Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Lietuvos
kultūros
galerija

Gimtinė:
žmonės
ir darbai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Jėzaus Šv. Kapo liudijimas

Istorinė popiežiaus Pranciškaus ir patriarcho malda Jeruzalės bazilikoje

Mindaugas BUIKA

Popiežius Pranciškus ir stačiatikių patriarchas Baltramiejus meldžiasi Jeruzalės Šv. Kapo bazilikoje

Vakarų ir Rytų Bažnyčių brolybė

Galima pripažinti, kad svarbiausias popiežiaus Pranciškaus vizito Šventojoje Žemėje įvykis – ekumeninės pamaldos su stačiatikių patriarchu Baltramiejumi pagrindinėje krikščionių šventovėje, Jeruzalės Šv. Kapo bazilikoje, – buvo tikrai istorinis. Pirmą kartą 2000 metų Bažnyčios istorijoje Romos popiežius ir Konstantinopolio patriarchas – brolių apaštalų šv. Petro ir šv. Andriejaus įpėdiniai – kartu meldėsi bažnyčioje, kuri pagal tradiciją pastatyta Jėzaus Kristaus nukryžiavimo, palaidojimo ir prisikėlimo vietoje. Gegužės 25 dieną vykusiomis pamaldomis siekta paminėti Jeruzalėje, ant evangelinio Alyvų kalno, įvykusio popiežiaus Pauliaus VI ir tuometinio patriarcho Atenagoro susitikimo, radikaliai atnaujinusio Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčių santykius, 50-ąsias metines. Ekumeninėse pamaldose dalyvavo ir Jeruzalės Šv. Kapo bazilikos bendrą administravimą vykdančių atsakingų vietinių krikščionių bendruomenių vadovai: stačiatikių patriarchas Teofilius III, armėnų patriarchas Nurhanas Manukianas, Šventosios Žemės pranciškonų kustodas tėvas Pierbatista Picabala OFM, sirų ir koptų arkivyskupai, anglikonų ir liuteronų vyskupai. Tarp gausių pasauliečių piligrimų bažnyčioje buvo grupė diplomatų – Prancūzijos, Belgijos, Ispanijos, Italijos, Graikijos, Šveicarijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Turkijos ir Didžiosios Britanijos generaliniai konsulai Jeruzalėje, kurie teisiškai yra Šv. Kapo bazilikos tarptautinės globos sudėtingomis istorinėmis aplinkybėmis garantai.

Labai simboliška, kad prieš to šventadienio istorinių ekumeninių pamaldų pradžią popiežius Pranciškus įžengė į aikštę prie Šv. Kapo bazilikos iš vakarų pusės, pro Muristano arką, o patriarchas Baltramiejus atėjo iš rytų pusės, pro Šv. Elenos vartus. Taip susitikę ir pasisveikinę Vakarų ir Rytų Bažnyčių vadovai broliškai apsikabino, norėdami patvirtinti siekiamą katalikų ir stačiatikių bičiulišką bendrystę. Paskui abu įžengę į baziliką pagerbė šventovės prieangyje esantį vadinamąjį Patepimo akmenį, ant kurio buvo paguldytas ir pagal judėjų apeigas šventuoju aliejumi išteptas nuo kryžiaus nuimtas Išganytojo kūnas prieš jį palaidojant. Virš Patepimo akmens pakabinti nuolatinę šviesą skleidžiantys keturi žibintai, kurie priklauso šventovę administruojančioms stačiatikių, katalikų, armėnų ir koptų bendruomenėms. Ekumeninės pamaldos buvo pradėtos Evangelijos skaitinių giedojimu graikų ir lotynų kalbomis ir įžanginiu sveikinimo žodžiu, kurį tarė Jeruzalės stačiatikių patriarchas Teofilius III, kurio vyskupijos katedra – Šv. Kapo bazilika.

