Lietuvos
kultūros
galerija

Projekto rubrikos: „Kronika“, „Penktadienio pokalbiai“,
„Išnašos“, „Laikas ir žmonės“, „Atmintis“, „Paveldas“, „Etnografija“,
„Kristijono Donelaičio metai“, „Iš laiškų“, „Retro“.

Kristijono Donelaičio metai

Knygos apie K. Donelaičio memorialą sutiktuvės

Laimutė Kitkauskienė pristato memorialo Tolminkiemyje sukūrimo istoriją

PAGĖGIAI. Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių paminėjimo renginiai Savivaldybės viešojoje bibliotekoje pasiekė kulminaciją – visuomenei pristatyta Napalio ir Laimutės Kitkauskų knyga rusų kalba „Kristijono Donelaičio memorialas Čistyje Prudy. Sukūrimo istorija“.

Renginyje dalyvavusi Laimutė Kitkauskienė išsamiai papasakojo memorialo Tolminkiemyje sukūrimo istoriją. Ji sakė, kad 1964 metais Lietuvos ir Kaliningrado srities vadovybės rūpesčiu pradėti restauruoti buvusios liuteronų bažnyčios Čistyje Prudy gyvenvietėje pastatai, atkuriamuosius darbus vykdė Kauno kultūros paminklų restauracijos kolektyvas, vadovaujamas architekto dr. Napalio Kitkausko. Vaizdinėje medžiagoje viešnia susirinkusiems atskleidė ilgą ir nelengvą architekto kūrybinį memorialo sukūrimo kelią bei sumanymo įgyvendinimo istoriją. Gausi medžiaga – brėžiniai, nuotraukos, prisiminimai, įspūdžiai – atskleidė visą šio memorialo svarbą ir reikšmę šiandienos kontekste, kai minime šios asmenybės jubiliejų. Viešnia atskleidė ir knygos atsiradimo istoriją, priminė, kad lietuvių kalba ši knyga išleista 2002 metais, o jos pagrindu tapo architekto N. Kitkausko dienoraštis, kuriame jis kruopščiai fiksavo visus darbus, įvykius, problemas, susitikimus ir rūpesčius, susijusius su šio memorialo sukūrimo darbais.

Kristijono Donelaičio metai

Knygos šventė su Kristijonu Donelaičiu

Renginio dalyviai Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje

Benjaminas ŽULYS

Kaunas. Lietuvoje ir už jos ribų šiemet plačiai minimas mūsų literatūros klasiko Kristijono Donelaičio 300 metų gimimo jubiliejus. Švietimo, kultūros, kitose organizacijose rengiamos jam skirtos parodos, konferencijos, kiti renginiai. Vienas tokių buvo surengtas Kauno Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje. Tai buvo knygos šventė, pavadinta „Laikas gyvena knygose“, skirta K. Donelaičiui ir lietuviškos spaudos atgavimo 110-osioms metinėms. Įvyko konferencija „Kristijonas Donelaitis ir jo epocha: trijų šimtmečių ženklai knygos kultūros istorijoje“. Buvo pristatytas XXVII knygos mėgėjų draugijos V tomas, paminėtas šios draugijos dvidešimtmetis. Konferenciją vedė draugijos vadovė Dalia Poškienė, bibliotekos direktorė Nomeda Domeikienė, aktorius Petras Venslovas. Jis įspūdingai paskaitė ištraukų iš visame pasaulyje žinomos hegzametru sueiliuotos poemos „Metai“. Jam talkino Kauno styginių kvartetas, vadovaujamas Sauliaus Bartulio.

Kronika

„Ratelinio“ dainos ir šokiai

Benjaminas ŽULYS

KAUNAS. Sukako 25 metai, kai Vilijampolėje, tuometiniame „Šilko“ kombinate buvo įkurtas tautinio meno ansamblis „Šilkas“. Pradžioje buvo nedidelis ansamblis ir koncertavo savojoje įmonėje, aplinkinėse organizacijose, mokyklose. Vėliau entuziastų radosi vis daugiau, kolektyvas augo, stiprėjo, ėmė koncertuoti ir mieste, Lietuvoje, užsienio šalyse: Vokietijoje, Suomijoje, Rusijoje, Olandijoje. Per 25 metus pasikeitė ansamblio pavadinimas, vadovai. Bankrutavus „Šilko“ įmonei, ansamblis pavadintas „Ratelinio“ vardu, nuo 2006 metų iki dabar globojamas bendrovės „Kauno vandenys“.

