Lietuvos
kultūros
galerija

Kronika 

Dainų šventė – unikalus reiškinys

S. Daukanto aikštėje pakeliama Dainų šventės vėliava

Grupė šventės dalyvių ir rengėjų S. Daukanto aikštėje su prezidente Dalia Grybauskaite

Dainų šventėje plazda Lietuvos, Estijos ir Latvijos vėliavos

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė su Dainų šventės Dainų dienos dalyviais iš Jonavos Roberto DAČKAUS (lrp.lt) nuotraukos

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė su Dainų šventės dalyviais vadovais ir dirigentais

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė su Dainų šventės Dainų dienos dalyviais

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Dainų šventėje su valstybės ir valdžios atstovais

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikina Dainų šventės Dainų dienos dalyvius

Po ketverių metų pertraukos praėjusį į savaitgalį Vilniuje vėl suskambėjo Lietuvos dainų šventė. Liepos 3-iąją, ketvirtadienį, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbė oficialią Dainų šventės „Čia mano namai“ pradžią. Prezidentūros Baltojoje salėje valstybės vadovei ir šventės kūrėjams buvo įteiktos dainų šventės regalijos, S. Daukanto aikštėje iškilmingai pakelta Dainų šventės vėliava. Į šventę susirinko dainininkai ir šokėjai iš visų šalies kampelių, iš viso 37 tūkstančiai dalyvių, iš keturiolikos pasaulio šalių. Šis unikalus tradicinės kultūros renginys Lietuvoje surengtas devynioliktą kartą. Tūkstančiai jaunų ir senų, kasdien lydimų dainos, šokio, muzikos ir papročių šventės dalyvių sostinės gyventojams ir svečiams pristatė lietuvišką dainą, šokį, ansamblių, pučiamųjų instrumentų orkestrų, kanklių muzikos programas, pakvietė susipažinti su liaudies meistrų kūryba. Ketvirtadienio vakare sostinės Kalnų parke vyko Ansamblių vakaras „Krantai Nemunėlio“. Liepos 4-ąją, penktadienį, Dainų šventė kvepėjo duona – sostinės Katedros aikštėje ir Bernardinų sode vyko Folkloro dienos „Laimužės lemta“ renginiai, prasidėję simboliniu duonos sunešimo ritualu Katedros aikštėje. Prie rekordinio ilgio stalo su savo krašto tradicine duona susirinko visų Lietuvos regionų ir Mažosios Lietuvos atstovai bei pasaulio lietuviai. Penktadienį nuo ankstaus ryto iki vidurnakčio Lietuvos sostinės istorinių pilių prieigas užpildė folkloro dvasia. Pavakarę klausytojus Šv. Jonų bažnyčioje pakvietė kanklių koncertas. Jo metu per 600 geriausių Lietuvos kanklininkių iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų bei regionų džiugino gerai žinomomis liaudies melodijomis ir naujais kūriniais.

Folkloro dienos kulminacija tapo 22 valandą sostinės Valdovų rūmų kieme vykusi išskirtinė premjera. Šiuolaikinio šokio, išskirtinių kostiumų, originalios muzikos, vaizdo instaliacijų ir Jono Aisčio poezijos dėka vakaro sutemose trumpam atgimė senovės baltų pasaulis. Čia originaliai pristatyti net 56 septynių baltų genčių – kuršių, sėlių, jotvingių, žemaičių, aukštaičių, lietuvių, žiemgalių – kostiumai, puošti rekonstruotais juvelyriniais dirbiniais ir odiniais aksesuarais, nuo žiedo ant mažojo piršto iki tam tikrai genčiai būdingo apavo.

Šeštadienį, liepos 5 dieną, Dainų šventė pakvietė net į keturis renginius. Tūkstančiai šokėjų sukosi Lietuvos futbolo federacijos stadione. Bernardinų sodo ir Gedimino pilies papėdę užpildė Teatro dienos, skirtos 300-osioms Kristijono Donelaičio gimimo metinėms ir Teatro metams, dalyviai, kurie Katedros aikštėje pristatė finalinį šio renginio pasirodymą – spektaklį „Jau saulelė…“ Surengtas vaikų tradicinių amatų miestelis, vyko specialiai šiai šventei atkurtų baltų genčių kostiumų pristatymas. Daugiau nei 7,5 tūkstančių šokėjų, spalvingi tautiniai drabužiai, nuotaikinga muzika ir įspūdingos šokių kompozicijos – tokią dovaną tautiško šokio mėgėjams šeštadienį skyrė Šokių dienos „Sodauto“ organizatoriai. Vakarop Vilniaus kalvomis praūžė vario dūdų audra – Kalnų parke vyko vienas siautulingiausių jubiliejinės Dainų šventės renginių – pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertas. Čia džiugino ir pirmą kartą Dainų šventėje dalyvavę būgnų, tūbų bei saksofonų orkestrai. Kiekvieno Lietuvos regiono kolektyvai pristatė jo savitumą ir originalumą atskleidusią programą, specialius šokėjų pasirodymus. Regionų ypatybes atspindėjo ir tautiniai drabužiai.

