Lietuvos
kultūros
galerija

Projekto rubrikos: „Kronika“, „Penktadienio pokalbiai“,
„Išnašos“, „Laikas ir žmonės“, „Atmintis“, „Paveldas“, „Etnografija“,
„Kristijono Donelaičio metai“, „Iš laiškų“, „Retro“.

Kronika 

Dainų šventė – unikalus reiškinys

S. Daukanto aikštėje pakeliama Dainų šventės vėliava

Po ketverių metų pertraukos praėjusį į savaitgalį Vilniuje vėl suskambėjo Lietuvos dainų šventė. Liepos 3-iąją, ketvirtadienį, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbė oficialią Dainų šventės „Čia mano namai“ pradžią. Prezidentūros Baltojoje salėje valstybės vadovei ir šventės kūrėjams buvo įteiktos dainų šventės regalijos, S. Daukanto aikštėje iškilmingai pakelta Dainų šventės vėliava. Į šventę susirinko dainininkai ir šokėjai iš visų šalies kampelių, iš viso 37 tūkstančiai dalyvių, iš keturiolikos pasaulio šalių. Šis unikalus tradicinės kultūros renginys Lietuvoje surengtas devynioliktą kartą. Tūkstančiai jaunų ir senų, kasdien lydimų dainos, šokio, muzikos ir papročių šventės dalyvių sostinės gyventojams ir svečiams pristatė lietuvišką dainą, šokį, ansamblių, pučiamųjų instrumentų orkestrų, kanklių muzikos programas, pakvietė susipažinti su liaudies meistrų kūryba. Ketvirtadienio vakare sostinės Kalnų parke vyko Ansamblių vakaras „Krantai Nemunėlio“. Liepos 4-ąją, penktadienį, Dainų šventė kvepėjo duona – sostinės Katedros aikštėje ir Bernardinų sode vyko Folkloro dienos „Laimužės lemta“ renginiai, prasidėję simboliniu duonos sunešimo ritualu Katedros aikštėje. Prie rekordinio ilgio stalo su savo krašto tradicine duona susirinko visų Lietuvos regionų ir Mažosios Lietuvos atstovai bei pasaulio lietuviai. Penktadienį nuo ankstaus ryto iki vidurnakčio Lietuvos sostinės istorinių pilių prieigas užpildė folkloro dvasia. Pavakarę klausytojus Šv. Jonų bažnyčioje pakvietė kanklių koncertas. Jo metu per 600 geriausių Lietuvos kanklininkių iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų bei regionų džiugino gerai žinomomis liaudies melodijomis ir naujais kūriniais.

Kronika

Užbūrė kraštietės medikės nuoširdumas

Daiva Jucikaitė

Mintimis apie profesinį bendradarbiavimą dalinosi Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus bei šios ligoninės slaugos administratorė Birutė Jurjonienė (centre). Kairėje – knygos „Norėčiau apkabint visus...“ autorė Onutė Mitalienė

ŠILUTĖ. Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka, minėdama Šeimos metus, šilutiškius pakvietė į susitikimą su kraštiete medike Onute Mitaliene. Ji pristatė savo autobiografinę knygą „Norėčiau apkabint visus...“, į kurią sudėjo viską, nuo ko prasideda žmogaus ir šeimos istorija: namai, tėveliai, kiti brangūs žmonės, žinių ir ieškojimų kelias, lydėję mokytojai ir bendraminčiai.

Ilgametė Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai O. Mitalienė, daugiau kaip 50 metų pašventusi pacientams ir slaugai, yra pelniusi ne vieną reikšmingą įvertinimą ir apdovanojimą. Ji apdovanota Lietuvos Respublikos prezidento Algirdo Brazausko padėka, jai suteiktas Nusipelniusio Lietuvos sveikatos darbuotojo vardas, 2006 metais už nuopelnus Klaipėdos krašto žmonėms apdovanota Klaipėdos apskrities Garbės ženklu. Jai įteiktas Popiežiaus Benedikto XVI apaštalinis palaiminimas bei suteikta laikraščio „Lietuvos sveikata“ Slaugos angelo nominacija.

