Gimtinė:
žmonės
ir darbai

Žvilgsnis

„Pasienio fiesta“ trina stereotipus

Daiva Červokienė

Šventę Veisiejuose puošė jaunimo šokių kolektyvai Romo Sadausko nuotrauka

Į Veisiejų senojo dvaro parką žengia Lazdijų rajono turizmo informacijos centro darbuotojai Autorės nuotrauka

Paminklas Emilijai Pliaterytei Kapčiamiesčio centrinėje aikštėje

Kulinarinio šou dalyviai Romo Sadausko nuotrauka

Vienuoliktoji Lazdijų krašto šventė „Pasienio fiesta“ subūrė daug rajono gyventojų, kraštiečių bei svečių iš įvairių Lietuvos kampelių ir kaimyninių valstybių. Tradiciškai šventėje dalyvavo delegacijos iš Lenkijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities. Fiestos renginiai vyko įvairiose Lazdijų rajono vietose, tačiau daugiausia šventinio šurmulio būta Lazdijuose Baltojo ežero paplūdimyje ir rekonstruotame Veisiejų senojo dvaro parke.

Kibkit, žuvelės

Tradicinė šventės dalis – spiningavimo varžybos. Ir neatsitiktinai: Lazdijų rajone gausu ežerų, pats didžiausias yra Dusia, trečias pagal dydį Lietuvoje. Netoli yra Metelys, Obelija (šis priklauso jau Alytaus r.), juose gausu žuvų, žmonėms žvejyba buvo svarbus užsiėmimas.

Spiningavimo varžybos Lazdijų r. savivaldybės mero taurei laimėti vyko Baltojo ežere. Jose dalyvavo 30 žvejų iš skirtingų Lietuvos vietų: Alytaus, Druskininkų, Palangos, Kauno ir kitų. Buvo pagautos 7 įskaitinės lydekos. Lazdijų r. savivaldybės mero Arūno Margelio taurę laimėjo Tomas Valentukonis iš Alytaus. Jis sugavo 1045 g svėrusią lydeką. Daugiausia žuvų, kurios svėrė 1090 g, sugavo Ąžuolas Baležentis, didžiausią ešerį (390 g) ištraukė Aurimas Puniškis. Tarp varžybų dalyvių buvo ir viena moteris. Lazdijietei Ingridai Vincevičiūtei, pernai tapusiai spiningavimo varžybų nugalėtoja, išlupusiai 2 lydekas, buvo įteiktas specialus prizas.

Beje, visos per varžybas sugautos žuvys paleistos atgal į Baltojo ežerą.

Kulinarinis šou

Nauju šventės akcentu šiemet tapo kulinarinis šou „Žuvis kitaip“. Jo sumanytojai – Lazdijų turizmo informacijos centro bei rajono visuomenės sveikatos biuro darbuotojai – pasiūlė į tradicinį dzūkų valgį pasižiūrėti kūrybiškai. Pasak jų, daug žmonių valgo tik keptą ar rūkytą žuvį, o reikia ieškoti būdų, kaip žuvį gaminti sveikiau.

Dalyvauti kulinariniame šou užsiregistravo šešios komandos, atvyko penkios. Nė viena nežinojo, iš kokios žuvies teks ruošti patiekalą, viskas paaiškėjo burtų keliu. Šventės organizatoriai pasiūlė komandoms per dvi valandas paruošti upėtakį, karšį, šamą, ungurį ir eršketą. Netrukus oras pakvipo kepta, marinuota žuvimi ir žuviene.

Varžytuves laimėjo Metelių kaimo komanda, paruošusi aliejuje virtą eršketą. Trys moterys, Metelių kapelos vadovė Danguolė Alksninienė, jos sesuo ir dukra, ištraukusios eršketą labai nustebo – buvo nusiteikusios gaminti patiekalą iš vietinių žuvų pagal tradicinius krašto receptus.

