Pasisėmėme patirties
iš palangiškių
| Palangos
ir Šilalės Marijos legiono prezidiumų legionieriai su vikaru kun.Virginijumi
Būta | Turbūt dar ne visiems katalikams
yra žinoma, jog Marijos legionas yra tokia katalikų asociacija, kuri, pritariant
Bažnyčiai, susiformavo į legioną tarnauti gėriui, skatinti atšalusių nuo tikėjimo
bei netikinčiųjų atsivertimą į tikėjimą. Kadangi apaštalavimas nėra lengvas dalykas,
todėl ši katalikiška organizacija pasivadino legionu (Marijos kariuomene) pagal
senovės Romos modelį, priimant jos terminologiją. Tai nėra kokia nors politinė
organizacija, nes Marijos legiono ginklai yra nuoširdžios maldos, pokalbiai su
žmonėmis apie tikėjimą, atsivertimą. |
Muzikos reikšmė asmenybės ugdymuisi Sakralinė
muzika kūrinių egzistencinis ryšys su Kūrėju, būties priežastis ir pasekmė.
Žodžiu Tebūnie absoliutus grožis ir harmonija buvo pradėti ir tęsiasi visatos
kūryba. Sakralinėje muzikoje atsiveria būtis, žmogaus ir Dievo ryšys, o Velykinės
paslapties meilė maitina išalkusius savo žemės vaikus. Sakralinė
muzika (dangiškosios aidas) savo harmonijos grožiu ir tvarka, ritmine dermių sistema
privalo atspindėti Dievo žodžio Meilės ir Tiesos garsus tikslia, tikslinga, neiškraipyta
derme, nešančia džiaugsmą ir palaimą liudyti, garbinti, šlovinti Kristų, šlovingiausiąją
Mergelę Mariją, Dievo motiną, šventuosius. Muzikos kilnumas ir didingumas eucharistinio
vyksmo metu jungia Bažnyčią su Kristumi, įgyvendinama dieviškosios ir žmogiškosios
būties bendrystės ir meilės sąjunga. Sakralinė muzika dieviškoji metafizika,
Viešpaties meilės žodžio harmonija žmogaus asmenybę ugdo nuo pat pradžios iki
gyvenimo pabaigos. Sakraline muzika įprasminamas sakramentas muzikos ir poetikos
sintezėje, įgyvendinant Dievo Žodį. Mažas žmogus su meile priima sakralinę muziką,
tarsi įkvėpdamas ją savo siela, širdies džiaugsmu klausymosi, atlikimo metu. Suaugęs
žmogus, įgyvendindamas savo asmens kūrybą drauge su Viešpačiu, reikšmingiau žvelgia
ir priima sakralinę muziką protu ir širdimi. Ji tampa jo gyvenimo būtinybe, dvasinės
sveikatos priežastimi, slauge ir gydytoja, o įvykus nuopuoliui, auklėtoja ir
mokytoja, siekiant racionalaus mąstymo aukštumų, šviesios iracionalios intuicijos.
Ji yra tarpininkė tarp Bažnyčios ir Kristaus, dvasinė būtinybė, pagalbininkė garbinant,
šlovinant, prašant, dėkojant, išpažįstant ir atgailaujant prie Kristaus altoriaus.
Ji kviečia atsiverti (ir atsiversti) kiekvieną žmogų. Sakralinė muzika galingiausia
karžygė, vienijanti dangaus angelų ir žemės žmonių Kristaus garbei ir šlovei skirtas
giesmes ir himnus, nubloškia tamsos puolimus. Ypač šia pergalingos kovos jėga
pasižymi Grigališkojo choralo forma atliekami himnai, skirti Kristaus ir Dievo
Motinos Marijos šlovei. Jie sugriauna pragarą ir žmonių širdyse, atverdami sielas
Dievo meilės šviesai: atgimstama dvasinėje tikrovėje. Sakraline muzika yra išlaikoma
asmenybės laisvė ir tikėjimo lobis, auklėjama ir ugdoma žmogaus pasaulėjauta,
tobulinama ir brandinama asmenybė. Sakralinė muzika teocentrinės kultūros dalis,
dvasinė, etinė, estetinė, filosofinė, transcendentinė vertybė ir mokslas. Jos
esmė ir prasmė sieti žmogų su Kristumi ir tą santykį išlaikyti. Žmogus sakraline
muzika liudija Kristų, įprasmina gyvenimą, sustiprina tikėjimą, sakramentinį gyvenimą,
išlaiko amžiną dialogą su Viešpačiu, skleisdamas aplinkui gėrį, šviesdamas, atspindėdamas
Kristaus meilę artimui. Sakralinė muzika ištikimybė Kristui bei Bažnyčiai. |
Rekolekcijos Kretingoje
Kovo 58 dienomis Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos klierikai dalyvavo rekolekcijose.
Jas vedė Telšių vyskupas augziliaras ir generalvikaras Linas Vodopjanovas OFM.
| Seminaristai prie Baltijos jūros |
Pelenų trečiadienį po maldų ir palaiminimo seminaristai
išvyko į Kretingą. Pakeliui į ją aplankė Olandų kepurės skardį, pasivaikščiojo,
pasimeldė prie Baltijos jūros. Atvykę į Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei
Marijai bažnyčią dalyvavo šv. Mišiose, kurias aukojo Kretingos parapijos klebonas,
vicedekanas Antanas Kęstutis Blužas OFM. Pamokslo metu jis sakė, kad per Gavėnią
mes įžengiame į malonės laiką ir todėl Viešpats prašo mūsų atsiverti ir be išskaičiavimo
daryti gerus darbus. Reikia tikėti Dievu, Švenčiausiąja Trejybe bei Evangelija,
Jėzus Kristus yra sutinkamas visur. |