Lietuvos
kultūros
galerija

Kronika

Tapydamas užmiršta valgį

Bronius VERTELKA

Kęstutis Vaičiūnas prie savo paveikslų

Kęstučio Vaičiūno parodos kampelis

Groja kanklėmis ir dainuoja J. Tumo Vaižganto ir knygnešių muziejaus Ustronėje vadovas Audrius Daukša Autoriaus nuotraukos

PANEVĖŽYS. Panevėžio rajono Savivaldybės viešosios bibliotekos kamputyje sau vietą užsitikrinusi meno galerija „Prie knygų“ visada turi kuo nudžiuginti atėjusius pasikeisti knygų ar paskaityti periodinės spaudos. Pastaruoju metu joje veikusią nuotaikingą Naujamiestyje gyvenančio profesionalaus dailininko Daliaus Dirsės tapybos parodą „Mūsų miesteliai“ pakeitė Kęstučio Vaičiūno iš Smilgių tapybos darbų paroda „Sugrįžimas“.

Į jos atidarymą gegužės 6-ąją atėjo buvę K. Vaičiūno auklėtiniai, bendrakursiai, kolegos, pažįstami, draugai, kaimynai, rajono savivaldybės atstovai. Parodos autorius dirbo ne tik pedagogu, bet buvo ir nepriklausomos Lietuvos pirmosios Panevėžio rajono Tarybos pirmininku, vicemeru, ėjo aukštas pareigas apskrities viršininko administracijoje.

Tiktai išėjęs į pensiją jis rado laiko atsidėti tapybai, nors patį nuo mažens traukė menas, gražiai piešė jo mama. Dažniausiai Kęstutis tapo pastele. Jo paveikslai suprantami ir menkai nutuokiančiam apie dailę. Savamokslis tapytojas stengiasi nerodyti niūrių spalvų, užtat jo darbai yra ramūs, rimti ir šviesūs. Parodoje rasi nutapytą Smilgių Šv. Jurgio bažnyčią – vieną gražiausių iš medžio statytą šventovę Lietuvoje. Kęstutis tapydamas sugeba išreikšti ir meilę savo gimtajam Skapiškio kraštui. Taip įamžino Skapiškio miestelyje stovintį Blaivybės paminklą – vieną įspūdingiausių Lietuvoje. Skapiškio parapiją du kartus vizitavo vyskupas Motiejus Valančius. Jam parapijiečiai davė įžadą nebegerti, tai patvirtino 1861 metais miestelyje pastatę paminklą blaivybei. Vasaroti į Skapiškį atvykdavo poetas Maironis, jis mėgo irstytis Mituvos ežere. Iš čia išsirutuliojo jo baladė „Užkeiktas Skapiškio varpas“. K. Vaičiūnas sugebėjo teptuku meniškai perteikti vaizdus iš rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimtojo Puziniškio dvaro. Stebėdamas jo paveikslus atpažinsi Raudonės pilį, vaizdingus Panemunės pilies tvenkinius. Parodoje yra keletas darbų, tapytų dar prieš Sąjūdį.

„Galiu piešti visą dieną ir užmiršti valgyti. Taip aš pailsiu. Dabar esu laisvas nuo politikos ir kitų darbų“, – laime spindėjo K. Vaičiūnas.

„Tai, ką aš matau, yra meniška, viskas daryta su meile. Kaip neprofesionalus dailininkas Kęstutis yra geras menininkas, jis mokosi iš Europinio lygio menininkų. Geriausi jo darbai – tapyti pastele“, – taip smilgiečio darbus vertino Lietuvos dailininkų sąjungos narys Dalius Dirsė.

Rajono meras Povilas Žagunis prisipažino, jog baigęs aštuonias klases turėjo vienintelį trejetą – iš piešimo. „Čia viskas suprantama, tarsi būtų kaip ant delno: ir spalvos, ir tikslas, ir proporcijos“, – sakė rajono vadovas. Jis prisiminė pirmąją rajono Tarybą, kuri tuomet neturėjo politinės patirties. K. Vaičiūnas, išsirinktas jos pirmininku, kažkaip sugebėjo visiems įtikti. Didžiulį darbą jis atliko vadovaudamas apskrities žemėtvarkai, kur vos ne centimetro tikslumu privalėjo atmatuoti žemę. „Neabejoju, kad pamatysime dar ne vieną Kęstučio kūrybos parodą. Gera matyti neramios sielos žmogų, negalintį gyventi nykiai. Jis kūrė jaunąją kartą, kūrė valstybę, dalyvavo dalijant žemę, o dabar kuria paveikslus. Man piešimas irgi buvo vienas sunkiausių dalykų, tad su pavydu žiūrėdavau į mokančius piešti“, – kalbėjo rajono Tarybos narė Violeta Grigienė.

Studijų draugė tuomečiame Vilniaus pedagoginiame institute kalbėjo, jog Kęstutis buvo balsingas, dalyvavo dainų ir šokių ansamblyje „Šviesa“. Rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Rūta Bagdonienė pabrėžė, kad K. Vaičiūno rūpesčiu buvo atgaivintas G. Petkevičaitės-Bitės muziejus Puziniškyje, jo iniciatyva dabar turime rašytojos vardinę literatūros premiją. Mokytoja Aldona Liutkevičienė į parodos autorių kreipėsi eiliuotai, ji skaitė ir savo kūrybos. Savo sodo kaimyną sveikino Smilgių bibliotekininkas Edvardas Vaičius, Smilgių bendruomenės, gimtojo Skapiškio krašto atstovai.

Kęstutį gyrė jo žmona Aldona. Jiedu susipažino studijų Vilniuje metu. Šeimą sukūrė daugiau nei prieš 40 metų. Užaugino du sūnus ir dukrą. Ji irgi meno žmogus, baigė Dailės akademiją, dirba restauratore.

Netgi atsirado norinčių turėti K. Vaičiūno darbų, teiravosi apie jų kainą. Buvo prašymas, kad tapytų visas Lietuvos pilis, kol jos nesugriuvo, linkėta paveikslus parodyti ir užsienyje.

Visus gražiai nuteikė grodamas kanklėmis ir dainuodamas liaudies dainas J. Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejaus Ustronėje vadovas Audrius Daukša, irgi kilęs iš Kupiškio rajono.

© 2014 „XXI amžius“