Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Naujasis Šaulių sąjungos vadas

Naujasis Šaulių sąjungos vadas atsargos plk. ltn. Liudas Gumbinas Valdo KILPIO nuotrauka

Kaune šeštadienį vykusiame neeiliniame Lietuvos šaulių sąjungos suvažiavime šauliai didžiąja balsų dauguma (134 už, 10 susilaikė) pritarė krašto apsaugos ministro teikiamo kandidato į Šaulių sąjungos vado pareigas, atsargos pulkininko leitenanto 39 metų Liudo Gumbino skyrimui. Lietuvos šaulių sąjungos vadą trejiems metams skiria krašto apsaugos ministras Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ir Lietuvos šaulių sąjungos suvažiavimui pritarus. Pastaruoju metu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje dėstęs atsargos plk. ltn. L. Gumbinas pakeis trejus metus Lietuvos šaulių sąjungai vadovavusį atsargos pulkininką Antaną Plieskį pasibaigus jo kadencijai.

Naująjį Šaulių sąjungos vadą pasveikino krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Linkėdamas naujajam vadui sėkmės, J. Olekas teigė, kad jam keliama svarbi užduotis stiprinti Šaulių sąjungą, nes dėmesys Lietuvos šaulių sąjungai ir visuomenės pilietiniam ir patriotiniam ugdymui yra vienas iš Krašto apsaugos ministerijos veiklos prioritetų. Kalbėdamas suvažiavime, krašto apsaugos ministras pabrėžė šauliškų vertybių ir tradicijų aktualumą ir jų puoselėjimo svarbą dabartiniame saugumo kontekste. Ministras J. Olekas atkreipė dėmesį ir į tai, kad tradicijų puoselėjimas ir Lietuvos šaulių sąjungos stiprinimas turi vykti tiek stiprinant pasirengimą ginkluotai krašto gynybai, tiek ir kitomis priemonėmis, tarp jų šviečiant visuomenę, didinant Šaulių sąjungai skirtą valstybės paramą, plėtojant bendradarbiavimą su panašiomis organizacijomis užsienyje. Ministras paragino šaulius atkreipti dėmesį ir į naujas grėsmes: informacines, kibernetines ir kitokias. Pasak ministro J. Oleko, siekiant ugdyti pilietinę pareigą ir atsakomybę rengtis Tėvynės gynybai, didelį dėmesį reikia skirti darbui su jaunimu. Būtent todėl praėjusiais metais buvo padidintas finansavimas Šaulių sąjungos organizuojamoms jaunimo vasaros stovykloms, sudarant jaunuoliams galimybę iš arčiau susipažinti su kariuomene. Ministras J. Olekas siūlė siekti, kad visose Lietuvos mokyklose veiktų šaulių būreliai.

„Lietuvos šalių sąjungos laukia daug darbų, galbūt net skirtingų nuomonių, tačiau šaulių tikslas vienas – Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo stiprinimas“ , – sako L. Gumbinas. Pasak jo, Lietuvos šaulių sąjungos pagrindas yra šaulys, sąmoningas pilietis, aukojantis savo laisvą laiką, todėl visų lygių vadams, įskaitant ir Sąjungos vadą, keliami aukšti reikalavimai ir pareiga asmeniniu pavyzdžiu vadovauti šauliams. „Lietuvos šaulių sąjungą matau kaip keliančią sau ambicingus uždavinius, inovatyvią, šiuolaikišką ir lanksčiai prisitaikančią prie naujų iššūkių organizaciją, tačiau puoselėjančią savo garbingą istoriją ir tęsiančią Sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio vertybes“, – tvirtino L. Gumbinas, pabrėždamas, kad „Stipri Lietuvos šaulių sąjunga – stipri valstybė!“

L. Gumbinas yra baigęs Lietuvos karo akademiją, įgijęs magistro laipsnius Vilniaus pedagoginiame universitete bei Londono karališkajame universitete. Ats. plk. ltn. L. Gumbinas Krašto apsaugos sistemoje tarnavo 21 metus, buvo savanorių kuopos būrio vadas. Vėliau ėjo įvairias pareigas krašto apsaugos sistemos padaliniuose: Lietuvos karo akademijos taktikos instruktoriaus, Karaliaus Mindaugo mechanizuotojo pėstininkų bataliono (dabar Karaliaus Mindaugo husarų batalionas) štabo viršininko, kariuomenės Jungtinio štabo Pratybų planavimo skyriaus viršininko ir kitas. 2002 metais L. Gumbinas dalyvavo tarptautinėje NATO operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje, 2011 metais tarnavo Lietuvos vadovaujamoje Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupėje, Afganistane. Išėjęs į atsargą, nuo 2013 metų dėsto Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Vadų ir jaunesniųjų šabo karininkų kursuose, yra Lietuvos šaulių sąjungos narys ir karys savanoris. Už ypatingus nuopelnus ir pasižymėjimą plėtojant ir stiprinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemą ne kartą skatintas, apdovanotas Lietuvos krašto apsaugos sistemos lygmens medaliais „Už nuopelnus“ ir „Už tarptautines operacijas“.

Lietuvos šaulių sąjungos vadas, krašto apsaugos ministro įsakymu su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir Lietuvos šaulių sąjungos suvažiavimo pritarimu, skiriamas trejiems metams. Tas pats asmuo Lietuvos šaulių sąjungos vadu gali būti skiriamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės. 1919 metais įkurta Lietuvos šaulių sąjunga – savanoriška pilietinio ugdymo ir pilietinės savigynos visuomeninė organizacija, kurioje dabar yra maždaug 7 tūkst. narių, iš jų apie 4 tūkst. – jaunųjų šaulių. Lietuvos šaulių sąjungai keliama užduotis stiprinti Lietuvos nacionalinį saugumą telkiant piliečius aktyviai prisidėti prie valstybės gynybinės galios didinimo, viešojo saugumo užtikrinimo, visuomenės pilietinio, patriotinio ir tautinio ugdymo.

Pagal Krašto apsaugos ministerijos Viešųjų ryšių departamento informaciją

© 2014 „XXI amžius“