Tad kiek pasvarsčiusios nutarė ir eršketą gaminti tradiciškai: gausiai ištrynė druska, tada nuplovusios pabarstė pipirais, po 10–15 min. apvoliojo miltuose ir virė aliejuje. Tai – Danguolės iš mamos, kuri buvo gera kulinarė, perimtas receptas. Pasak D. Alksninienės, dauguma meteliškių receptų yra labai paprasti, be įmantrių prieskonių, bet gardūs.

Net patyrusios šeimininkės šventėje būtų radusios ko pasimokyti. Dėmesį atkreipė žvejas iš Kučiūnų Albinas Kamarūnas, kurio vadovaujama komanda ruošė marinuotą karšį. Užpylęs ant karšio gabalėlių marinato iš aliejaus ir acto, kučiūniškis nepaleido iš rankų indo, vis purtė jame žuvį. Receptą A. Kamarūnas sakė radęs rusiškame žurnale. Sibiro žvejai, pagavę žuvį, taip ją pamarinuoja 40 minučių ir valgo žalią. Pasak kučiūniškių, toks marinavimo būdas tinka neriebioms žuvims, užkandį galima pagardinti svogūnais, pabarstyti pipirais ir druska. Jei žuvį ketinama valgyti kitą parą, indą pakanka purtyti rečiau – kas porą valandų po 10 min.

Lazdijietis Sigitas Babarskas su komanda iš upėtakio paruošė du patiekalus: marinuotą upėtakio filė ir žuvienę iš upėtakio kaulų, pelekų, galvos. Sriuba gardžiai kvepėjo, nes į puodą buvo įmesta džiovinto kadagio šakelė su uogomis, jų dzūkai deda į įvairius patiekalus. Lazdijiečiai ragino valgant tokią sriubą nepagailėti įsidėti grietinės ir sviesto: žuvis buvo neturtingųjų valgis, todėl viskas, kas riebu, tinka prie jos.

Trina stereotipus

Lazdijų meras Arūnas Margelis tikino, kad tarptautinė „Pasienio fiesta“ – ne šiaip sau šventė, o noras suartinti kaimynus, kuriuos daug metų skyrė sienos, atkreipti tautiečių ir svečių dėmesį į besitvarkančius pasienio miestus ir miestelius, jų nuostabią gamtą, vandens ir dviračių turizmui pritaikytą aplinką, guiti stereotipą, kad pasienis asocijuojasi su netvarka, automobilių ir vilkikų eilėmis. Daugelis užsienio svečių ir turistų pažintį su Lietuva pradeda nuo Lazdijų, tad laikas žinoti, kad pačiame miesto centre, prie bažnyčios, rekonstruotoje aikštėje trykšta naujas fontanas, stovi 30 suolų ir šiukšliadėžių. Dar vienas fontanas Lazdijuose čiurlena prie Kultūros centro, buvusios sinagogos. Lazdijų gyventojai giriasi, kad pagal fontanų skaičių miestas vejasi sostinę, gamta ir žmonės pasirūpino, kad rajone būtų ką veikti vandens, pėsčiųjų ir dviračių turizmo gerbėjams.

Atvykusiems į tradicinę Lazdijų rajono šventę „Pasienio fiesta“ žurnalistams šeimininkai ne tik parodė daugybę renginių, bet ir pasiūlė turiningą informacinį turą „Atrask Lazdijus!“ Buvo pristatyti Metelių regioninio parko didieji ežerai ir baigiama įrengti šio regioninio parko lankytojų centro ekspozicija, Lazdijų miesto naujovės, Emilijos Pliaterytės veiklą ženklinančios vietos Kapčiamiestyje ir Veisiejų seniūnijoje, paminklas E. Pliaterytei (1806–1831) atnaujintoje Kapčiamiesčio centrinėje aikštėje.

Lazdijų rajonas
Autorės ir Romo Sadausko nuotraukos

© 2014 „XXI amžius“