Kronika
Poezijos festivalis
DAUGAI. Poezijos festivalis Laukinės vaivorykštės po dviejų metų pertraukos vėl sugrįžo į Daugus. Rajono viešosios bibliotekos organizuojama poezijos ir dainos šventė, skirta kraštietei, poetei, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatei Onei Baliukonei atminti, grįžo į miestą, kuriame poetė baigė vidurinę mokyklą ir kuris yra visai šalia jos gimtųjų Kančėnų, vėliau tapusių neišsenkančiu poetinio įkvėpimo šaltiniu. Įnešdamas į miestelio gyvenimą gaivaus kultūrinio vėjo gūsį, festivalis jau antrą kartą sukvietė eiliuoto žodžio gurmanus į poezijos ir dainos šventę, pagyvintą dainuojamosios poezijos atlikėjos Dovilės Dimšaitės kūriniais. Joje netrūko nei jausmingų poetės sesers Aldonos Januškauskienės prisiminimų, nei prasmingų O. Baliukonės eilių, skaitomų Alytaus miesto teatro aktorės Rasos Grigutytės.
Pirmasis poezijos festivalis, pavadintas pirmojo poetės poezijos rinkinio Laukinės vaivorykštės vardu, įvyko 2012 metais. Jis pasižymėjo dabartinių poezijos meistrų gausa, daugiau dėmesio skyrusių savo autorinei kūrybai nei O. Baliukonės literatūriniam palikimui. Ir nors antrajame festivalyje svečių sulaukta šiek tiek mažiau, kokybės atžvilgiu jis neabejotinai pranoko pirmąjį ir atidavė pelnytą duoklę O. Baliukonės kūrybai. Pristačiusi festivalio svečius ir dalyvius, renginio vedėja, rajono viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Agnė Petravičienė į sceną pakvietė rajono savivaldybės administracijos atstovus: mero patarėją Ramūną Bielevičių bei Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėją Virginiją Mačiulienę. Perdavęs rajono mero Algirdo Vrubliausko sveikinimus ir linkėjimus, mero patarėjas Ramūnas Bielevičius paskelbė festivalio pradžią.
Susirinkusieji turėjo retą progą susitikti net su dviem Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais, įnešusiais svarų indėlį į lietuvių kultūrą ir literatūrą, Viktorija Daujotyte-Pakeriene ir Vladu Braziūnu. Visiems gerai žinomai literatūrologei, akademikei, profesorei, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei, autorei daugybės publikacijų, knygų bei vadovėlių, su kuriais užaugo ne viena moksleivių ir studentų karta, autorei, gerai pažinojusiai poetę, mes esame dėkingi už įstabią O. Baliukonės kūrybos monografiją Šokėja virš liepto per prarają, pasirodžiusią praėjus vos porai mėnesių nuo poetės mirties. Joje Onė vaizduojama ne tik kaip kūrėja, veikiama ribinių situacijų, bet ir kaip labai jautrus bei vienišas žmogus. Savo prisiminimuose literatūrologė atskleidė ne tik O. Baliukonės atėjimo į poeziją kelius bei jos kūrybos proceso ypatumus, bet ir leido prisiliesti prie svarbiausių jos gyvenimo įvykių, supažindindama visus su veiksniais, suponavusiais tokią unikalią minčių, išgyvenimų ir patirčių poetinę raišką. Antrasis festivalio svečias Nacionalinės kultūros ir meno bei Bernardo Brazdžionio premijų laureatas, poetas, vertėjas, eseistas Vladas Braziūnas. Tai išskirtinis autorius, kurio kūrybai būdingi liaudiški motyvai bei tradicinė archajinė pasaulėjauta. Jis irgi pažinojo kraštietę O. Baliukonę, kuri jo prisiminimuose atgyja kaip emociškai atviras, bet metafizine laikinumo ir amžinybės priešprieša paženklintas žmogus.
V. Braziūną keitė Alytaus apskrities literatų klubo Tėkmė nariai, o šventei artėjant į pabaigą, paskelbti šių metų festivalio nominantai. 2012 metais festivalio atminimo skulptūrėle apdovanotas poetas Algimantas Baltakis, o šiais metais už poetės kūrybos puoselėjimą ir krašto šviesuolių atminimo įamžinimą buvo įvertinta poetės gimtojo Kančėnų kaimo bendruomenė. Skulptūrėlė buvo įteikta Kančėnų kaimo bendruomenės atstovei Ritai Mikuckienei, kuri Onę prisimena kaip nežemišką moterį, kurią visi nesėkmingai bandė priartinti prie žemiškų dalykų.
Festivalį baigė bardų Sauliaus Bareikio ir Andriaus Kulikausko svajingas koncertas, kuriame netrūko ne tik gitara, akordeonu ir smuiku atliekamų dainuojamosios poezijos kūrinių, bet ir ugningo žemaitieško bliuzo, kuris, anot Andriaus Kulikausko, yra rimtas atsakas garsiesiems amerikiečių Vakarų pakrantės bliuzams.
Arnoldas Šatrauskas
Alytaus rajonas
© 2014 XXI amžius
|