Kronika

Tapydamas užmiršta valgį

Bronius VERTELKA

Kęstutis Vaičiūnas prie savo paveikslų

PANEVĖŽYS. Panevėžio rajono Savivaldybės viešosios bibliotekos kamputyje sau vietą užsitikrinusi meno galerija „Prie knygų“ visada turi kuo nudžiuginti atėjusius pasikeisti knygų ar paskaityti periodinės spaudos. Pastaruoju metu joje veikusią nuotaikingą Naujamiestyje gyvenančio profesionalaus dailininko Daliaus Dirsės tapybos parodą „Mūsų miesteliai“ pakeitė Kęstučio Vaičiūno iš Smilgių tapybos darbų paroda „Sugrįžimas“.

Į jos atidarymą gegužės 6-ąją atėjo buvę K. Vaičiūno auklėtiniai, bendrakursiai, kolegos, pažįstami, draugai, kaimynai, rajono savivaldybės atstovai. Parodos autorius dirbo ne tik pedagogu, bet buvo ir nepriklausomos Lietuvos pirmosios Panevėžio rajono Tarybos pirmininku, vicemeru, ėjo aukštas pareigas apskrities viršininko administracijoje.

Kronika

Saulėtos ir ūkanotos dienos

Janina Lebskienė OFS

Renginio įkvėpėjas kan. Juozas Barkauskas

MARIJAMPOLĖ. Gegužės 22 dieną Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje vyko renginys „Saulėtos ir ūkanotos dienos“ Šeimos metamas paminėti. Pradžioje vakaro dalyvius pasveikino Marijampolės vicemeras Sigitas Valančius ir P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos direktorė Daiva Kirtiklienė. Renginio įkvėpėjas ir iniciatorius – kan. Juozas Barkauskas. Jį į P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos salę atlydėjo gausus būrys Specialiųjų globos namų gyventojų.

Kadangi šeimų gyvenimas pasižymi didele įvairove ir turi daugybę atspalvių, tai dalelė jų buvo atskleista inscenizacijomis. Jas šiam renginiui sukūrė kan. J. Barkauskas. Stebėdami vaizdelius „Kurmis ir kurtinys“, „Skyrybos“, „Šeima“, „Močiutė ir anūkėlė“ ir kitus, galėjome suprasti, kad visokių dalykų šeimose vyksta: ir nesusikalbama, ir neišgirstama, o kai neišgirstama, skiriamasi, tačiau jeigu žmogaus širdis atvira Dievui, kliūtys įveikiamos. Įvairias šeimų situacijas vaidindami perteikė Daiva, Arvydas ir Tautvydas Macanskai, Karolis Dainauskas, Laima Babinskienė ir kiti.

Kronika

Aštuntasis Puodžių karalius

Aštuntasis Lietuvos puodžių karalius Vydmantas Vertelis

KURŠĖNAI. Lauryno Ivinskio aikštėje vyko Puodžių karaliaus rinkimai. Aštuntuoju Lietuvos Puodžių karaliumi išrinktas Vydmantas Vertelis – kuršėniškis, trečios kartos keramikas, sėkmingai tęsiantis tėvų ir senelių darbo tradicijas. Naujasis karalius apvainikuotas ąžuolo lapų vainiku, Šiaulių rajono savivaldybės meras Algimantas Gaubas jam uždėjo karūną, įteikė premiją. Aikštėje savo darbų parodas surengė keramikai – pretendentai į karūną: Rūta Indrašiūtė, Marijus Labanauskas, Artūras Matonis, Mindaugas Turolevičius ir Vydmantas Vertelis. Pretendentai į karūną varžėsi, kuris pagamins aukščiausią, mažiausią ir kokybiškiausią dirbinį. Trys keramikai sėdo prie žiedimo staklių, du – Rūta Indrašiūtė ir Artūras Matonis – per 15 minučių turėjo nulipdyti puodynę.

