruandos atstovai,
dainavę lietuviškai

PANEVĖŽYS. Aukštaitijos sostinės Muzikiniame teatre kovo 13-ąją vyko penktasis respublikinis dainų konkursas „Dainų pavasaris“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės dienai ir Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms paminėti bei Panevėžiui – Lietuvos kultūros sostinei. Jį organizavo Panevėžio Margaritos Rimkevičaitės technologinės mokyklos bendruomenė.


Kronika

Jaunimo komandų „pasižvalgymai“ po profesijų pasaulį

Rūta Averkienė

Geriausia komanda tapo Varėnos
„Ąžuolo“ gimnazijos „Myliukai“

VARĖNA. Čia praūžė 17-asis, kasmet vis didesnio susidomėjimo sulaukiantis jaunimo renginys „Maišatynė“, didžiausia, smagi šv. Valentino dienai skirta jaunimo šventė-konkursas, kurio metu Varėnos rajono mokyklų mokiniai išradingai varžosi dėl geriausiųjų titulo. Šiemet konkursas vyko dvi dienas ir jame dalyvavo šešios komandos: Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos komanda „Myliukai“ (vadovės – Renata Bakulienė ir Tatjana Žilinskienė), Varėnos „Ryto“ progimnazijos komanda „Širdukai“ (vadovė – Angelė Malinovskienė), Marcinkonių jaunimo klubas „Spiečius“ (vadovė – Rimutė Avižinienė), Varėnos kultūros centro Merkinės filialo komanda „Obuolys“ (vadovė – Jurgita Česnulevičienė), Matuizų vidurinės mokyklos komanda „Romantikai“ (vadovė – Daiva Kielienė) ir Varėnos miesto jaunimo komanda „Pamestinukai“, vadovaujama Žydrūnės Mortūnaitės.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija