Lietuvos
kultūros
galerija

Kronika

Užbūrė kraštietės medikės nuoširdumas

Daiva Jucikaitė

Mintimis apie profesinį bendradarbiavimą dalinosi Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus bei šios ligoninės slaugos administratorė Birutė Jurjonienė (centre). Kairėje – knygos „Norėčiau apkabint visus...“ autorė Onutė Mitalienė

ŠILUTĖ. Fridricho Bajoraičio viešoji biblioteka, minėdama Šeimos metus, šilutiškius pakvietė į susitikimą su kraštiete medike Onute Mitaliene. Ji pristatė savo autobiografinę knygą „Norėčiau apkabint visus...“, į kurią sudėjo viską, nuo ko prasideda žmogaus ir šeimos istorija: namai, tėveliai, kiti brangūs žmonės, žinių ir ieškojimų kelias, lydėję mokytojai ir bendraminčiai.

Ilgametė Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai O. Mitalienė, daugiau kaip 50 metų pašventusi pacientams ir slaugai, yra pelniusi ne vieną reikšmingą įvertinimą ir apdovanojimą. Ji apdovanota Lietuvos Respublikos prezidento Algirdo Brazausko padėka, jai suteiktas Nusipelniusio Lietuvos sveikatos darbuotojo vardas, 2006 metais už nuopelnus Klaipėdos krašto žmonėms apdovanota Klaipėdos apskrities Garbės ženklu. Jai įteiktas Popiežiaus Benedikto XVI apaštalinis palaiminimas bei suteikta laikraščio „Lietuvos sveikata“ Slaugos angelo nominacija.

Renginio metu dalydamasi prisiminimais apie reikšmingiausius savo gyvenimo įvykius, sudėtus knygoje „Norėčiau apkabint visus...“, kraštietė minėjo, kad jai svarbiausia buvo, yra ir bus nuoširdžių ir mylinčių žmonių aplinka. Ji turėjo svarbiausią žmogaus turtą – šeimą, sveikatą, mėgstamą darbą. Jos manymu, laimingam žmogui būtina šeima – valstybė valstybėje su savo įstatymais, tradicijomis, papročiais, teisėmis ir privilegijomis, pareigomis ir atsakomybe, pagarba kito žmogaus įsitikinimams, pomėgiams, laisve realizuoti savo gyvenimo siekius. Šeima – naujų valstybės piliečių atsiradimo, ugdymo, gerovės kūrimo institucija, valstybės tvarumo pagrindas. Pasak viešnios, moters ir vyro gyvenimo sėkmė, gerovė ir sveikata priklauso nuo sėkmingai pasirinkto bendrakeleivio. Ji pasidžiaugė, jog jos šviesios atminties vyras Algirdas jai suteikė galimybę visapusiškai ir profesionaliai atlikti jos, kaip slaugytojos, pareigą pacientams. Pacientai pamilo ją, o ji pamilo pacientus. Ji džiaugiasi, kad turėjo ir turi galimybę juos pavadinti savo gyvenime sutiktais šeimos nariais.

Renginyje dalyvavusi O. Mitalienės kolegė, Klaipėdos universitetinės ligoninės slaugytoja, Klaipėdos valstybinės kolegijos lektorė Lina Šakienė, pasakodama apie gerbiamą Onutę bei jos profesinę veiklą, minėjo, jog „tai – slaugos šviesulys, kurį galima palyginti su anglų slaugytoja, šiuolaikinės slaugos profesijos pradininke Florencija Naitingeil (1820–1910). Šios dvi moterys, ieškodamos profesinio meistriškumo, keldamos profesinę kvalifikaciją, slaugos darbe taikydamos naujoves, stengėsi, kad tai būtų naudinga žmonijai. Neįkainojamas slaugos vadovės O. Mitalienės indėlis į tarptautinį bendradarbiavimą slaugos mokslo srityje atvėrė naujas galimybes ne tik Lietuvos, bet ir Europos slaugos mokslui vystytis. L. Šakienė, kalbėdama apie šią knygą, paminėjo, kad joje sudėti O. Mitalienės bendradarbių pamąstymai, atskleidžiantys jos asmenybę, brandą, požiūrį į gyvenimą, šeimą ir slaugytojos profesiją. Tai – mokytoja, išmokiusi šios profesijos paslapčių, įskiepijusi pagarbos, pareigingumo ir atsakomybės jausmą, padėjusi suprasti esmines gyvenimo tiesas ir tai, kad žmogaus gyvybė bei sveikata yra svarbiausia.

Į per tris mėnesius parašytą knygą „Norėčiau apkabint visus...“ O. Mitalienė sudėjo visus savo išgyvenimus, sumanymus ir idėjas. Pasak autorės, „tai – jos misijos gyvenime ataskaita sau, žmonėms, kuriuos savo kelyje sutiko ir galėjo jiems padėti, tai – šeima, bendraminčiai, bendradarbiai, draugai ir bičiuliai, su kuriais mintimis, darbais džiaugsme ir nelaimėje buvo kartu“. Jai svarbiausia yra likti ištikimai savo profesijai, šeimai ir žmogui, kuriam buvo, yra ar bus reikalinga jos pagalba. O. Mitalienė savo knygoje cituoja šv. popiežiaus Jono Pauliaus II pasakytus žodžius: „Kiekvienam žmogui Viešpats suteikia tiek jėgų, kiek gali. Niekas nesugeba nuveikti daugiau, nei jam duota“. Autorė, pritardama šiai minčiai, teigė, kad ji – ne išimtis.

Gerbiamos medikės pasveikinti ir susitikti su ja atėjo ir šilutiškiai kolegos – Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus, slaugos administratorė Birutė Jurjonienė, ligoninės skyrių slaugytojos. Jie dalinosi prisiminimais apie profesinį bendradarbiavimą su O. Mitaliene.

Dalios Vasiliauskytės nuotrauka

© 2014 „XXI amžius“