Jubiliejinė sukaktis neseniai vyko Kauno įgulos Karininkų ramovės didžiojoje salėje, kuri vos pajėgė priimti visus panorusius pasiklausyti skambių lietuviškų dainų, pasigėrėti smagiu šokiu. Tylos minute buvo pagerbti buvę ansamblio nariai, išėjusieji amžinybėn. Buvo prisiminta ansamblio istorija, pagerbti kolektyvo veteranai ir jaunesni jo nariai. Ypač gero žodžio nusipelnė net 23 metus ansambliui vadovaujanti, visada jaunatviška, energingoji jo vadovė Margarita Tomkevičiūtė, subūrusi žvalų, kūrybingą kolektyvą, kuriame šiandien – kone pusė šimto dainininkų, šokėjų, muzikantų. Neįsivaizduojama ši meno bendruomenė ir be vokalo grupės vadovės Rinaldos Burinskienės, kapelos grupės vadovo Justino Buto, koncertmeisterio Tado Kviklio. O kur dar atlikėjai Gediminas Micka, Virginija Petrutienė, Gražina Kepežinskienė, daug kitų entuziastų, kurie negailėjo nei savo laisvalaikio, nei jėgų, puoselėdami lietuvišką tautinį meną. Ne vienas jų „Ratelinyje“ – po keliolika metų. Kai kurie į šį ansamblį atėjo iš kitų meno kolektyvų, čia jaučiasi puikiai ir niekur neketina išeiti. Koncertą stebėjusi buvusi meno vadovė G. Kepežinskienė, prisimindama pirmuosius ansamblio žingsnius, gėrėjosi „Ratelinio“ dainininkų, šokėjų ir muzikantų energija, džiaugėsi ansamblio narių profesionalumu ir meniniu lygiu. Chorvedys, pedagogas, kompozitorius Pranas Jurkonis pasidžiaugė, kad „Ratelinis“ yra tarsi tiltas, jungiantis tautinį meną mylinčias ir jį puoselėjančias kartas.

Kronika

„Diemedžio“ gimtadienis

KURŠĖNAI. Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centre liaudiškų šokių grupė „Diemedis“ (vadovė – Egidija Šėgždaitė) šventė 20-ąjį kūrybinės veiklos gimtadienį. Jubiliatus pasveikino ne tik gausus žiūrovų būrys, bet ir kiti liaudiškų šokių kolektyvai: „Šimtažiedis“ iš Vilniaus, „Vajaunas“ iš Prienų, „Sidabrinė gija“ iš Klaipėdos, „Vijūras“ iš Šiaulių. Prie sveikinimų prisidėjo ir Šiaulių rajono kultūros centro vaikų liaudiškų šokių studija „Diemedėlis“ bei Šiaulių miesto vaikų šokių studija „Šermukšnėlė“.

„Diemedžio“ kūrybinės veiklos pradžia – 1994 metai, nors pirmieji šokėjai į repeticijas rinkosi baigiantis 1993 metams. Į tuometinius „Ventos“ kultūros namus susirinko keletas norinčių šokti. Kadangi jų neužteko net 4 poroms sudaryti, direktorė Vitalija Burkė pažadėjo surasti daugiau šokėjų. Kitą repeticiją 4 poros pradėjo repetuoti „Patrepsėlį“. Tuometinės direktorės ir šokėjų pastangomis 1994 metų pavasarį kolektyvas šoko jau pilnos sudėties – 8 poros. Nuo 1994 metų rudens kolektyvui vadovauja Egidija Šėgždaitė. 2004 metais kolektyvui suteiktas „Diemedžio“ vardas. Dar ir šiandien scenoje pirmieji šokėjai – Zofija ir Romualdas Zoriai, Stasys Kavaliauskas, Zofija ir Vladas Savickai. Senbuviais jau galima vadinti Ireną Skerstonienę, Vijoletą ir Vladą Brikus, Eugeniją ir Apolinarą Bagdonus, Loretą Lideikienę. Kolektyvą papildė ir nauji šokėjai, kurie jau tvirtai įsiliejo į šokėjų gretas – Rima ir Rimantas Jaraminai, Loreta ir Gintautas Špokauskai, Gražina ir Stanislovas Grakauskai, Stasys Kazlauskas. Penkerius metus „Diemedis“ artimai bendradarbiauja su rajono kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Salduva“ (vadovas – J. A. Bartašius), kuri lydi šokėjus į konkursus, festivalius, šventinius koncertus, kurių per visą veiklos 20-metį būta visa galybė.

