Gimtinė:
žmonės
ir darbai

Istorija ir dabartis

Simbolinis Tremtinio kryžius 25 metus primena negrįžusiųjų ilgesį

Ramutė Šukienė

Kėdainiečių atnašas šv. Mišioms prie simbolinio Tremtinio kryžiaus priima Šv. Jurgio parapijos klebonas kun. Artūras Stanevičius

Kalba Tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Kėdainių skyriaus pirmininkas Jonas Šleževičius

Pievą prie paminklo Žuvusiems už Tėvynę puošė mėlynos popierinės rugiagėlės

Kalba Tremtinio kryžiaus autorius Vytautas Ulevičius. Kairėje – kun. Artūras Stanevičius

Kėdainiečiai pagerbė okupacijos aukas prie geležinkelio stoties

Praėjo ketvirtis amžiaus, kai Kėdainiuose pastatytas simbolinis Tremtinio kryžius, kad visi, kurių artimiesiems nei gyviems, nei mirusiems nebuvo lemta grįžti iš tremties, turėtų kur nulenkti galvą, sukalbėti maldą ir dar kartą įsitikinti, jog išlieka nepamiršti vardai, veidai, žmonių likimai ir tai, kas visiems šventa – laisvė ir tikėjimas rytojumi.

Birželio 14-ąją, Gedulo ir vilties dieną, Kėdainių miesto Kauno gatvės kapinėse, prie simbolinio Tremtinio kryžiaus, Kėdainių Šv. Jurgio parapijos klebonas kun. Artūras Stanevičius pirmąkart aukojo šv. Mišias už Lietuvos tremtinius. Vyko atminties valanda Lietuvos gyventojų tremties ir masinių žudynių 73-osioms metinėms paminėti. Beje, šv. Mišias šioje vietoje kunigas aukoja ir lapkričio 1-ąją.

Susirinkusiesiems išdalintas Tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Kėdainių skyriaus ir TS-LKD Kėdainių skyriaus išleistas lankstinukas, kuriame parašyta: Šiandien sukanka 25-eri metai, kai 1989 m. birželio 14-ąją, minint Gedulo ir vilties dieną, Kauno g. kapinėse buvo pastatytas ir pašventintas kryžius, skirtas visiems Kėdainių krašto žmonėms, išvežtiems į Sibirą ir likusiems ten amžinam poilsiui. Paminklą – puošnų kryžių su Kristaus atvaizdu ir dviem angelų skulptūromis iš šonų – sukūrė Vytautas Ulevičius. Po Kristaus kojomis iškaltas įrašas: Tremtyje žuvusiems lietuviams atminti kėdainiečiai 1989 VI 14.

Kryžiaus pastatymu rūpinosi rajono Tremtinių klubas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Povilas Aksomaitis, Rimgaudas Rimošaitis. Daug Kėdainių rajono įstaigų ir daug kėdainiečių aukojo lėšų. Jų surinkta tiek, kad pastatytas ir simbolinis Tremtinio ir dar keli kryžiai.

Prie simbolinio Tremtinio kryžiaus žmonės dėjo gėles ir degančias žvakeles. Gėlių puokštes padėjo Lietuvos Respublikos Seimo narė Virginija Baltraitienė, Kėdainių rajono vadovai.

Kalbėjo Kėdainių rajono mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė, Tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Kėdainių skyriaus pirmininkas Jonas Šleževičius, Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys Rimgaudas Rimošaitis, Tremtinio kryžiaus autorius, Kėdainių krašto kultūros premijos laureatas (2003) Vytautas Ulevičius.

Po atminties valandos Kėdainių geležinkelio stotyje pagerbtos Lietuvos okupacijos aukos. Ant bėgių ir greta jų baltavo ir raudonavo bijūnų žiedai, pievą prie paminklo žuvusiems už tėvynę puošė mėlynos popierinės rugiagėlės, kurias padarė Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos mokiniai, dalyvavę pilietinėje akcijoje „Kad ne auksinės vasaros…“

Dainavo Kėdainių kultūros centro tremtinių ir politinių kalinių mišrus choras „Diemedis“, kuriam vadovauja tremtinio dukra Aušra Kazlauskienė.

Kėdainiai
Autorės nuotraukos

© 2014 „XXI amžius“