Nuncijus aplankė trijų kunigų kankinystės vietą

Naujasis apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (centre) su Vilkaviškio vyskupu Rimantu Norvila ir palydovais Budavonės miške, trijų kunigų kankinystės vietoje

Gegužės 25 dieną, sekmadienį, Vilkaviškio Katedroje buvo švenčiami Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidai, teikiamas Sutvirtinimo sakramentas. 12 val. šv. Mišias aukojo naujasis apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana), Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila bei keletas kunigų.

Apaštališkasis nuncijus, pasveikindamas susirinkusiuosius paminėjo, kad jis pirmą kartą dalyvauja šv. Mišiose už Vilniaus miesto ribų. Pamoksle nuncijus kalbėjo apie vidinę ramybę, kaip vieną iš Šventosios Dvasios dovanų, kuria esame kviečiami dalintis. Susirinkusiuosius ragino prašyti Motinos Marijos užtarimo, kad jaunuoliai gautų malonę melstis vadovaujant Šventajai Dvasiai. Pabaigoje pasveikino Sutvirtinimo sakramentą pasiruošusį priimti jaunimą ir linkėjo, kad Šventoji Dvasia nuolat lydėtų. Sutvirtinimo sakramentą priėmė kelios dešimtys jaunuolių.

Žengimas į dangų ir Tėvo diena

Kun. Vytenis Vaškelis

Pagrindinė Kristaus mokymo ašis yra dangus, iš kurio Jis pirmą kartą į žemę buvo atėjęs, kad, prisikėlęs iš numirusių, po 40 dienų žengtų į dieviškąją šlovę, kuri buvo tarsi trumpai pritemusi, kol Dievo Sūnus žemėje vykdė žmonijos išgelbėjimo pasiuntinybę. Toji neblėstanti šlovė, pasak popiežiaus Benedikto XVI, yra dangus, kuris visą individo būtybę persmelkia dieviškumo pilnatve, ir visi išganyti asmenys bus ne vienas šalia kito, o drauge, kaip vienas Kristus bus pats dangus, visi skendės džiaugsme, nes bus atsakyta į visus klausimus.

Partizanų namuose

Romas BACEVIČIUS

Iš kairės: apaštalinis protonotaras Bronius Antanaitis, kun. Alfonsas Bulota, vyskupas Jonas Kauneckas, kun. Petras Tavoraitis ir mons. Alfonsas Svarinskas Daivos Tamošaitytės nuotrauka

Gegužės 17-ąją, šeštadienį, monsinjoras Alfonsas Svarinskas pakvietė į Didžiosios Kovos partizanų apygardos metinę šventę Mūšios parke (Ukmergės r.). Čia ant įrengtos pakylos šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, koncelebravo apaštalinis protonotaras Bronius Antanaitis, mons. A. Svarinskas, kunigai Petras Tavoraitis ir Alfonsas Bulota. Vysk. J. Kauneckas, pradėdamas šv. Mišių auką, sakė, kad kunigai, o kartais ir vyskupai jo klausia, kodėl jis vis važiuoja į šią vietą? Atsako norįs pajusti partizanų dvasią, solidarumą su jais ir padėką už tai, kad kovojo už Lietuvą. „Aš atvykstu ne duoti, o iš jūsų tos ugnies gauti, – sakė vysk. J. Kauneckas. – Dėkoju, kad susirenkate ir meldžiatės už laisvės kovotojus“. Vyskupas prašė pasimelsti už taiką Ukrainoje.

