Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Lietuvos musulmonų pavasario šventėje skambėjo ir Krymo totorių himnas

Moterys atėjo apsirengusios tautiniais rūbais

Ant stalo – totoriški akcentai

Kovo 22 dieną Vilniaus karininkų Ramovėje vyko nuotaikingas ir pavasariškas Lietuvos totorių organizuotas renginys Nav Ruz. Tai – naujai užgimusi ir Lietuvos totorių anksčiau nelaikyta tradicine švente, tačiau ji švenčiama plačiai pasaulyje ir siejama su ikiislamiškomis tradicijomis. Šventės akcentas yra svajonių medis, ant kurio šventės dalyviai riša kaspinėlius ir sugalvoja norus. Šis medis, kaip paaiškino apie tradicijas pasakoję musulmonai, Europoje „persislinko“ į Kalėdas, ir tapo keistu simboliu vidury žiemos, nors islamo kraštuose jis puošiamas būtent per pavasario lygiadienį. Visos šventės metu buvo kalbama trimis kalbomis – lietuvių, rusų ir turkų. Tokios tolerancijos turėtų mokytis kiekvienas lietuvis, ypač politikas, nes Tautinių mažumų įstatymas, kuris leistų lengviau kvėpuoti ir Lietuvos musulmonams, kaip naujoji įstatymo tolerantiškoji redakcija mažumoms niekaip nepasiekia Seimo posėdžių salės.

Folkloro ansambliui atlikus Krymo totorių himną, tapo aišku, ir jog jie mato šį regioną kaip atskirą ir savitą. Buvo iškelti šalikai su Krymo paveikslėliu.

Iš pasisakymų paaiškėjo, jog labiausiai totorių kultūrą Lietuvoje remia ne pati Lietuva, tačiau Turkijos ambasada, kuri finansuoja Korano, religinių knygų leidybą. Kad Turkijos ambasada tikrai dirba Lietuvos totorių labui, teko įsitikinti gavus keletą garsaus turko filosofo Giuleno knygą ir jo garbei skirtos konferencijos pranešimų rinkinį nemokamai.

Šventėje dalyvavo ne tik totoriai, bet ir uzbekai, azerbaidžaniečiai, turkai, matėsi ir moterų, merginų, vyrų iš kitų islamo šalių. Moterys atėjo apsirengusios pagal griežtas islamo pasaulio taisykles, dengė galvas juodomis skarelėmis, tačiau apsivilko šventinius rūbus.

Tautų ir kultūrų įvairovė netgi bendroje islamo pasaulyje švenčiamoje ikiislamiškos kultūros laikus siekiančioje Nav Ruz šventėje buvo tokia nuostabi, kad kalbinti totoriai ir kitų tautų atstovai teigė esantys sužavėti. Totoriai, be to, nepamiršo padėkoti visiems atvykusiems, ir „totorių draugams lietuviams“. Plačia šypsena ir rankos paspaudimu mokslininkus, kurie tyrinėja totorių kultūros reiškinius, apdovanojo totorių bendruomenių pirmininkas dr. Adas Jakubauskas. Pažymėtina, jog net įstojus į Europos Sąjungą, mokslo įstaigos neskatina ir neremia totorių kultūros tyrimų, todėl kiekvienas lietuvis, besidomintis oficialiosios valdžios neremiama kultūra, totoriams ir kitiems islamo išpažinėjams yra labai svarbus. Šiuos mokslininkus gana uždaros totorių bendruomenės laiko savo bendruomenių nariais, kviečia dalyvauti savo šventėse.

Totorių ir islamo kultūra Lietuvoje pasižymi paprastumu, nuoširdumu ir begaline meile vieni kitiems bei prijaučiantiems. Islamo tradicijoje, kaip teko pastebėti, labai akcentuojama šeima ir meilė artimui.

Totoriai ir kiti šventės dalyviai musulmonai yra drąsūs ant scenos. Dainavo, šoko ne tik folkloro ansamblio „Islu“ dalyviai, bet ir pavieniai atlikėjai, nesigėdindami, jeigu kartais kur ne visai tikslią natą „paėmė“. Juk pavasario šventė, atsipalaidavimas, gaivus vėjelis jau dvelkia, jau sėjai ruošiamasi.

Totorių šventėms būdingos ne tik Kazanės totorių dainos, bet ir šlageriai. Programoje skambėjo ir vienos totorės smuiku atliekama melodija. Ji pagriežė Vivaldžio kūrinį.

Kristina Apanavičiūtė

© 2014 „XXI amžius“