Kronika

Nepamiršęs gimtosios kalbos

Benjaminas ŽULYS

Algimantas Žemaitaitis su žmona Audrone Žemaitaitiene

KAUNAS. Kūrybos popietė, skirta Kristijono Donelaičio 300 metų sukakčiai paminėti, vyko Kauno menininkų namuose. Čia viešėjo lietuvių išeivijos Jungtinėse Amerikos Valstijose atstovas, Los Andželo Lietuvių dramos sambūrio režisierius, aktorius Algimantas Žemaitaitis. Poetas Petras Palilionis nušvietė svečio gyvenimo epizodus, jo kūrybinę veiklą Amerikoje tarp lietuvių. Jis atkreipė dėmesį į ypač taisyklingą šio amerikiečio lietuvių kalbos žodžių tarimą, netgi nepriekaištingą kirčiavimą. Tuo įsitikino ir šio susitikimo dalyviai.

O juk išeivijoje A. Žemaitaitis – nuo 1949 metų. Jis yra baigęs teatro ir meno studijas Konektikuto universitete, vaidinęs Brodvėjaus spektakliuose, skaitęs ir vaidinęs lietuvių kultūros renginiuose Bostone, Niujorke, Detroite, dirbęs Holivude kuriant mokomuosius ir pilno metražo filmus. Nuo čia prasidėjo jo poezijos ir prozos skaitymai kitose lietuvių bendruomenėse Kanadoje ir JAV. 1965 metais atvykęs į Los Andželą drauge su filmų redaktoriumi Paulium Jasiukoniu dirbo Holivude ir su lietuvių muzikos grupe „Vakarų aidai“ bei amerikiečių operos kompanija „Opera West“. „Vakarų aidams“ režisavo Štrauso „Čigonų baroną“, Amerikos lietuvaitės Onos Metrikienės – „Kartą gintaro pakrantėje...“, keletą kitų muzikinių kūrinių.

Kronika

Kompaktinė vokalinių ansamblių plokštelė

MIEŽIŠKIAI. Kultūros centre surengta nekasdienė šventė, skirta paminėti ypatingam įvykiui – gražiu koncertu pristatyta vokalinių ansamblių „Raskila“ ir „Alkupis“ įrašyta kompaktinė plokštelė.

Koncerte ansamblių dainininkai, vadovaujami Linos Kairytės, atliko gražiausius, įdomiausius, daugiausiai laurų įvairiuose konkursuose pelniusius savo repertuaro kūrinius. Daugelis jų įrašyti naujojoje kompaktinėje plokštelėje, o kai kurie – visai nauji, ką tik išmokti, dar niekur neskambėję. Dainininkai juokavo, kad pastarieji bus įrašyti būsimose plokštelėse. Kad įrašas nebūtų paskutinis, linkėjo ir gausiai susirinkę žiūrovai. Sveikintojai koncerte „Raskilos“ ir „Alkupio“ nariams ir jų vadovei išsakė ne tik prasmingų linkėjimų, bet ir padėkų už patiriamus gražius jausmus. Rajono valdžios atstovai, dainininkų kolegos, artimieji, bičiuliai negailėjo gražių žodžių, aplodismentų, gėlių, originalių dovanų.