Bendruomenėse

Knyga apie kaimą sukvietė į šventę

Bronius VERTELKA

Ant koplyčios laiptų – bendra nuotrauka su Miežiškių klebonu kun. Rimantu Visockiu

KABELIAI. Kaimas šiuo pavadinimu yra ne tik Varėnos, bet ir Panevėžio rajone. Jį pasieki iš Panevėžio važiuodamas link Vadoklių. Dešinėje asfaltuoto kelio pusėje – gražiai atrodanti gyvenvietė. Aplinkui ją – nemažai išsaugotų vienkiemių sodybų. Gegužės 18-osios popietę čia buvo didelė šventė. Tik dalį į ją atėjusiųjų ar atvykusiųjų sutalpino Marijonavos koplyčia, kurioje šv. Mišias už į Amžinybę išėjusius ir gyvuosius šio kampelio žmones aukojo Miežiškių klebonas kun. Rimantas Visockis. Pamoksle jis pabrėžė, kokia svarbi kasdieniniame gyvenime yra malda. Tačiau žmonės, ypač jaunoji karta, dažniausiai ją prisimena, kai reikia bažnyčios išduodamo dokumento: santuokos, krikšto liudijimo. Ir daugiau nesirodo arba kreipiasi į Dievą, kai atsitinka kokia nelaimė. Baigdamas šv. Mišias klebonas pakvietė į birželio 15-ąją Velykiuose vyksiančius Šv. Antano atlaidus ir kraštiečių šventę.

Kristijono Donelaičio metai

Susibūrę po Donelaičio ženklu...

K. Donelaičio draugijos nariai bei svečiai su draugijos vėliava (vėliavos autorė – dailininkė Jolita Bičkienė)

Apie tai, kad Marijampolėje įsikūrusi Kristijono Donelaičio draugija egzistuoja ne formaliai, bet garsina mūsų tautos literatūros klasiko vardą labai svariais darbais, įsitikinti turėjo progos ne tik marijampoliečiai. Draugijos iniciatyva vyksta talkos Tolminkiemyje, puoselėjamas rašytojo atminimas, palaikomi diplomatiniai santykiai su Rusijos Federacijos atstovais. Pernai Marijampolėje, prie evangelikų liuteronų bažnyčios, atidengtas paminklas Kristijonui Donelaičiui (autorius – skulptorius Zigmas Buterlevičius). Šiemet balandį buvo surengta respublikinė mokslinė-praktinė konferencija „Po Donelaičio ženklu“, kurioje klasiko kūrybos reikšmę nagrinėjo mokslininkai, dvasininkai, literatūros žinovai. K. Donelaičio draugija pradėjo veiklą 2010-aisiais. Prie Marijampolės kolegijos buvo įkurta iniciatyvinė grupė, pirmininke išrinkta Marijampolės kolegijos lektorė Vida Mickuvienė. Apie šios draugijos tikslus, darbus ir problemas kalbamės su draugijos pirmininke V. Mickuviene.

Penktadienio pokalbiai

Nesakykime, kad negera gyventi

Sergejus Jovaiša su Anykščių meru Sigučiu Obelevičiumi ir dukra Urte

Vienas garsiausių Lietuvos krepšininkų, pasaulio ir Europos čempionas, olimpinis prizininkas, nusipelnęs kūno kultūros ir sporto darbuotojas Sergejus JOVAIŠA jau prieš keliolika metų paniro į politiką. Šiuo metu yra Seimo narys, beje, turintis bene daugiausiai vaikų iš šios kadencijos parlamentarų: 37 metų Laurą, 27-erių Agnę, 21-erių Praną, 15-metę Urtę ir  14-metę Justę. Tad su S. Jovaiša Tėvo dienos išvakarėse kalbėjomės ne apie politiką, o apie sportą, šeimą ir tėvystę.