Kronika

Žemaitės skaitymai

KELMĖ. Birželio 4-ąją Žemaitės viešoji biblioteka lietuvių literatūros mėgėjus sukvietė į tradicinius, penktuosius Žemaitės skaitymus. Jie buvo skirti literatūros klasikės Žemaitės asmenybei ir jos kūrybai pagerbti. Skaitymų dalyvius pasveikino bibliotekos direktorė Rita Grišienė ir savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Vincas Metrikis ir... žemaitis Vaškių Ontis (režisierius Algimantas Armonas).

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja Ramunė Bleizgienė pranešime „Žemaitė ir kitos moterys“ apžvelgė rečiau minimus Žemaitės biografijos faktus, palygino jos gyvenimo istoriją su kitų to meto moterų (G. Petkevičaitės-Bitės, Šatrijos Raganos, Lazdynų Pelėdos) rašytojų biografijomis.

Kronika 

Poezijos festivalis

DAUGAI. Poezijos festivalis „Laukinės vaivorykštės“ po dviejų metų pertraukos vėl sugrįžo į Daugus. Rajono viešosios bibliotekos organizuojama poezijos ir dainos šventė, skirta kraštietei, poetei, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatei Onei Baliukonei atminti, grįžo į miestą, kuriame poetė baigė vidurinę mokyklą ir kuris yra visai šalia jos gimtųjų Kančėnų, vėliau tapusių neišsenkančiu poetinio įkvėpimo šaltiniu. Įnešdamas į miestelio gyvenimą gaivaus kultūrinio vėjo gūsį, festivalis jau antrą kartą sukvietė eiliuoto žodžio gurmanus į poezijos ir dainos šventę, pagyvintą dainuojamosios poezijos atlikėjos Dovilės Dimšaitės kūriniais. Joje netrūko nei jausmingų poetės sesers Aldonos Januškauskienės prisiminimų, nei prasmingų O. Baliukonės eilių, skaitomų Alytaus miesto teatro aktorės Rasos Grigutytės.

Kronika

Mezgėjų ir kojinių gausybė, folkloro festivalis ir kiaušinienė

Mezgėjų mezgėja klaipėdietė Jolanta Barusienė

RADVILIŠKIS. Antrąjį birželio savaitgalį miesto parke vyko penktasis Lietuvos kojinių mezgimo čempionatas „Mezgame Sekminių sambarį“, Sekminių kiaušinienės kepimas, linksmintasi folkloro festivalyje „Ganiau palšus jautelius“.

Visus pasveikino Radviliškio rajono savivaldybės meras Darius Brazys. „Lietuvos kojinių mezgimo čempionatas jau tapo tradicija. Matydami jų raštus, džiaugiamės jų tobulėjimu ir galimybe įsigyti gražių dirbinių“, – kalbėjo meras. Konkurse savo darbus ir neribotas mezgimo galimybes susirinkusiems demonstravo 47 mezgėjai iš visos Lietuvos: Radviliškio, Šiaulėnų, Šiaulių, Grinkiškio, Baisogalos, Visagino, Pašušvio, Panevėžio, Pakiršinio, Visagino, Raseinių, Klaipėdos, Skėmių, Kauno bei Lazdijų ir Kretingos rajonų. Vienintelis festivalio dalyvis vyras panevėžietis Raimondas Mikuševičius nebijojo varžytis su tokiu dideliu būriu moterų. Mezgėjai kojinę mezgė keturias valandas. Per tą laiką vertinimo komisija, kuriai pirmininkavo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus komiteto narė Sigita Damanskienė, apžiūrinėjo kojines, kurias festivalio dalyviai buvo atsivežę į parodą. Komisija šiais metais stebėjo, ar mezgamos kojinės rašte atsispindi senosios tradicijos. „Labai svarbu, kad raštai, išmegzti kojinėse, būtų mezgėjų pajausti, gyventų jų širdyse“, – kalbėjo vertinimo komisijos pirmininkė. Po apžiūros paaiškėjo, kad gražiausių, autentiškiausių ir preciziškiausių kojinių autore išrinkta klaipėdietė 53 metų Jolanta Barusienė. Ji pelnė penktojo Europos kojinių mezgimo čempionato nugalėtojos vardą. Antroji vieta atiteko mezgėjai iš Raseinių Genovaitei Janulienei, o trečiąją vietą užėmė visaginietė Rita Kuprinskaitė. Kojinių parodos nugalėtoja tapo radviliškietė Laimutė Indilienė.

