Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Pagerbė partizaną, politinį kalinį, kovotoją už laisvę

Vyskupas Jonas Kauneckas, artimieji ir bendražygiai Tauragės kapinėse prie ant Leono Laurinsko-Liūto kapo jam pastatyto paminklo

Gegužės 3 dieną Tauragėje, minint pirmąsias mirties metines, pagerbtas partizanas, politinis kalinys, kovotojas už laisvę Leonas Laurinskas-Liūtas (1926 02 25–2013 05 04). Iškilmėse dalyvavo 1990 metų savanoriai, bendražygiai, artimieji. Šv. Mišias Švč. Trejybės bažnyčioje aukojo vyskupas Jonas Kauneckas ir Tauragės kapinėse pašventino ant jo kapo pastatytą paminklą, kurio projektą sukūrė ir pagamino Gintautas Lukošaitis. Kalbėjo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbuotojas Gintaras Šidlauskas, bendražygiai Algirdas Petrusevičius, Antanas Terleckas. L. Laurinsko biografiją perskaitęs G. Šidlauskas paminėjo, kad partizanas Leonas atidavė Tėvynei viską, ką privalėjo. Jis yra prasitaręs: „Dievas mane išsaugojo, kad liudyčiau tautai ir istorijai“. Priminta, kad L. Laurinskas 1945 m. vasario 16 d. Ruibiškės miške davė priesaiką ir įstojo į buvusio policininko Antano Suginto vadovaujamą partizanų būrį ir pasirinko Liūto slapyvardį. 1948 m. balandžio 21 d. kautynių ir apsupties Kasbarynų miške netoli Lomių metu sužeistas sprogstamosios kulkos. Ne vieną parą išgulėjo miške, vos įstengdamas pajudėti. Laimė, kad geri žmonės jį sužeistą ir beveik be sąmonės surado ir pranešė partizanams. Koją pavyko išgelbėti. Tik po aštuonių mėnesių atsistojo, tačiau vaikščioti dar neįstengė. Visą gyvenimą jautė sužeidimo pasekmes.

1953 m. lapkričio 25 d. pateko į Sovietų Sąjungos nelaisvę, kai partizanais apsimetę trys čekistai jį apnuodijo cheminiu preparatu ir perdavė sulaikymo grupei. 1954 m. kovo 27 d. Pabaltijo karinės apygardos karinio tribunolo nuteistas 25 metams laisvės atėmimo bausme. Kalintas Mordovijos lageriuose, Vladimiro kalėjime. Iš įkalinimo paleistas 1968-ųjų lapkritį, tačiau gyventi Lietuvoje neleista. Gyveno ir dirbo Irkutsko srityje, vėliau prisiregistravo pas draugą Latvijoje. Grįžus visą laiką buvo sekamas KGB agentų ir patikimų asmenų, stebimas gyvenamojoje vietoje, siekiant nustatyti jo ryšius ir veiklą, jam užvestos operatyvinio stebėjimo ir tyrimo bylos. 1978 metais įstojo į antisovietinę pogrindinę pasipriešinimo organizaciją Lietuvos laisvės lygą (LLL). 1979 metais pasirašė svarbiausiąjį jos dokumentą – 45 baltijiečių memorandumą. 1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje, prie paminklo A. Mickevičiui, L. Laurinskas dalyvavo pirmajame viešame Laisvės lygos mitinge, kuriame pareikalauta išvesti okupacinę kariuomenę, atkurti nepriklausomą valstybę. Dėl to pasmerktas Tauragės mikrorajono, kuriame gyveno, gyventojų sueigoje, jam nedalyvaujant. Jį pasmerkė Tauragės miesto vykdomojo komiteto pirmininkė, Batakių apylinkės gyventojas, lopšelio-darželio, kuriame iki pensijos dirbo staliumi, vedėja, trys kaimynai. Pasmerkimo medžiaga „Tai mes smerkiame. Liūtas nerimsta“ paskelbta Tauragės rajono komunistų partijos laikraštyje „Leniniečių balsas“. Jame rašyta: „Liūtas, buvęs buržuazinis nacionalistas, vėl nerimsta, kelia galvą. Gaila, kad į sueigą kviečiamas neatėjo. Ir toks žmogus antitarybinėje demonstracijoje bando atstovauti visai lietuvių tautai. Buvo teistas, bet nepasimokė“. 1988 m. birželio 14 d. LLL mitingo – trėmimų minėjimo – Vilniuje, Katedros aikštėje metu, kelių tūkstančių mitingo dalyvių ir KGB seklių bei milicininkų akivaizdoje pirmasis Lietuvoje viešai iškėlė tautinę trispalvę vėliavą. Po minėjimo sulaikytas ir nuvežtas į milicijos skyrių, tardytas, kaltintas buržuazinės vėliavos iškėlimu. 1989 m. vasario 12 d. Varniuose surengtame pirmajame mitinge partizanų kovai pagerbti Leonas buvo vienas pagrindinių kalbėtojų, paraginęs jaunuomenę netarnauti sovietų armijoje. Po šios kalbos sekė smerkiantys užsipuolimai komunistinėje spaudoje. Už principingą ir kritišką kalbą 1989 m. rugpjūčio 20 d. mitinge Tauragėje vietinės valdžios atstovų patrauktas teisman. 1991 metų sausį partizanas Leonas gynė parlamentą. Tais pačiais metais jam suteiktas dimisijos pulkininko laipsnis. 1998 metais apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi. 2000 metais liudijo Tarptautinio Vilniaus visuomeninio tribunolo procese, įvertinusiame komunizmo nusikaltimus. Iki mirties dalyvavo partizanų atminimui skirtuose renginiuose, minėjimuose.

XXI

© 2014 „XXI amžius“