Kronika

Trijų kartų folkloras

KREKENAVA. Dešimtus savarankiško gyvavimo metus skaičiuojantis Krekenavos kultūros centras šią sukaktį nutarė paminėti sukviesdamas visus savo kolektyvus į tradicinę folkloro šventę „Mes į kryžkelę išėjom“, kurioje susitinka visos kartos. Tąkart ypatinga pagarba ir dėmesys teko vyriausiems – Krekenavos kultūros centro folkloro ansambliui „Lokauša“ (vadovė – L. Vilienė), skaičiuojančiam 30-uosius veiklos metus. Į šventę save parodyti ir į kitus pažiūrėti susibėgo jaunosios šiuolaikinių šokių šokėjos krekenavietės iš „Boružėlės“, „Padaužų“ ir „Gremik“ grupių (vadovė – R. Šantarienė), linijinių šokių „Elegancija“ šokėjos, Krekenavos kultūros centro mėgėjų teatras „Avilys“ (vadovė – M. Vaitkevičienė), moterų vokalinis ansamblis „Gija“ (vadovė – S. Pažemeckaitė). Iš Naujarodžių atvyko folklorinis ansamblis „Želupė“ (vadovė – S. Glemžienė) ir orkestras „Naujarodžių varis“ (vadovas – S. Buitvydas), iš Žibartonių – Kapela „Liaudė“ (vadovė – G. Vorienė), mėgėjų teatras „Fantazija“ (vadovė – A. Paškevičienė).

Kronika

Muzikuojančios šeimos

MIKOLIŠKIS. Gegužės 17 dieną Pasvalio kultūros centro Mikoliškio skyriuje vyko tradicinis muzikuojančių šeimų festivalis „Kas dieną su daina“. Šiemet jis išskirtinis, nes skirtas Šeimos metams. Festivalis prasidėjo Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebono kun. Alberto Kasperavičiaus paskaita „Per juokus į laimingą santuoką“. Klebonas visiems dalyviams ir žiūrovams palinkėjo, kad jų šeimas kasdien stiprintų dėkingumas ir džiaugsmas. Gražiu šventės akcentu tapo Mikoliškio skyriuje atidaryta Kamilės Krasauskaitės akvarelės ir tušo technika sukurtų paveikslų paroda. Festivalyje dalyvavo septynios muzikuojančios šeimos: Tamašauskai iš Šiaulių, Bartašiai iš Migonių kaimo, Kaziliūnai iš Grudžių, Krasauskai iš Sereikonių, Kutkevičiai iš Mikoliškio (tarp jų ir festivalio organizatorė – Pasvalio kultūros centro Mikoliškio skyriaus meno vadovė Rasa Andžiuvienė), Garalevičiai iš Vaškų, Jonušai iš Panevėžio. Daugelyje šeimų muzikuoja net kelios kartos – seneliai, tėvai, vaikai.

Iš laiškų

Bernardas Brazdžionis – Jonas Juškaitis

Laiškai 1982–2002 metais 

(Tęsinys. Pradžia 2011 m. nr. 88, 90, 92, 94,
2012 m. nr. 9, 13, 16, 17, 20, 22, 26, 31, 36, 44,
2013 m. nr. 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, 12, 14, 18, 19, 29, 45,
2014 m. nr. 5, 9, 12, 14, 19, 21)

Vytės Nemunėlio autografai jaunimui ir mamoms

Malonus kolega,

ačiū už bičiulišką laišką su tiesiais žodžiais.

Ištrūkę iš sandaraus komunistinio gardelio, daugelis tarybinių rašytojų jaučiasi pasimetę. Nesusigaudo, laukia ar kalba nei šį, nei tą. Vis dar negali užmiršt savo didybės, savo įsigyto imuniteto. Blogiausia su tais, kuriems buvo daugiau leista.

Gaunam nemažai laikraščių, skaitome ir matome, koks ten chaosas. Baisu! Bet manau, kad „prieis ožka liepto galą.

Patiko vieno publicisto žodžiai apie tarybinį (gal geriau: sovietinį) visokių negerovių tvarkymą ir pagerinimą: jei kuo skundžiamasi, valdžia susišaukia atstovus ir „paaiškina“, ir viskas pagerėja. Vėl kas negerai – vėl „paaiškina“, ir vėl viskas pagerėja. Bet dabar taip ilgai nebus. Nusibos.