2014 m. balandžio 11 d.    
Nr. 15
(2086)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Pasisėmėme patirties iš palangiškių

Palangos ir Šilalės Marijos
legiono prezidiumų legionieriai
su vikaru kun.Virginijumi Būta

Turbūt dar ne visiems katalikams yra žinoma, jog Marijos legionas yra tokia katalikų asociacija, kuri, pritariant Bažnyčiai, susiformavo į legioną tarnauti gėriui, skatinti atšalusių nuo tikėjimo bei netikinčiųjų atsivertimą į tikėjimą. Kadangi apaštalavimas nėra lengvas dalykas, todėl ši katalikiška organizacija pasivadino legionu (Marijos kariuomene) pagal senovės Romos modelį, priimant jos terminologiją. Tai nėra kokia nors politinė organizacija, nes Marijos legiono ginklai yra nuoširdžios maldos, pokalbiai su žmonėmis apie tikėjimą, atsivertimą.


Muzikos reikšmė asmenybės ugdymuisi

Sakralinė muzika – kūrinių egzistencinis ryšys su Kūrėju, būties priežastis ir pasekmė. Žodžiu „Tebūnie“ absoliutus grožis ir harmonija buvo pradėti ir tęsiasi visatos kūryba. Sakralinėje muzikoje atsiveria būtis, žmogaus ir Dievo ryšys, o Velykinės paslapties meilė maitina išalkusius savo žemės vaikus.

Sakralinė muzika (dangiškosios aidas) savo harmonijos grožiu ir tvarka, ritmine dermių sistema privalo atspindėti Dievo žodžio Meilės ir Tiesos garsus tikslia, tikslinga, neiškraipyta derme, nešančia džiaugsmą ir palaimą liudyti, garbinti, šlovinti Kristų, šlovingiausiąją Mergelę Mariją, Dievo motiną, šventuosius. Muzikos kilnumas ir didingumas eucharistinio vyksmo metu jungia Bažnyčią su Kristumi, įgyvendinama dieviškosios ir žmogiškosios būties bendrystės ir meilės sąjunga. Sakralinė muzika – dieviškoji metafizika, Viešpaties meilės žodžio harmonija žmogaus asmenybę ugdo nuo pat pradžios iki gyvenimo pabaigos. Sakraline muzika įprasminamas sakramentas muzikos ir poetikos sintezėje, įgyvendinant Dievo Žodį. Mažas žmogus su meile priima sakralinę muziką, tarsi įkvėpdamas ją savo siela, širdies džiaugsmu klausymosi, atlikimo metu. Suaugęs žmogus, įgyvendindamas savo asmens kūrybą drauge su Viešpačiu, reikšmingiau žvelgia ir priima sakralinę muziką protu ir širdimi. Ji tampa jo gyvenimo būtinybe, dvasinės sveikatos priežastimi, slauge ir gydytoja, o įvykus nuopuoliui, – auklėtoja ir mokytoja, siekiant racionalaus mąstymo aukštumų, šviesios iracionalios intuicijos. Ji yra tarpininkė tarp Bažnyčios ir Kristaus, dvasinė būtinybė, pagalbininkė garbinant, šlovinant, prašant, dėkojant, išpažįstant ir atgailaujant prie Kristaus altoriaus. Ji kviečia atsiverti (ir atsiversti) kiekvieną žmogų. Sakralinė muzika – galingiausia karžygė, vienijanti dangaus angelų ir žemės žmonių Kristaus garbei ir šlovei skirtas giesmes ir himnus, nubloškia tamsos puolimus. Ypač šia pergalingos kovos jėga pasižymi Grigališkojo choralo forma atliekami himnai, skirti Kristaus ir Dievo Motinos Marijos šlovei. Jie sugriauna pragarą ir žmonių širdyse, atverdami sielas Dievo meilės šviesai: atgimstama dvasinėje tikrovėje. Sakraline muzika yra išlaikoma asmenybės laisvė ir tikėjimo lobis, auklėjama ir ugdoma žmogaus pasaulėjauta, tobulinama ir brandinama asmenybė. Sakralinė muzika – teocentrinės kultūros dalis, dvasinė, etinė, estetinė, filosofinė, transcendentinė vertybė ir mokslas. Jos esmė ir prasmė – sieti žmogų su Kristumi ir tą santykį išlaikyti. Žmogus sakraline muzika liudija Kristų, įprasmina gyvenimą, sustiprina tikėjimą, sakramentinį gyvenimą, išlaiko amžiną dialogą su Viešpačiu, skleisdamas aplinkui gėrį, šviesdamas, atspindėdamas Kristaus meilę artimui. Sakralinė muzika – ištikimybė Kristui bei Bažnyčiai.


Labdaros vakaras karaliui Mindaugui

Paminklui, kuris planuojamas pastatyti karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai Latvijoje, Agluonoje, vis dar trūksta lėšų. Kaip pasakoja Lietuvos ambasadorius Latvijoje Ričardas Degutis, prieš trejus metus pradėjus kalbėti, kad netoli Agluonos galėjo žūti karalius Mindaugas, ne visi susitaikė su šia nuomone. Praėjus kuriam laikui ir Latvijos gyventojai pradėjo vis garsiau kalbėti ir rašyti spaudoje apie šį faktą. Lietuvoje karalius Mindaugas pagerbiamas kasmet liepos 6 dieną. Tai – mūsų valstybinė šventė.


Knyga dovanoja išmintį

Pasakojimą sielai skaito Alovės
ir Ryliškių parapijų klebonas
kun. Stanislovas Stankevičius

Alovės pagrindinėje mokykloje (Alytaus r.) sausio 6 dieną prasidėjusi akcija „Skaitau tau“ vis dar tęsiasi. Kiekvieną rytą 9 valandą mokykloje klausomės dienos skaitinio iš Bruno Ferrero knygos „365 trumpi pasakojimai sielai“. Kuo gi ypatinga ši akcija ir ši knyga?

Italų rašytojas ir kunigas Brunas Fereras – vienuolis salezietis, pasaulyje žinomas pamokomo pobūdžio kūriniais. Rinkinys „365 trumpi pasakojimai sielai“ – pasakojimai kiekvienai metų dienai – būtent ta knyga, kuri sutelkia trumpam pabuvimui kartu. Tokios knygos vienu kartu ir neperskaitysi, nes po kiekvieno pasakojimo yra apie ką pagalvoti. Kiekvieną kartą pasiimame iš knygos tiek, kiek pajėgiame, – mažytį krislelį išminties savo sielai.


Rekolekcijos Kretingoje

Kovo 5–8 dienomis Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos klierikai dalyvavo rekolekcijose. Jas vedė Telšių vyskupas augziliaras ir generalvikaras Linas Vodopjanovas OFM.

Seminaristai prie Baltijos jūros

Pelenų trečiadienį po maldų ir palaiminimo seminaristai išvyko į Kretingą. Pakeliui į ją aplankė Olandų kepurės skardį, pasivaikščiojo, pasimeldė prie Baltijos jūros. Atvykę į Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią dalyvavo šv. Mišiose, kurias aukojo Kretingos parapijos klebonas, vicedekanas Antanas Kęstutis Blužas OFM. Pamokslo metu jis sakė, kad per Gavėnią mes įžengiame į malonės laiką ir todėl Viešpats prašo mūsų atsiverti ir be išskaičiavimo daryti gerus darbus. Reikia tikėti Dievu, Švenčiausiąja Trejybe bei Evangelija, Jėzus Kristus yra sutinkamas visur.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija