Lietuvos
kultūros
galerija

Kristijono Donelaičio metai

Knygos apie K. Donelaičio memorialą sutiktuvės

Laimutė Kitkauskienė pristato memorialo Tolminkiemyje sukūrimo istoriją

Lietuvių bendruomenės Karaliaučiaus krašte pirmininkas Sigitas Šamborskis

Renginio vedėja, Klaipėdos universiteto istorikė doc. dr. Silva Pocytė

Knygos „Kristijono Donelaičio memorialas Čistyje Prudy. Sukūrimo istorija“ vertėja, poetė Rūta Leonova

Knygos redaktorius, poetas Borisas Bartfeldas

K. Donelaičio kraštiečių klubo Kaliningrade pirmininkė Olga Dubovaja

Bibliotekininkai ir renginio svečiai

PAGĖGIAI. Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių paminėjimo renginiai Savivaldybės viešojoje bibliotekoje pasiekė kulminaciją – visuomenei pristatyta Napalio ir Laimutės Kitkauskų knyga rusų kalba „Kristijono Donelaičio memorialas Čistyje Prudy. Sukūrimo istorija“.

Renginyje dalyvavusi Laimutė Kitkauskienė išsamiai papasakojo memorialo Tolminkiemyje sukūrimo istoriją. Ji sakė, kad 1964 metais Lietuvos ir Kaliningrado srities vadovybės rūpesčiu pradėti restauruoti buvusios liuteronų bažnyčios Čistyje Prudy gyvenvietėje pastatai, atkuriamuosius darbus vykdė Kauno kultūros paminklų restauracijos kolektyvas, vadovaujamas architekto dr. Napalio Kitkausko. Vaizdinėje medžiagoje viešnia susirinkusiems atskleidė ilgą ir nelengvą architekto kūrybinį memorialo sukūrimo kelią bei sumanymo įgyvendinimo istoriją. Gausi medžiaga – brėžiniai, nuotraukos, prisiminimai, įspūdžiai – atskleidė visą šio memorialo svarbą ir reikšmę šiandienos kontekste, kai minime šios asmenybės jubiliejų. Viešnia atskleidė ir knygos atsiradimo istoriją, priminė, kad lietuvių kalba ši knyga išleista 2002 metais, o jos pagrindu tapo architekto N. Kitkausko dienoraštis, kuriame jis kruopščiai fiksavo visus darbus, įvykius, problemas, susitikimus ir rūpesčius, susijusius su šio memorialo sukūrimo darbais.

Knygos „Kristijono Donelaičio memorialas Čistyje Prudy. Sukūrimo istorija“ pristatyme dalyvavo šio leidinio redaktorius, poetas dr. Borisas Bartfeldas, kuris teigė, kad šiandien mums visiems labai svarbu saugoti ir puoselėti Rusijos ir Lietuvos kultūrinius ryšius, sakė, kad šiam kilniam tikslui pasitarnauja ir tokie susitikimai, suartinantys Kaliningrado ir Pagėgių bibliotekų, literatų, knygių bendruomenes.

Knygos vertėja, poetė, Kaliningrado miesto Liudviko Rėzos lietuvių kultūros draugijos pirmininkė, kraštietė (gimė Piktupėnuose) Rūta Leonova teigė, kad išvertusi šį leidinį ji gali teisėtai džiaugtis ir didžiuotis, kad likimas leido prisiliesti prie šios didingos asmenybės įamžinimo, ir jos versta knyga yra tikrasis palikimas ateinančioms kartoms. Pritardama dr. B. Bartfeldui dėl jo kvietimo draugystei, poetė pažadėjo savo kūrybos vakarą Pagėgiuose surengti jau ateinantį rudenį. Bibliotekos darbuotojai poetei „išdavė“ paslaptį, kad jos dar niekur nepublikuotą „Metų“ vertimą į rusų kalbą jau skaitė ir žavėjosi pagėgiškiai, dalyvavę K. Donelaičio skaitymuose, kurie vyksta Pagėgių bibliotekoje trečiadieniais. O su šiuo rankraščiu į skaitymus atvyko ir pagėgiškius maloniai nustebino šio susitikimo svečias Sigitas Šamborskis, Lietuvių bendruomenės Karaliaučiaus krašte pirmininkas. Šiandien jis kalbėjo apie lietuvių kalbos mokytojų padėtį Kaliningrado srityje, jų pasiaukojantį darbą puoselėjant lietuvių kalbą bei kultūrą.

K. Donelaičio kraštiečių klubo Kaliningrade pirmininkė Olga Dubovaja pasakojo, kad memorialas Tolminkiemyje, muziejus, kuriame vyksta įvairūs renginiai, atstatomi ir restauruojami pastatai, parodo ir srities vadovų poziciją, kuri yra pozityvi. Ji priminė, kad ir šio leidinio leidyba buvo finansuota Kaliningrado srities Kultūros ministerijos, Kaliningrado srities istorijos ir dailės muziejaus bei Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondo bendra programa, skirta K. Donelaičio jubiliejiniams metams paminėti. Viešnia pristatė ir būsimus atkuriamųjų memorialo pastatų darbų planus, su šiais darbais susijusius rūpesčius, visus kvietė dažniau lankytis Tolminkiemyje ir pajusti lietuviškojo Homero didybę.

Renginio vedėja Klaipėdos universiteto istorikė doc. dr. Silva Pocytė kalbėjo apie šio leidinio reikšmę Kaliningrado srityje gyvenantiems lietuviams ir vietiniams gyventojams, apie leidinyje pateiktus dar niekur nepublikuotus naujus duomenis, apie K. Donelaičio giminės palikuonis, retus dokumentus, kurie tapo muziejaus eksponatais, kvietė susirinkusius būtinai aplankyti memorialą Tolminkiemyje. „Tai – kiekvieno mūsų pareiga“, – sakė mokslininkė.

Renginio organizatoriai kiekvienam svečiui įteikė leidinį „Pagėgiai. Šis kraštas kaip muzika...“, linkėjo skaitytojus džiuginti naujomis knygomis ir prasmingais susitikimais, tokiais, koks buvo ir šiandien, – reikalingais, širdingais, viltingais, kupinais svajonių, kurios visus pakviestų bendriems darbams.

Elena Stankevičienė,

Pagėgių savivaldybės viešosios
bibliotekos direktorė

Astos Andrulienės nuotraukos

© 2014 „XXI amžius“