Lietuvos
kultūros
galerija

Kronika

Žemaitės skaitymai

KELMĖ. Birželio 4-ąją Žemaitės viešoji biblioteka lietuvių literatūros mėgėjus sukvietė į tradicinius, penktuosius Žemaitės skaitymus. Jie buvo skirti literatūros klasikės Žemaitės asmenybei ir jos kūrybai pagerbti. Skaitymų dalyvius pasveikino bibliotekos direktorė Rita Grišienė ir savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Vincas Metrikis ir... žemaitis Vaškių Ontis (režisierius Algimantas Armonas).

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja Ramunė Bleizgienė pranešime „Žemaitė ir kitos moterys“ apžvelgė rečiau minimus Žemaitės biografijos faktus, palygino jos gyvenimo istoriją su kitų to meto moterų (G. Petkevičaitės-Bitės, Šatrijos Raganos, Lazdynų Pelėdos) rašytojų biografijomis.

Kita Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotoja, doktorantė Birutė Avižinienė, pranešime „Populiariausios Žemaitės komedijos“ ne tik priminė komedijas („Trys mylimos“, „Apsiriko“, „Mūsų gerasis“, „Valsčiaus sūde“), bet ir papasakojo apie didžiausio populiarumo sulaukusios Žemaitės komedijos „Trys mylimos“ pastatymus Lietuvos teatro scenose. Būtent šio Žemaitės kūrinio ištraukas žiūrovams suvaidino Kelmės Mažojo teatro aktoriai Rimas Vaišnoras ir Lina Armonienė.

Vytauto Didžiojo universiteto docentė Aurelija Mykolaitytė pranešime „Žemaitės personažas lietuvių dramaturgijoje“ apžvelgė dramos kūrinius (K. Inčiūros, V. Jasukaitytės drama „Žemaitė“, netikėta ir įdomi K. Ostrausko pjesė „Žemaitė sutinka Šekspyrą“), kuriuose Žemaitė jau pati tampa pagrindine kūrinio veikėja.

Paskutinis pranešimas „Žemaitė, žengianti į XXI amžių“, kurį skaitė rašytoja, 36-oji Žemaitės literatūrinės premijos laureatė Violeta Šoblinskaitė, buvo tarsi simbolinis, nes jame autorė samprotavo apie Žemaitės reikšmingumą šiandienai, apie rašytojos kalbos turtingumą ir sodrumą, apie tai, ar užtektinai saugome Žemaitės ir kitų literatūros klasikų atminimą. Rašytoja pasidžiaugė, kad XXI amžiuje „svarbiausi Žemaitės pažinėjai ir atsigręžusieji į ją išlieka klasikės žemiečiai, tarmę išsaugojusieji žemaičiai“. Būtent tai ir daro Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka.

Nijolė Kančauskienė

© 2014 „XXI amžius“