Finalinė šventės Dainų diena liepos 6-ąją, sekmadienį, pirmą kartą tapo Tautinio kostiumo diena.

Daugiau kaip 15 tūkst. choristų, šokėjų, aktorių, muzikantų ir kitų dalyvių patraukė į Vingio parką. Kartu su Dainų šventės dalyviais žygiavo ir orkestrai bei šokėjai, kurie atliko įvairias šokio improvizacijas.

Nuo Katedros aikštės iki Vingio parko nusidriekė šventės dalyvių ir pasipuošusių tautiniais kostiumais ar jo detalėmis vilniečių ir šventės dalyvių eitynės iš Katedros aikštės į Vingio parką. Šokančios, dainuojančios, grojančios kolonos priekyje žengė orkestras „Trimitas“. Buvo nešama Lietuvos valstybės vėliava, Dainų šventės deglas bei daugiau nei 20 tautinių juostų, nuaustų kiekvienai Dainų šventei. Paskutiniam eitynių žygeiviui pasiekus Vingio parko estradą 18 valandą, buvo duotas startas finaliniam Dainų dienos koncertui, kur dainas, su kuriomis užaugome, atliko daugiau kaip 12 tūkst. choristų iš 350 kolektyvų. Vingio parke Dainų dienos programą sudarė keturios dalys: nuo protėvių laikų iki dabarties ir ateities. Jos metu skambėjo gražiausios lietuviškos dainos ir daina iš pirmosios Dainų šventės „Per girią girelę“, publikai pristatyti nauji kūriniai.

Dainų dienos režisūros sprendimus sujungė lopšio, kaip kalbos, dainos, tautos ir jų dermės, ir stalo – pagrindinės vietos namuose, kur vyksta šventė, – simboliai. Jie atsispindėjo ir scenografijoje – šalia scenos buvo nutiestas ilgas stalas, simbolizavęs tradicinį stalą, apie kurį buriasi visa šeima.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, pasipuošusi tautiniu kostiumu, dalyvavo finaliniame Dainų šventės Dainų dienos koncerte, bendravo su šventės atlikėjais ir koncerto pasiklausyti susirinkusiais Lietuvos žmonėmis. Ji pasveikino Dainų šventės „Čia – mano namai“ dalyvius ir svečius. Pasak Prezidentės, Dainų šventė yra unikalus reiškinys, kuris jau 90 metų suvienija tūkstančius dainininkų, šokėjų ir muzikantų iš visos Lietuvos bei pasaulio, puoselėja lietuvišką kultūrą ir ugdo meilę Tėvynei. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykstančios dainų šventės yra įtrauktos į UNESCO nematerialaus pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Šalies vadovės teigimu, nors esame skirtingi, kalbame tarmėmis ir esame plačiai pasklidę po pasaulį, tačiau dainuodami suprantame ir jaučiame vieni kitus, esame viena ir vieninga Lietuva. „Dainoje susijungia visa Lietuva, viso pasaulio lietuviai. Tūkstančių dainoje ataidi mūsų didinga istorija, gamtos grožis ir šviesios viltys“, – sakė Prezidentė.

Liepos 6-ąją Vingio parke 21 valandą kartu su viso pasaulio lietuviais buvo giedama „Tautiška giesmė“, kuri vainikavo jubiliejinę Dainų šventę.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius JAV Čikagos lietuvių meno ansamblio „Dainava“ vadovui Dariui Polikaičiui įteikė išskirtinį apdovanojimą – „Aukso paukštę“. Apdovanojimas skirtas geriausiam užsienio lietuvių mėgėjų meno kolektyvui ir jo vadovui už Lietuvos kultūros ir dainų švenčių tradicijų puoselėjimą.

Beje, liepos 3-iąją Kalnų parke vykusiame Ansamblių vakare kultūros ministras Šarūnas Birutis už nuopelnus tautinei kultūrai įteikė „Aukso paukštės“ apdovanojimą instrumentinės liaudies muzikos tyrinėtojui, Dainų švenčių dirigentui, prof. Algirdui Vyžintui.

XXI

© 2014 „XXI amžius“