Lietuvos
kultūros
galerija

Kronika

Nepamiršęs gimtosios kalbos

Benjaminas ŽULYS

Algimantas Žemaitaitis su žmona Audrone Žemaitaitiene

KAUNAS. Kūrybos popietė, skirta Kristijono Donelaičio 300 metų sukakčiai paminėti, vyko Kauno menininkų namuose. Čia viešėjo lietuvių išeivijos Jungtinėse Amerikos Valstijose atstovas, Los Andželo Lietuvių dramos sambūrio režisierius, aktorius Algimantas Žemaitaitis. Poetas Petras Palilionis nušvietė svečio gyvenimo epizodus, jo kūrybinę veiklą Amerikoje tarp lietuvių. Jis atkreipė dėmesį į ypač taisyklingą šio amerikiečio lietuvių kalbos žodžių tarimą, netgi nepriekaištingą kirčiavimą. Tuo įsitikino ir šio susitikimo dalyviai.

O juk išeivijoje A. Žemaitaitis – nuo 1949 metų. Jis yra baigęs teatro ir meno studijas Konektikuto universitete, vaidinęs Brodvėjaus spektakliuose, skaitęs ir vaidinęs lietuvių kultūros renginiuose Bostone, Niujorke, Detroite, dirbęs Holivude kuriant mokomuosius ir pilno metražo filmus. Nuo čia prasidėjo jo poezijos ir prozos skaitymai kitose lietuvių bendruomenėse Kanadoje ir JAV. 1965 metais atvykęs į Los Andželą drauge su filmų redaktoriumi Paulium Jasiukoniu dirbo Holivude ir su lietuvių muzikos grupe „Vakarų aidai“ bei amerikiečių operos kompanija „Opera West“. „Vakarų aidams“ režisavo Štrauso „Čigonų baroną“, Amerikos lietuvaitės Onos Metrikienės – „Kartą gintaro pakrantėje...“, keletą kitų muzikinių kūrinių.

Lietuvių išeivių suburtas Los Andželo Lietuvių dramos sambūris išugdė gabius aktorius, įgijo sceninės patirties, į teatro veiklą įtraukė gebančius piešti spektakliams dekoracijas, siūti kostiumus, sutelkė muzikos ir garso specialistus. Dramos sambūrio artistai vaidino daugelyje įvairių scenos veikalų. Žinomais aktoriais tapo Ema Dovydaitienė, Dalia Mackelienė, Saulius Matas, Juozas Raibis, Algis Žaliūnas. Vyresniųjų kartą keitė nauji scenos mylėtojai. „Augant mūsų sambūriui, išryškėjo ir gabūs scenografai – Rimas Kalvaitis, J. Leškienė, Algis Žaliūnas, R. Burneikienė. Spektaklį kūrė visi, kas kiek sugeba“, – sako režisierius.

Paklaustas, kada gimė susidomėjimas teatru ir meilė scenai, režisierius atsakė, kad dar iki šių dienų neužmiršo Lietuvoje matytų pirmųjų spektaklių. Jo dėdė Vincas Grajauskas, gyvenęs Pocviečio kaime, Vilkaviškio apskrityje, turėjo „Klojimo“ teatrą, vėliau įkūrė ir „Seklyčios“ teatrą. Buvo vaidinama prie karbido lempos. „Atsimenu ir pirmą savo vaidmenį – Lašelio personažą pasakoje, kurią suvaidino Kudirkos Naumiesčio mokyklos mokiniai“.

Nuo tų dienų praėjo apsčiai laiko. Režisierius, be tiesioginio užsiėmimo, ypač daug dėmesio skiria lietuvių kalbai. Jo žmona Audronė Žemaitaitienė sako, kad „ir šiandien galioja nerašytas režisieriaus įstatymas – išmokti taisyklingos lietuvių kalbos Dramos sambūrio artistams. Ir menininko vaikai gražiai taisyklingai kalba lietuviškai“. Režisierius visada ieškojo ir stengėsi statyti lietuvių autorių pjeses, pavyzdžiui, Algirdo Landsbergio pjesę „Vėjas gluosniuose“, Kazio Sajos, Antano Škėmos, kitų autorių pjeses.

Popietėje A. Žemaitaitis paskaitė K. Donelaičio „Metų“ fragmentų, Bernardo Brazdžionio, Leonardo Andriekaus, kitų lietuvių poetų kūrinių ištraukų.

© 2014 „XXI amžius“