Lietuvos
kultūros
galerija

Atmintis

Pagerbė žymų kraštietį poliglotą

Garliavos Jonučių vidurinėje mokykloje iškilmingai paminėtos garliaviečio poligloto Eduardo Pundzevičiaus (1929–1983) 85-osios gimimo metininės. Šia proga mokykloje organizuota konferencija „Autoriaus šešėlyje“. Žymus kraštietis iš viso mokėjo dvylika pasaulio kalbų, skaitė dar keturiomis. Yra išvertęs vienuolika knygų iš anglų, moldavų, rumunų, rusų kalbų.

Konferencijoje dalyvavo E. Pundzevičiaus šeimos nariai: žmona Sofija, dukra Rita, sūnus Vygantas ir vaikaitis Eduardas. Pranešimus parengė ir skaitė 2012 metų „Vertėjo krėslo nominantas“ Povilas Gasiulis, poetė, literatūros kritikė, vertėja Erika Drungytė, „Obuolio“ leidyklos vyriausiasis redaktorius Linas Ruzgys; Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Tarptautinės komunikacijos ir vertimų studijų profesorė Loreta Ulvydienė.

Renginyje apdovanoti E. Pundzevičiaus vertimų konkurso rengėjai, nugalėtojai ir mokytojai. Mokiniai apdovanoti Aurelijos Makūnienės labdaros fondo įsteigtomis dovanomis, mokytojai – Seimo nario Antano Nesteckio Padėkos raštais ir leidyklos „Obuolys“ knygomis.

E. Pundzevičiaus vertimų konkursas rengiamas septintus metus, jame kasmet dalyvauja vis daugiau mokinių. Konkursą drauge su Švietimo centru organizuoja Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos mokytojos entuziastės: anglų kalbos mokytoja metodininkė Rima Čepulienė, rusų kalbos mokytoja metodininkė Rima Petkevičienė ir Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos mokytoja Daiva Borovkovė.

E. Pundzevičius – buvęs tremtinys, mokytojas, užsienio kalbų išmokęs daugiausia savarankiškai, bendraudamas su įvairių tautybių politiniais kaliniais, vėliau neakivaizdžiai studijuodamas Alma Atos kalbų institute. Lageryje E. Pundzevičius jau puikiai kalbėjo angliškai, išmoko ispanų, vokiečių, latvių, moldavų, kazachų, uzbekų kalbas.

E. Pundzevičius gimė 1929 m. kovo 29 d. Dabikinės kaime, Šiaulių apskrityje. Mokėsi Šiaulių pradinėje mokykloje. Tėvams persikėlus į Palemoną, čia 1941 metais baigė pradinę mokyklą. Vėliau mokėsi Kauno Jėzuitų gimnazijoje. Mirus tėvui persikėlė gyventi pas dėdę į Telšius, ten ir mokėsi. Vėliau įstojo į Kauno finansų technikumą, kurį baigęs pradėjo dirbti Kaišiadorių finansų skyriuje vyriausiuoju buhalteriu. Dirbdamas lankė Kaišiadorių vidurinės mokyklos vienuoliktą klasę, kurią baigė 1947 metais. Po egzaminų už rezistencinę veiklą E. Pundzevičius buvo suimtas ir nuteistas kalėti dešimt metų, iš kurių šešerius metus kalėjo lageryje, o ketverius gyveno tremtyje Kazachstane. Užsienio kalbų mokėsi mokykloje, pas mokytojus poliglotus, tremtyje, iš drauge kalėjusio austro. Būdamas tremtyje įstojo į Alma Alos užsienio kalbų instituto neakivaizdinį skyrių. 1956 metais grįžęs į Lietuvą mokėsi Vilniaus pedagoginio instituto neakivaizdiniame skyriuje. Nuo 1968 metų dirbo Garliavos I vidurinėje mokykloje mokytoju. Dėstė anglų, prancūzų, vokiečių, esperanto kalbas. Bedradarbiavo su „Vagos“ leidykla. Išvertė F. Kuperio „Pionierių“, F. Bret Harto „Gabrielį Konrojų“, M. Meips Dodž „Sidabrines pačiūžas“ iš anglų kalbos, H. Daikovičiaus „Dakai“, Sonios Larian „Spalvotąjį žemyną“, Džordže Belano „Aš, Richardas Vagneris“ iš rumunų kalbos, J. Kriangės „Vaikystės atsiminimus“, S. Vangelio „Senelio ministrą“, „Gugucę – laivo kapitoną“, V. Prochino „Rudens lapų šventę“, T. P. Mečino „Balandės mirtį“ iš rusų kalbos. Mirė 1983 m. lapkričio 25 d. Garliavoje. Palaidotas Jonučių kapinėse.

Pagal Kauno rajono savivaldybės informaciją

© 2014 „XXI amžius“