Kronika

Žemaitės literatūrinė premija – Romui Sadauskui

43-iosios Žemaitės literatūrinės premijos laureatas Romas Sadauskas (dešinėje) ir Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis

UŠNĖNAI. Birželio 5 dieną čia vyko 43-iosios Žemaitės literatūrinės premijos įteikimo šventė. Kelmės rajono savivaldybės administracijos komisija literatūrinėms premijoms skirti, leidžiamiems literatūros kūriniams vertinti ir jų leidimo eilės tvarkai nustatyti, vadovaujama mero Vaclovo Andrulio, dar gegužės 5 dieną posėdyje nutarė šią premiją skirti rašytojui Romui Sadauskui už eseistinį romaną „Gyvenimas prie vieškeluko“.

Laureatą sveikino ir proginę juostą užrišo meras Vaclovas Andrulis ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Algis Krutkevičius. Renginyje dalyvavo rašytoja, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotoja Birutė Jonuškaitė, literatūros kritikas, rašytojas Stasys Lipskis, aktorius Algimantas Butvilas, bardas Albertas Antanavičius (Šekspyras).

Kronika

Bibliotekoje atrasta Ispanija

Stovyklautojai su Ispanijos ambasadoriumi Lietuvoje Miguel Arias Estevez ir Panevėžio meru Vitalijumi Satkevičiumi prie Cristina Garcia Zarza nuotraukų iš Alhambros rūmų komplekso

PANEVĖŽYS. Liepą „Panevėžys – Lietuvos kultūros sostinė“ programoje pristatomos Lotynų Amerikos šalys. Panevėžio miesto savivaldybės viešoji biblioteka savo erdves puošė ir lankytojų akis džiugino Ispanijai bei Portugalijai skirtomis parodomis.

Liepos 1 dieną Viešojoje bibliotekoje (Kniaudiškių g. 34) atidaryta Alhambros („Alhambra“, išvertus iš arabų kalbos – „raudona pilis“) rūmų kompleksui skirta fotografijų paroda „Alhambra, laiko šviesa“. Kadangi dėl didelio nuotraukų formato visa paroda šioje bibliotekoje netilpo, kita jos dalis eksponuojama „Židinio“ bibliotekoje (Nemuno g. 76). Parodos autorė – fotografė Cristina Garcia Zarza – nuotraukose pateikia asmeninį lankomiausio Ispanijos architektūrinio paminklo – Alhambros rūmų komplekso – portretą.

Kronika

Gimnazijos istorijos mokytojo knyga apie gimtinę

LELIŪNAI. Anykščių kultūros centro skyriuje buvo pristatyta Anykščių Jono Biliūno gimnazijos istorijos mokytojo Gintaro Ražansko parengta knyga „Leliūnai“. Debeikių seniūnijos Leliūnų kaimo gyventojams ir kraštiečiams buvo malonu paimti į rankas, pavartyti, nusipirkti šią enciklopedinio pobūdžio knygą, kurioje pateikiama gausybė istorinės ir dokumentinės medžiagos, fotografijų. Knygos autorius G. Ražanskas nepagailėjo nei laiko, nei pastangų darbui archyvuose, knygai apie savo gimtąją vietovę parengti. Leidinyje galima surasti duomenų apie Leliūnus ir leliūniečius nuo 1686 metų, kuomet pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas vietovės pavadinimas, iki šių dienų. Čia – ir krašto istorija, gyventojų sąrašai, papročiai, buitis, švietimas, kultūrinis gyvenimas bei daugybė kitų dalykų. Verti dėmesio ir leliūniečių prisiminimai.