Rinkimus laimėjo antrosios kadencijos siekusi Prezidentė

Prezidentė Dalia Grybauskaitė eis pareigas dar penkerius metus

Kaip pranešė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas, antros kadencijos siekusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį vykusių Prezidento rinkimų antrajame ture laimėjo surinkusi 700 647 balsus arba 57,87 proc. visų balsavusių. Socialdemokratas europarlamentaras Zigmantas Balčytis surinko 485 968 balsus arba 40,14 proc. visų balsavusiųjų. Negaliojančių biuletenių Prezidento rinkimuose rasta 24 126 arba 1,99 proc. Daugiausiai balsavusiųjų už D. Grybauskaitę buvo Kaune – 74,12 proc., Kauno rajone  – 72,14 proc., Klaipėdos rajone – 68,07 proc., mažiausiai ten, kur daugiausiai balsų surinko ir laimėjo Z. Balčytis. Jis laimėjo: Šalčininkuose 87,78 proc., Visagine – 85,10 proc., Vilniaus rajone – 71,10 proc., Švenčionyse – 65,32 proc., Šilalėje – 59,30 proc., Zarasuose – 54,50 proc., Trakuose – 54,44 proc., Pagėgiuose – 51,48 proc.

Dviveidiškumo akivaizdoje

Daiva Tamošaitytė

Filosofė ir rašytoja Daiva Tamošaitytė. Dešinėje – mons. Alfonsas Svarinskas

Aš, gimusi jau seniai nuskambėjus paskutiniam stribo šūviui ir kankinio aimanai, jūsų kovas pažįstu iš knygų, pasakojimų, nutylimos tiesos. Pirmiausiai ir tvirčiausiai norėčiau padėkoti už tai, kad rinkotės tiesos kelią, auką ir skausmą, užuot pasirinkę išdavystę, dvasios nuopuolį ir baisų vergavimą, nes mes, pienburniai, tais priespaudos metais žinojome, kažkur sąmonės ir atminties kertelėj užspaudę, užslėpę pasididžiavimą, kad dėl mūsų laisvės kovėsi mažas ir didelis, broliai ir sesės, kad kiekviena nesuklupusi šeima turi bent po vieną miškuose žuvusį didvyrį ar ištremtą tėvą, dėdę, senelį; arba visas tetas ir dėdes, visus senelius ir močiutes, giminaičius, padėjusius galvas kalėjimuose, lageriuose ir amžino įšalo tyruose.

Istorija ir dabartis

Prisiminta Pirčiupių tragedija

Rūta Averkienė

Renginio dalyviai apžiūri daugiau kaip šimto Pirčiupių kaimo gyventojų tragediją primenančių Varėnos rajono mokyklų mokinių piešinių parodą „Pirčiupių kaimo tragedijai – 70“

Pirčiupiai. Šiemet sukanka 70 metų, kai 1944 metų birželio 3-iąją įvyko Pirčiupių kaimo tragedija. Tądien, vos išaušus, vokiečiai apsupo kaimą ir, suvarę į kluonus, gyvus sudegino 119 žmonių. 70-osios šios tragedijos metinės paminėtos Pirčiupiuose vykusia konferencija „Pirčiupių kaimo tragedijai – 70“, kurioje prisiminti šie įvykiai.

Konferencijos dalyviai pirmiausia aplankė tragediją liudijančias vietas: paminklą „Pirčiupių motina“, kapinaites, sodybvietes, kurių pastatai tądien buvo sudeginti kartu su jų šeimininkais.

Prezidentė gins mūsų saugumą ar laisvę?

Povilas Urbšys

Nuo seno žmogus sprendžia dilemą: kas jam svarbiau – laisvė ar saugumas. Pagal tai jis formavo politines ideologijas ir kūrė valstybę. Sovietinis totalitarinis režimas tarybiniams piliečiams įskiepijo į sąmonę sampratą, jog valstybės saugumas – aukščiausia vertybė. Tik besipriešinę šiai sistemai puoselėjo žmogaus teisių ir laisvių viršenybę. Už tai jie buvo žudomi, tremiami, kišami į kalėjimus, psichiatrines ligonines ar kitaip laužomi jų gyvenimai. Paradoksalu: išsivadavę iš Sovietų Sąjungos atkūrėme valstybę pagal okupantų pasaulėžiūros modelį, kurioje išsaugojome tą patį valstybės saugumo viršenybės prieš piliečių teises ir laisves principą.