Kronika

Gimnazijoje – R. Budrio biblioteka

Rimanto Budrio knygos gimnazijos bibliotekoje

RAUDONDVARIS. Daugiau kaip 800 rašytojo, žurnalisto ir gamtininko Rimanto Budrio knygų – tokią dovaną gavo Raudondvario gimnazijos biblioteka. Nuo šiol ji vadinsis šio žymaus kraštiečio vardu. Į bibliotekos „vardadienį“ atvyko būrelis rašytojo giminaičių, kuriuos pasitiko gimnazijos direktorius Ilmaras Embrektas, mokytojai, mokiniai. Prie akcijos prisidėjo ir Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. Jis atgabeno keletą dėžių knygų.

R. Budrys (1930–2001) rašė apie tai, kas tampa vis labiau aktualu – žmogaus santykius su gamta. Jo mintis visada buvo nukreipta ir į jaunąją kartą. Todėl rašytojo plunksna sukūrė ne vieną pasaką, novelę, apybraižą ar pasakojimą vaikams. Jo kūriniai „Švelniaragis grįžta į girią“, „Kanapėtas šienpjovys“, „Tėtis ir jo vaikai“, „Ežeruosna grįžta vasara“ išaugino ne vieną skaitytojų kartą. Netoliese esančiame Didvyrių kaime R. Budrio pastangomis žaliuoja jo įkurtas dendrologinis parkas, yra išlikusi graži sodyba, kurią jis paveldėjo iš tėvo, ekonomikos profesoriaus ir politinio veikėjo Dzido Budrio. Būsimasis rašytojas pakaunėje praleido vaikystę, 1937–1942 metais mokėsi Raudondvario pradžios mokykloje. Tapęs rašytoju, dažnai atvykdavo į Raudondvarį pabendrauti su savo skaitytojais. Gamtininkas buvo ir aistringas medžiotojas. Bibliotekai vyriausias jo sūnus Rimantas R. Budrys padovanojo kompasą, medžiotojo pažymėjimą ir kėdutę, švilpynių žvėrių garsams pamėgdžioti. „Už gerą mokymąsi man tėtis padovanojo kelionę po tundras, o už varovo darbą medžioklėje gavau tris rublius“, – pasakojo R. R. Budrys.

Kronika

Skaitančių šeimų šventė

RADVILIŠKIS. Viešosios bibliotekos Konferencijų salėje buvo suburtos geriausios ir daugiausiai skaitančios Radviliškio rajono šeimos. Jas sukvietė renginys „Skaitanti šeima“, skirtas Šeimos metams paminėti. Šventę vedusi Viešosios bibliotekos direktorė Aldona Januševičienė pasidžiaugė, kad yra daug skaitančių šeimų dinastijų, padėkojo joms ir palinkėjo niekada nesiskirti su knyga. Šeimas skaityti skatino ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Margaitienė.

Apie skaitymo naudą, o ne sėdėjimą prie kompiuterio ar televizoriaus diskutavo ir Zuikis (Audronė Sinušaitė) su Ežiuku (Jolanta Šilinskienė) – lėlių personažai.

Šeimos buvo apdovanotos knygomis, žurnalais „Radviliškio kraštas“ ir saldžiaisiais prizais. Dovanų nusipelnė Audronė ir Povilas Beresnevičiai, jų vaikai Monika, Gabija, Kornelija, Dovydas, Tautvydas, Karolis bei seneliai Janina ir Aleksas Astrauskai iš Sidabravo, aktyviausi Beinoravos bibliotekos skaitytojai Aušrelė ir Stasys Mačiuliai, jų vaikai Alina ir Artūras bei anūkai Airidas ir Ermita.